Geras patalpų mikroklimatas

Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.

Imuninė sistema žmogui padeda apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų, genetiškai nepriimtinų medžiagų. Jei į žmogaus organizmą patenka antigenai, ima veikti organizmo apsauginės imuninės reakcijos. Jos užkerta kelią antigenų daromai žalai. Jei imuninė sistema pažeista, žmogus ima sirgti įvairiomis mikrobų, virusų, parazitų sukeltomis ligomis.

Nusilpęs organizmo imunitetas taip pat sudaro galimybę vystytis ir vėžinėms ląstelėms. Farmacijos specialistas Mantas Jakimavičius pabrėžia, jog kiekvienas žmogus turi vėžinių ląstelių, tačiau stipri imuninė sistema užkerta kelią pakitusiai audinio ląstelei tapti piktybinei. „Kiekviena kūno ląstelė išgyvena savo gyvybės ciklą – nuo jos atsiradimo iki žūties. Ląstelių skaičių reguliuoja apoptezė, kuri yra itin svarbi priešvėžinėje ir priešvirusinėje būklėje, kai pasireiškia ląstelių mutacijos ar yra sutrikusi ląstelių gamyba. Nusilpus imuninei sistemai, silpsta ir priešvėžinė gynyba – susidaro sąlygos vystytis onkologinėms ligoms”, – tikina Mantas Jakimavičius.

Farmacininkas, paklaustas, kokie būdai stiprinti imunitetą yra efektyviausi, teigia, jog jų yra ne vienas. „Tam, kad imuninė sistema būtų stipri, pirmiausiai turime pasirūpinti tinkama mityba, poilsiu, pakankamu kiekiu vitaminų ir mineralų. Tačiau dėl itin spartaus gyvenimo tempo ne visada tai įmanoma. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti natūralius maisto papildus, kuriuose gausu bioflavonoidų, vitamino C ir E. Vienas iš tokių preparatų – greipfrutų sėklų ekstraktas. Jis, mokslininkų teigimu, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir naikina šimtus įvairių bakterijų, grybelių, virusų: šigelę, stafilokoką, baltąjį balkšvagrybį, salmoneles, herpį, tymus ir kt.”, – pasakoja farmacijos specialistas ir pabrėžia, jog jei pasirenkama vartoti preparatą, būtina atkreipti dėmesį, ar jame nėra sintetinių konservantų, dažo bei kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų, ir ar bioflavonoidų koncentracija yra ne mažesnė nei 600 mg / 100 ml.

Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.

Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.

Svarbiausios jų yra:

• Imuniteto stiprinimas. Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.

• Organizmo grūdinimas. Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.

• Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.

• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22?C, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19?C. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %, o oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

• Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys.

Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Svarbu nepamiršti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo ir žinoti, kad saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.