gyvūnų globa
Ieškote draugo su keturiomis kojomis ilgiems gyvenimo metams kartu? Kviečiame nesnausti!
Bonsas – visai kaip mažas, dailus, išpuoselėtas medelis. Bet kad tokiu tapti, reikėjo laiko. Kalbant apie medžius, dešimtmetis yra kaip akimirka, deja, šis Bonsas – ne medis, jis – šunytis, kuriam dešimtmetis atėjo kartu su gyvenimo saulėlydžiu.
Pamiršusi visas negandas ir patirtus skausmus, išsigydžiusi šuns dantų sužalotą kūnelį Armita šiandien guviai ir smalsiai dairosi namų.
Pristatome – Angora. O čia tai bus grožis, kai užaugs, koks įspūdingas kailiukas šios mažos gražuolės! Vatinė balta pasaka su vos matoma pilkšvo atspalvio „plunksnele“ ant viršugalvio.
Namų ieško meilybių meilybė Dona. Keturių metų amžiaus, sterilizuota, ūgio „palei žemę“, bet apvali kaip bačkutė. Galėtų porą kilogramų ir numesti. Arba gal ir nereikia, nes pora kilogramų grožio būtų mažiau. Nors jai lengviau būtų lakstyti. O lakstyti ji nori, mėgsta, ir laksto, ir strikinėja, ir visaip kitaip džiaugiasi, ir labai bendrauja, ir yra tokio linksmo būdo, kad rodos to linksmumo jai niekas neatimtų nė jokioje gyvenimo situacijoje. Žodžiu, Dona optimistė.
Joms galima ir kartu, į vienus namus, galima ir atskirai. Kartu jos sudaro puikų liaunų, raumeningų, šoklių, greitų, staigių kačių tandemą ir žaibiškos reakcijos daug kam padėtų išbristi iš bėdos kai reikia pagalbos apsiginant nuo graužikų jiems persikraustant iš laukų į namus.
Trijų metukų nedidukas, draugiškas šunelis Taksas dairosi naujų namų. Garbaus amžiaus šeimininkė nebegali juo pasirūpinti, tad nori, nenori, reikia ieškoti žmogaus, kuris ne tik juo atsakingai rūpinsis, bet ir mylės taip, kaip ir pridera mylėti tokį šaunuolį.
Bona ieško namų ir mylinčio žmogaus. Ši jaunutė (gimusi 2014 m. rugpjūtį) katytė nuo mažumės gyveno bute, tad tvarkingai elgiasi namuose, naudojasi dėžute su kraiku, švaraus kailiuko. Beje, ji sterilizuota ir jau paskiepyta nuo pasiutligės.
Namų ieško VšĮ „Kaimo grandinė“ globotinis, 4-5 mėnesių amžiaus, maždaug 8 kg svorio, nedidelio ūgio šuniukas Memfis.
Lietuvoje veikia apie 70 gyvūnų prieglaudų, į kurias kas mėnesį patenka po kelis šimtus beglobių gyvūnų. Ne visi randa naujus namus, tad jais pasirūpinti tenka pačioms beglobių gyvūnų organizacijoms.
Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, kiek nedrąsus, bet rodo norą bendrauti, džiaugsmingai pasitinka savanorius, prieina pasiglaustyti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.
Nedaug trūko, kad šįkart būtume kvietę policiją, nors teisinis neprižiūrimų gyvūnų problemų sprendimo būdas mūsų veikloje yra blogiausias kraštutinumas. Tie patys mūsų gerai išnarstyti Naujosios Vilnios sodai, tie patys prasigėrę veidai, tas pats požiūris į augintinius. Čia kas antram gyventojui 3-4 mėnesių katės dydžio šuniuko pririšimas prie grandinės yra savaime suprantamas dalykas, iš šiukšlių sulipdyta vėjo perpučiama būda – karališki apartamentai. Visi kaip susitarę pasakoja, kaip kasdien ryte ir vakare duoda savo gyvūnams po didelį dubenį košės, kurio mes niekad nei pas vieną nesam matę, nes „išverčia viską“. O prakalbus apie gyvūno vedžiojimą, išgirstam „Ką? Šunį vedžiot? Taigi kaimynai užjuoks!“. Ir tai būna pirmieji nesumeluoti jų žodžiai, nes kaimynai – tai tokie pat gyvūnų mylėtojai, kaip ir jie patys.
Žmonės!!! Vilniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai… Na, nežinau iš kur dar, bet gi atsimerkit – šitoks neapsakomas, retas grožis prieš Jūsų akis! Juk išmaudžius, iššukavus, vedantis kuriuo nors prospektu, senamiesčiu, pusė būtų apstulbusių ir, atleiskit, seile nutįsusia. Niekas neatspėtų kokia veislė, bet galėtumėt sugalvoti pavadinimą ir sėkmingai „praeitų“ kaip esama. Žodžiu, dėmesys su ja garantuotas!
Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.