gyvūnų globa
Ieškau žmogaus, kuris sako tiesą ir myli. Jam būsiu labai gera draugė – sėdėsiu šalia tyliai, tyliai ir jei nenorėsi, netrukdysiu. Aš tik gulėsiu ir stebėsiu, ką veikia mano žmogus.
Gilė – nukritusi iš dangaus. Skubiai ieškome rūpestingų ir atsakingų šeimininkų.
Žiūri pro langą ir ką matai? Matai atspindį žmogaus, kuris ką tik turėjo šansą išgelbėti sudužusią širdį. Ką tik… Ir kodėl užsimerkei, kodėl nesiryžai ištiesti pagalbos rankos? Ne, ne, nesiteisink. Tą mes visi galim. Jei tik norėsi, surasi 1000 priežąsčių, kodėl taip pasielgei. Bet ar išdrįsi tai pasakyti pažvelgęs tiesiai į akis? Į akis TO, kuris sėdi nuleidęs galvą, išduotas, pamestas ir sugniuždytas… Kodėl tas nuskriaustasis nedrąsiai žvelgia į tave? Kodėl jis gūžiasi, tarytum jaustų kaltę? Jis kaltas, nes kažkam nusibodo, kažkas susirado naują žaisliuką, kažkas sukūrė šeimą, persikraustė į naują būstą, kažkas išvyko į užsienį, kažkas…
Gatvėse vėsus pavasaris…
šalnota žolė – jo patalas…
Šaltas ėdalas nuo žemės…
Oi, sunkus benamio gyvenimas…
Gal kaip tik Tu jau seniai svajoji apie štai tokį draugą namuose? Nori kažką mylėti ir gauti daaaauuuug neribotos meilės atgal su kaupu? Esi rimtai apsvarstęs visus „už“ ir „prieš“? Tada, nesnausk, griebk telefoną ir skambink mums.
Junos prašymą galėčiau pradėti liūdnai. Tokie tikriausiai greičiau sulaukia žmonių reakcijos ir gailesčio. Galėčiau rašyti, kiek skriaudos, išdavystės, šalčio ir ligų jai su sesėmis ir broliais šiame dar neilgame gyvenime teko patirti. Galėčiau, bet nenoriu. Nes negana to, kad ši miela šeimynėlė patyrė tiek, kiek kartais žmogus per visą savo gyvenimą nėra patyręs, jie pilni pozityvo, energijos, gėrio, šilumos ir meilės žmogui.
Pavasaris. Po žiemos, atšilus orams, vieni soduose tvarkosi savo kiemus, tuo tarpu kiti – čia pat nusikrato paskutinėmis užsilikusiomis Kalėdų dovanomis.
Namų ieško Bela. Tai apie trijų metų sniego pasaka, skirta draugystei, žmogui, džiaugsmui. Tik jokių vištų! Ir jokių vilčių, kad tai šuo – sargas. Ji – DRAUGAS. Vaikams, suaugusiems, kaimynams, praeiviams.
Marmurytė Luna – vienas nuostabiausių sutvėrimų, kuriuos man teko pažinti. Tai be galo nuostabi, energinga, pozityvi, smalsi ir dar visai jaunutė katytė. Pasipuošusi labai gražiai išmargintu kailiuku. Žiūri į ją ir atrodo, kad prieš akis šokoladinis triufelis padėtas.
Namų ieško nedidelio ūgio, apie 10 kg svorio, maždaug vienerių metų amžiaus šuniukas Kaštonas. Jis prieš Naujuosius Metus buvo išmestas Arimų sodų autobusų žiede. Kaip ir kodėl jis atsidūrė ten – vienas dievas težino.
Vasario 26 d. lemtinga. Pūkutis turi iki tol surasti namus ar globą. Prašome visų neabejingųjų pagalbos.
Kinų kuoduotųjų mišrūnas Pifas atvyko į „Būk mano draugas“ prieglaudą iš nelegalaus veislyno, kur buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nehigieniškoje aplinkoje, nevedžiojamas, neprižiūrėtas, aptekęs blusomis.
Taškio istorija liūdna, tikriausiai, kaip ir daugelio kitų neprižiūrimų ir nemylimų gyvūnų… Kai šilta, Taškis gyvena voljere. Aplink būdą nedidelis ruoželis pajudėti. Dubenėlis pilnas sausų miežinių kruopų, mėtosi tuščiavidurių kaulų likučiai. Kai padaviau sauso maisto, net springdamas ryte surijo. Matėsi, kad šuo išbadėjęs ir seniai kažką valgomo bematęs…
Jaunutė, be galo graži ir mylinti žmogų. Priešingai nei daugelis katinų, mėgsta būti ant rankų, svarbu šalia jausti žmogų, jo šilumą ir pasitikėjimą. Šeila šiuo metu negauna pakankamai žmogaus dėmesio, nes gyvena vet. klinikos stacionare. Jai atliktos visos reikiamos procedūros: nukirminimas, kailiuko parazitų naikinimas, sterilizuota jau anksčiau.