Homoseksualumas
Gyvūnijos pasaulyje homoseksualumas – pakankamai paplitęs reiškinys, ypač tarp gyvenančiųjų bandomis. Skaičiuojama, kad maždaug 1500 gyvūnų rūšių, pradedant kirmėlėmis ir baigiant drambliais, poruojasi su tos pačios lyties atstovais.
Ar ir jums yra tekę susidurti su žmonėmis, kurių lytį ne tik iš pirmo, bet ir antro ar penkiolikto žvilgsnio nusakyti sunku? Greičiausiai taip. Prancūzų fotografė Bettina Rheims, besidominti lyčių studijomis, sukūrė provokuojančią nuotraukų seriją „Gender Studies“, kurioje – žmonės, netelpantys į vyrų ar moterų kategoriją. Dirbdama su jaunais transeksualais menininkė bandė parodyti „trečiąją lytį“ – jaunas asmenybes, kurie išvengia kategorizavimo, atmeta stereotipus ir palaiko balansą tarp abiejų lyčių. Jos modeliais tapo 25 jaunuoliai: tiek pasidarę lyties keitimo operaciją, tiek vis dar gyvenantys „svetimame“ kūne.
Visai neseniai per virtualią erdvę nuvilnyjo video klipas „Pirmasis bučinys“ („First Kiss“), kurį peržiūrėjo net apie 65 mln. žmonių. Apie tai daugiau informacijos galite rasti čia. O dabar norime jums papasakoti apie „The Gay Women Channel“ ir „Youtube“ pokštą, tapusį labai humaniška akcija.
Grupelė menininkų sukūrė svetainę „Gay Check Online“, kur kiekvienas žmogus gali pasitikrinti, homoseksualus jis ar ne. Žinoma, kam tikrintis, juk ir taip, ko gero, žinote. Bet galite paprašyti to padaryti homoseksualumu įtarinėjamą bičiulį. Žinoma, jei žmogus protingas, sutiks tik su viena sąlyga – kad po jo būsite jūs.
Jei į homoseksualumą žiūrėtume per evoliucijos prizmę, tai savybė, kuri apskritai neturėjo išsivystyti ir atlaikyti Darvino natūraliosios atrankos. Vis dėlto, ji būdinga daugelio kultūrų vyrams ir moterims, o ankstesni tyrimai parodė, kad homoseksualumas driekiasi per kelias kartas, dėl to dauguma tyrėjų spėja čia esant genetinį pagrindą. Naujausių tyrimų duomenimis, homoseksualumas yra paveldimas iš kartos į kartą – motinos perduoda šį bruožą sūnums, tėvai – dukroms.
Jei moteriai patinka vyrai, tai dar nereiškia, kad jai nepatinka moterys. Mokslininkai įrodė, kad fleksiseksualumas (sugebėjimas įsimylėti bet kurios lyties esybę) nėra svetimas nė vienai moteriai. Iš kur kyla toks polinkis?
Turbūt jau visi įsitikinome, kad internete sensacija tapti gali bet kas: nuo kuo kvailiau šokti kviečiančios dainos, paniurusių gyvūnų iki lėlėmis tapusių merginų ar pikantiškų karališkosios giminės kadrų. Šiandien internete siaučia kiek kitokia „aktualija“ – šimtai tūkstančių žmonių liko sujaudinti ir su kitais internautais dalinasi… laišku. Visa paslaptis slypi tame, jog jį parašė ir savo homoseksualiam sūnui skyrė jo tėvas.
Atlikėjo Mika seksualinė orientacija buvo svarstoma ilgus metus, tačiau apie savo homoseksualumą vyrukas ryžosi prabilti tik šiandien.
Seras Eltonas Johnas atostogauja San Tropeze su gyvenimo partneriu, sūnumi ir draugais. Muzikantas dar kartą užsiminė apie ketinimą turėti daugiau vaikų.
Niujorką sudrebino homoseksualų paradas, kurio metu tūkstantinė minia ne tiek kovojo už savo teises, kiek paprasčiausiai smaginosi žygiuodami megapolio gatvėmis.
Šiandien Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri iš esmės smerkia Lietuvą dėl jos Seime P. Gražulio įregistruoto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą.
Prieš rezoliuciją balsavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis po to išdėstė Europos Parlamentui savo pastabas, pažymėdamas, kad ši rezoliucija smerkia Lietuvą dėl to, kas neįvyko.
Oficialiame paaiškinime po balsavimo Vytautas Landsbergis teigia:
„Priimtam dokumentui trūksta esminio punkto, kurį aš nesėkmingai norėjau pasiūlyti kaip žodinę pataisą dokumento konstatuojamoje dalyje. Ji skambėtų taip:
Kadangi Europos Parlamento įsikišimas į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje dėl bet kokios siūlomos pataisos prieštarauja fundamentaliam valstybių narių suverenumo ir subsidiarumo principui, taigi kompromituoja patį Europos Parlamentą kaip vis labiau linkusį į buvusią sovietinę praktiką – ir t.t. kaip parašyta priimtame dokumente.
Dar daugiau, pretekstu tokiai Rezoliucijai tapo tik viena pataisa pateikta nacionalinio Parlamento vieno nario – norėčiau pabrėžti, vienas pataisos pasiūlymas, – tačiau šis faktas Europos Parlamento priimtame apgaulingame dokumente atkakliai ir neprotingai pristatytas daugiskaita, paminint net šešis (!) kartus tariamai blogas pataisas.
Viską, ką žinome apie seksualines mažumas, mums padiktuoja žiniasklaida arba pokalbiai su ne daugiau už mus pačius žinančiaisiais neformalioje aplinkoje. Tiek mums pakanka, kad leistume sau seksualinių mažumų atstovus nuteisti arba išteisinti. Tačiau ar tikrai žiniasklaida visuomet galima pasikliauti, o neformalių pokalbių turinį vertinti kaip objektyvų informacijos šaltinį?