IBM
Informacinių technologijų korporacijos IBM superkompiuteris „Watson“ pirmą kartą televizijos viktorinos „Jeopardy“ surengtoje žmogaus ir kompiuterio dvikovoje įveikė šio TV žaidimo veteranus. Per tris dienas trukusį turnyrą „Watson“ surinko 77 147 taškus ir aplenkė „Jeopardy“ rekordininkus Ken Jennings ir Brad Rutter, surinkusius 24 000 ir 21 600 taškų. Šių metų sausio 13 dieną „Watson“ prieš šiuos žaidėjus laimėjo ir bandomąjį mačą, surengtą prieš pagrindinę kovą.
Superkompiuteris „Watson“ žaidime sugebėjo atsakyti į daugelį viktorinos vedėjo pateiktų klausimų, iš tokių skirtingų sričių kaip senoviniai Indijos dialektai ar šiuolaikiniai mados dizaineriai. Klausimai žaidime formuluojami pateikiant dalyviams užuominas, kurias tenka susieti su specifiniu kontekstu, o šią užduotį iki šiol sunkiai sekdavosi įgyvendinti bet kuriam kitam superkompiuteriui. IBM mokslininkų teigimu, „Watson“ pergalė žaidime yra ypatingas pasiekimas itin galingų analitinių kompiuterinių sistemų srityje.
„Watson“ gebėjimas greitai atsakyti į žmonių kalba pateikiamus klausimus remiasi pažangiausiomis kompiuterinėmis technologijomis, kurios leidžia vienu metu atlikti daugybę algoritmų: analizuoti žmonių kalbą, išskirti svarbiausias prasmines nuorodas ir raktaždžius, susieti juos su informacija, esančia keturių terabaitų talpos archyve. IBM įkūrėjo garbei pavadintas kompiuteris taip pat geba įvertinti savo atsakymo patikimumą.
Pasak IBM atstovų, „Watson“ pasirodymas televizijos viktorinoje atskleidė šio kompiuterio galimybes. Ateityje tokio pajėgumo kompiuteris galėtų pasitarnauti daugelyje sričių. Pavyzdžiui, „Watson“ galėtų padėti diagnozuoti ligas pagal ligonio pateikiamus simptomus.
„Watson“ yra ne pirmas IBM kompiuteris, susirungęs su žmogumi. 1997 metais IBM kompiuteris „Blue Deep“ žaisdamas šachmatais įveikė pasaulio čempioną Garį Kasparovą.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė kasmetinį penkių technologijų, pakeisiančių žmonių gyvenimą per artimiausius penkerius metus, sąrašą. Kaip ir kasmet, IBM „Next Five In Five“ sąrašas sudarytas pagal naujausias visuomenės raidos ir rinkos tendencijas bei atsižvelgiant į šiandieninius pasaulio mokslininkų pasiekimus.
1. Su artimaisiais bendrausime trimatėmis hologramomis
Pasak IBM ekspertų, per ateinančius keletą metų stipriai ištobulės trimatį vaizdą generuojančios technologijos, todėl su artimaisiais ar kolegomis galėsime bendrauti matydami trimatį jų atvaizdą realiu laiku. Mokslininkų teigimu, jau dabar 3D technologijos vis labiau įsitvirtina kine ir televizijoje, o per artimiausius metus trimačio vaizdo kameros bus taip išvystytos, kad jas bus įmanoma sutalpinti į mobiliojo ryšio telefoną.
Trimačio vaizdo technologijos remiasi panašiu principu, kaip žmogaus akis projektuoja visos jį supančios aplinkos vaizdą. Šiuo metu mokslininkų daromi išradimai naudoja išskaidytus šviesos spindulius trimačiam objekto vaizdui atkurti. Taigi, 3D hologramos gali sukelti perversmą ne tik vaizdo konferencijų ar mobilaus ryšio srityse, bet ir iš esmės pakeisti duomenų atvaizdavimą. IBM mokslininkai siekia sukurti naujus, patikimus duomenų atkūrimo būdus, kurie leistų visiškai išvengti bet kokių netikslumų ar iškraipymų. Naudojant tokias technologijas būtų galima sudaryti žymiai tikslesnius trimačius pastatų bei programinės įrangos projektavimo brėžinius ar pavojingų ligų plitimo pasaulyje žemėlapius.
2. Naudosime oru įkraunamas baterijas
Šiandieniniai pasiekimai įkraunamų baterijų bei tranzistorių srityje jau leidžia prognozuoti, kad per artimiausius penkerius metus elektroniniais prietaisais vienu baterijos įkrovimu galėsime naudotis dešimt kartų ilgiau nei dabar, o mažesnių prietaisų galbūt nereikės įkrauti iš viso.
Mokslininkai siekia pakeisti šiuo metu plačiausiai naudojamas ličio baterijas naujomis, kurios energijai išskirti naudotų orą. Tokios baterijos būtų daug lengvesnės ir galingesnės, o jomis galėtų būti varomi net ir elektromobiliai.
IBM laboratorijose intensyviai dirbama ir prie naujos kartos tranzistorių, kuriems užtektų mažiau nei pusės volto energijos. Jei mokslininkams pavyks sukurti tiek mažai energijos reikalaujančius tranzistorius, tuomet kai kuriuose elektroniniuose prietaisuose, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose, baterijų būtų galima apskritai atsisakyti. Tokie prietaisai reikiamą energijos kiekį galėtų gauti iš judesio ar vibracijos. Pavyzdžiui, pakaktų vos papurtyti mobilųjį telefoną, kad juo būtų galima visapusiškai naudotis.
3. Prie mokslinių tyrimų ir planetos išsaugojimo prisidės kiekvienas
Ekspertų įsitikinimu, prie svarbių mokslinių tyrimų ir duomenų kaupimo netolimoje ateityje galės prisidėti kiekvienas žmogus. Tai padaryti jis galės nekeisdamas savo kasdieninės veiklos ar laisvalaikio. Patikimų duomenų realiu laiku mokslininkai galės gauti iš sensorių, įdiegtų žmonių mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ar net piniginėse. Ekspertai prognozuoja, kad greitai susikurs ištisos piliečių-mokslininkų klasės, kurios kaups duomenų masyvus tyrimams.
Per ateinančius penkerius metus net ir paprasčiausias nešiojamas kompiuteris galės pasitarnauti, kaip seisminio aktyvumo detektorius. Mokslininkų teigimu, sujungtas į tinklą su kitais kompiuteriais ir tinkamai panaudojamas toks įrenginys gali padėti daug greičiau reaguoti į žemės drebėjimus, įvertinti jų žalą ir tikslingiau paskirstyti gelbėjimo pajėgas.
IBM siekia tobulinti ir kitus būdus gyvenamosios aplinkos gerinimui. Neseniai kompanija sukūrė programą mobiliesiems telefonams, leidžiančią operatyviai įvertinti pirminę vandens telkinio užterštumo būklę. Gauti duomenys automatiškai nusiunčiami vietos vandens telkinių priežiūros institucijai, kur atliekama išsamesnė analizė. Panašios paprastų žmonių naudojamos programos galėtų ekspertams suteikti vertingos informacijos ir apie oro užterštumą ar ekosistemų būklę.
4. Transporto analizavimo sistemos sumažins spūstis
Per ateinančius penkerius metus pažangios kompiuterinių analitikų technologijos leis žymiai efektyviau naudotis transportu miestuose. IBM mokslininkų teigimu, sumanios kompiuterinės sistemos įsimins kiekvieno keleivio asmeninius keliavimo įpročius ir nuolat pateiks jam rekomendacijas apie trumpiausius maršrutus, transporto spūstis ar kelio remonto darbus.
IBM ekspertų komanda dirba prie sistemų, leisiančių kompiuteriui įvertinti skirtingų maršrutų pasirinkimo pasekmes atsižvelgiant į eismo sąlygas ir keleivių srautą. Nauji matematiniai modeliai padės ne tik įvertinti esamą padėtį miestų gatvėse, bet ir prognozuoti eismo transporto srautus po keleto valandų. Be to, sistema gebės vartotojui pateikti informaciją apie laisvų stovėjimo vietų kiekį pageidaujamoje vietoje ar optimaliausius alternatyvius kelionės būdus bei maršrutus.
5. Kompiuteriai tieks energiją miestams
Mokslininkai vis labiau artėja prie kompiuterių išskiriamos šiluminės energijos panaudojimo pastatų šildymui ar vėsinimui. Net 50 proc. visos šiuolaikinių duomenų centrų sunaudojamos energijos yra skirta kompiuterių aušinimui, todėl nuolat yra švaistomi dideli šilumos kiekiai, o taip pat eikvojama energija saugant kompiuterius nuo perkaitimo.
Naujos kompiuterių aušinimo technologijos leis šiluminę kompiuterių klasterių energiją paversti karštu vandeniu, kuriuo bus šildomi pastatai. Tikimasi, kad tokios technologijos iki 85 proc. sumažins kompiuterių per metus į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Tokios aušinimo sistemos veikia mikroskopinių kapiliarų, pritvirtintų prie kiekvienos mikroschemos, pagrindu. Šie kapiliarai leidžia mikroskopiniams vandens lašeliams surinkti šilumą iš kiekvienos mikroschemos atskirai, todėl kompiuteris aušinamas efektyviau. Įkaitęs iki 60 laipsnių vanduo keliauja per prietaisą, nukreipiantį šiluminę energiją tolimesniam jos panaudojimui.
IBM metų pabaigoje paskelbė jau tradiciniu tapusį sąrašą penkių technologijų, kurios, korporacijos manymu, labiausiai pakeis žmonių gyvenimą per ateinančius penkis metus, pavadintą „Next Five in Five“.