Ištrūkęs Džango
Šiandien neatsitiktinai prie pusryčių stalo „pasikviečiau” Quentino Tarantino, režisierių, kuris muzikai savo filmuose teikia itin svarbią vietą. Praeitą savaitę Lietuvos kino teatrus, vesterno pavidalu, krauju pasruvusiomis upėmis „atplaukė” Q. Tarantino naujausias šedevras – „Ištrūkęs Džango“ („Django Unchained“), tad šiandien labai norisi rytą pradėti ir su jo režisuotuose filmuose skambančia muzika. Pastaroji Tarantino kinematografijoje vaidina viena pagrindinių vaidmenų: taikliai kuria emociją, tinkamai užkabina sarkastiškąsias filmo vietas ir pan. Tikriausiai ne tik aš, peržiūrėjus jo filmą, skubu ieškoti ir garso takelio. „Ištrūkęs Džango“ – ne išimtis. Beje, šį kartą garso takelis viešumon pasirodė savaite anksčiau nei pats filmas.
Penkiems „Oskarams“ nominuotas naujasis Quentino Tarantino kūrinys „Ištrūkęs Džango“ (angl. „Django Unchained“) pagaliau pasiekė Lietuvos kino teatrus. JAV daugybę diskusijų apie vergovę ir jos vaizdavimą sukėlusi juosta neabejotinai sulaukė didžiulio pasisekimo – tą byloja gausybė apdovanojimų ir nominacijų bei itin aukštas, net 8,7 balų iš 10-ies vertinimas didžiausioje interneto kino bazėje Imdb.com bei solidus 81 proc. iš 100 vertinimas kino profesionalų gerbiamoje svetainėje Metacritic.com.
Užtikrintai kino apdovanojimų maratone žengiantis Quentino Tarantino filmas „Ištrūkęs Džango“ (angl. „Django Unchained“) sulaukia vis daugiau kritikų pagyrų. Nenuginčijamas to įrodymas – prognozuojamos „Oskarų“ nominacijos, net penkios „Auksinių gaublių“ nominacijos bei šusnis kitų, mažiau reikšmingų apdovanojimų. Žinoma, kaip ir bet kuri opią temą nagrinėjanti ir didelio atgarsio sulaukianti juosta, šis filmas paskatino diskusiją apie vergovę.