IT
Vyrauja nuomonė, kad su IT susijusios profesijos yra gan vyriškos. Tam tikrai yra pagrindo – užtenka pažiūrėti, kas daugiausia šiuo metu studijuoja IT universitetuose ar eina vadovaujančias pareigas IT įmonėse Lietuvoje. Tad stereotipai vis dar gajūs. Vis dėlto situacija gerėja: vis daugiau moterų įsidarbina IT sektoriuje ir užima vis įvairesnes ir aukštesnes pozicijas. Savo ilgo kelio pradžią IT sektoriuje prisimena prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjusi Anja Monrad, tarptautinės technologijų bendrovės „Dell“ viceprezidentė ir generalinė direktorė Vidurio ir Rytų Europai. Drauge A. Monrad pateikia sprendimą, kaip gerinti moterų situaciją IT sektoriuje.
Ateis tokia diena, kai programuotojai galės perleisti savo darbą pačioms save mokančioms mašinoms, kompiuteriai gebės mokytis, naudotis tomis žiniomis, kurias sukaupė iš daugybės visų mūsų naudojamų įrenginių. Mašinų mokymasis jau yra taikomas paieškos varikliuose, automobiliuose, kalbos atapažinimo mechanizuose, interneto saugumo sprendimuose ar netgi skalbimo mašinose. Tačiau šių dienų pasaulyje mašinių darbas darvis yra neatsiejamas nuo žmogaus įsikišimo, tad ar tikrai mašinos geba išmokti ir veikti savarankiškai?
Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.
Informatika ir merginos, IT specialistai ir aktyvus gyvenimo būdas – šiuos retai šalia linksniuojamus dalykus pavyko suderinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentei Julijai Semenenko. Trečius metus inžinerinę informatiką studijuojanti mergina jau kraunasi lagaminus kelionei per Atlantą – čia kartu su dar viena lietuvaite bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamės apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.
Daug važinėju po Lietuvą. Kur benuvykčiau, stengiuosi susitikti su įvairių mokyklų bendruomenėmis. Kalbėdamas su mokiniais, klausiu jų, kokią specialybę norėtų rinktis baigę mokyklą ir kokį darbą norėtų dirbti. Mano nuostabai, didžioji dalis vyresnių klasių moksleivių nežino, kuriuo profesiniu keliu norėtų sukti, bet beveik visi žino tvirtai – nori darbo, už kurį gautų (!) gerą algą.
Paradoksalu, tačiau patį telefono aparatą lietuviai saugo net keturis kartus labiau, nei jame esančią informaciją. Nors telefonų draudimas „Omnitel“ per metus ūgtelėjo 73 %, šią vasarą SIC atliktas tyrimas atskleidė, jog svarbiausias informacijos apsaugos priemones taiko vos 8 % išmaniųjų telefonų savininkų.
Šiandien jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be interneto. Jei jis staiga dingtų, greičiausiai viskas sustotų, o dėl to kiltų didžiulė sumaištis, tačiau daugelis žmonių apie šį jau puikiai pažįstamą ir daugelio naudojamą pasaulio stebuklą beveik nieko nežino…
Mobiliąją aplikaciją DeeMe sukūrę lietuviai pasiūlė sprendimą, kaip įprastos tekstinės žinutės draugams gali virsti smagiomis nuotraukomis su užrašais ar net trumpais filmukais. Prieš savaitę paleista aplikacija šiandien jau turi 4000 vartotojų. Tiesa, kol kas didžioji jų dalis yra Norvegijoje, bet tikimasi, kad aplikaciją pamėgs ir Lietuvos jaunimas.
Lietuvoje „Facebook“ vartotojų skaičius jau perkopė 1,1 milijono ribą, tačiau įmonėms bei prekės ženklams vis dar trūksta įgūdžių, kaip pasiekti ne tik savo tikslinę auditoriją, bet ir gauti investicijų grąžą (angl. ROI) iš veiklos socialinės žiniasklaidos platformose. Šios srities ekspertas ir progreso konferencijos LOGIN pranešėjas Lukas Maixneris įsitikinęs, kad 2014-ieji bus revoliucingi metai prekės ženklams socialiniuose tinkluose, nes ant pjedestalo bus užkeltas kokybiškas ir pridėtinę vertę kuriantis turinys, užsimegs stiprus ryšys su aktyviais vartotojais bei pagerės grįžtamasis ryšys.
Tradicinę darbo sistemą, kurioje įprasta darbo diena trunka nuo 8 iki 17 val., nuo pjedestalo kelia naujas, laisvai samdomų darbuotojų, darbo modelis. Vadinamosios „Y kartos“ atstovus vis dažniau traukia galimybė patiems susikurti darbo sąlygas bendradarbiaujant su verslininkais iš viso pasaulio, kai darbo atlikimui užtenka tik kompiuterio bei interneto ryšio. Naujausias kitokios darbo rinkos prognozes progreso konferencijoje LOGIN apžvelgs internetinės darbo platformos „Elance“ viceprezidentas Kjetil‘as J. Olsen‘as.