izolda keidošiūtė
Lapkričio 13 d. 19 val. jau įpusėjęs „Kino vakarų su Izolda“ paskaitų ciklas kino teatre „Pasaka“ pakvies į įsimintiną susitikimą su legendinės grupės „Antis” lyderiu ir dainininku, architektu bei aktyviu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėju – Algirdu Kaušpėdu.
Spalio 30 d. 19 val. kino teatre „Pasaka” kino vakare su Izolda Keidošiūte svečiuosis vaikų rašytojas, publicistas, poetas, teatro režisierius, dainų autorius ir atlikėjas – Vytautas V. Landsbergis. Be visų šių sričių Vytautas V. Landsbergis režisuoja ir filmus, o naujausias jo darbas „Trispalvis” kino teatruose pasirodys visai netrukus.
Spalio 23 d. 19 val. kino teatre „Pasaka” nuoširdžiam pokalbiui apie kiną, televiziją bei kultūrą susitiks dvi charizmatiškos asmenybės: kino kritikė Izolda Keidošiūtė ir televizijos žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas bei visiems puikiai žinomos „Snobo kino” rubrikos autorius – Rytis Zemkauskas.
Spalio 16 d. 19 val. Kino teatre „Pasaka“ prasidės jau septintasis „Kino vakarų su Izolda“ paskaitų ciklas, kuriame žymiausios ir įdomiausios Lietuvos kultūros asmenybės pasakos apie savo mylimiausius, juos įkvėpusius filmus. Pirmajame susitikime svečiuosis rašytoja, prozininkė, poetė, dramaturgė, visuomenės kritikė – Renata Šerelytė, kurios romanas „Vardas tamsoje“ neseniai pasirodė Lietuvos kino teatruose.
Vilniuje išleistą pirmąją neverstinę, lietuviškai parašytą ir sudarytą „Trumpą kino istoriją” kino kritikai ir pirmieji skaitytojai vadina gražia ir amžina knyga.
Sostinės „Skalvijos” kino centre pirmadienio vakarą knygą pristatė leidinį parengusios kino kritikės Auksė Kancerevičiūtė, Izolda Keidošiūtė, Živilė Pipinytė ir leidinį inicijavusi Neringa Kažukauskaitė bei knygos redaktorė Rasa Paukštytė.
Autorių kolektyvas neslėpė džiaugsmo puikiai išleista pirmąja leidinio dalimi, skirta ne tik jaunajai auditorijai, bet ir įdomia įvairaus amžiaus skaitytojams, norintiems rimčiau susipažinti su kino istorija, taip pat tai gali būti ir parankinė kiekvieno kino žiūrovo knyga.
Dvejus metus rengta pirmoji leidinio dalis aprėpia kino ištakas XIX a. pabaigoje ir raidą iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m. Sostinės „Vaizdų kultūros studija” išleistoje, archyvinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotoje knygoje apžvelgiami ankstyvieji kino laimėjimai ir atradimai, skaitytojai supažindinami su svarbiausiais kino kūrėjais ir aktoriais.
Pasak kino kritikės R. Paukštytės, originalių lietuviškų knygų apie kiną yra nedaug, nors pastaruoju metu jų pagausėjo. „Galiu paminėti Rūtos Oginskaitės knygą apie Robertą Verbą, taip pat knygą „Šoblė”, skirtą Henrikui Šablevičiui, tad reikalai iš tikrųjų gerėja. Kino istorija – tai nepaprastai įdomus nuotykis, tai ta upė, į kurią turbūt kiekvienas, nelygu koks esame, galime žengti labai dažnai ir patirti ten tokių nuotykių, kokių kitą kartą ir šiuolaikiniame kine nelabai patirsi”, – intrigavo R. Paukštytė, kruopščiai sudariusi leidinyje minimų pavardžių ir filmų rodykles.
Pasak N. Kažukauskaitės, Lietuvoje pagaliau išdrįsta leisti ne verstinę kino istoriją, bet originalią lietuvišką, nes visos kino istorijos knygos užsienyje atspindinčios daugiau tų šalių kontekstą ir problematiką. „Sakykim, tokioje Prancūzijoje yra įvairiausių kino (istorijos) leidinių: ir rimtų, ir žaismingų, ir trumpų žodynų ar žinynų, bet visos jos iš principo yra labai frankocentriškos, su gausybe pavardžių, kurių mums vargu ar labai reikėtų. Taigi verčiant į lietuvių kalbą reikėtų adaptuoti, pritaikyti prie lietuviškojo konteksto”, – svarstė leidinio iniciatorė.
Lietuviškoji „Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo” yra suskirstyta į dvylika pagrindinių temų. Skaitytojai supažindinami tiek su istoriniu, politiniu kino atsiradimo ir vystymosi kontekstu, tiek su jam įtakos turėjusia technologine pažanga. Leidinyje pristatomi ir pirmieji kino žanrai, ir nacionalinė įvairių šalių kinematografija, tapusi šiuolaikinio kino pamatais, ir Amerikoje gimęs Holivudas bei jo sukurta kino žvaigždžių sistema.
150 puslapių leidinyje daug dėmesio skiriama stiprioms kino asmenybėms – pirmąsias kino kūrimo taisykles nustačiusiems režisieriams, aktoriams, sukūrusiems pirmuosius Tarzano, „femme fatale”, kino meilužio vaidmenis, prodiuseriams, greitai perpratusiems svarbiausius kino sklaidos ir pristatymo principus, sugalvojusius pirmuosius triukus žiūrovams pritraukti.
„Man kino istorija tai yra idėjų istorija – apskritai kinas yra įdomus kaip kažkokia nuolat kintanti idėja. Ir būtent žiūrint senus filmus tai turbūt yra akivaizdžiausia, nes matai, kaip viena ar kita idėja yra dabar traktuojama. Nes ir tie patys filmai visą laiką keičiasi, ir mes negalime pasižiūrėti kokio „Šarvuočio Potiomkino” lygiai taip pat, kaip jį žiūrėjo 1925 metais, kai jis buvo sukurtas, nes egzistuoja tas milžiniškas kontekstas ir galų gale paties režisieriaus Sergejaus Eizenšteino biografija. Net ir filmai, kurie sukurti mūsų dienomis, gali būti suvokiami kasdien vis kitaip”, – kalbėjo kino kritikė Ž. Pipinytė, leidinyje susitelkusi ties kinotyrinės minties raida.
1500 egzempliorių tiražu išleistos pirmosios dalies leidėjai užsimena apie po metų išeisiančią antrąją „Trumpos kino istorijos” dalį, aprėpsiančią laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų, taip pat ir lietuviško kino istoriją. Teigiama, kad antrajai leidinio daliai parengti bus pasitelkta dar daugiau autorių.
Pirmadienį, gegužės 23 d., viešoji įstaiga „Vaizdų kultūros studija“, išleidusi pirmąją originalią pasaulio kino istoriją, kviečia kinomanus į jos pristatymą „Skalvijos“ kino centre. Knygą „Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ pristatys ir į dalyvių klausimus atsakys ją parengusios šalies kino kritikės Auksė Kanceravičiūtė, Neringa Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė, Živilė Pipinytė.
Knygoje apžvelgiamos kino ištakos, ankstyvieji jo laimėjimai ir atradimai, skaitytojai supažindinami su svarbiausiais kino kūrėjais ir aktoriais. Leidinyje taip pat pristatomi pirmieji kino žanrai ir nacionalinės kinematografijos, tapusios šiuolaikinio kino pamatais, Holivudas ir jo sukurta žvaigždžių sistema.
„Lietuvoje rengiama nemažai įvairių kino festivalių, renginių, į kuriuos įtraukiamos retrospektyvos. Jei jas žiūri be konteksto, be supratimo apie filmų reikšmę kino vystymuisi ir atradimams, kartais kyla klausimas „Ir kas iš to?“. Tačiau, kai pasiskaitai, sužinai filmo kontekstą, visai kitaip jį žiūri, susidėlioja kiti prioritetai, ateina supratimas. Juk šiuolaikinis kinas atkartoja tai, kas atrasta senais laikais. Labai tikiuosi, kad ši knyga padės kino mėgėjams susiorientuoti vaizdų kultūroje“, – kalbėjo kino kritikė A. Kanceravičiūtė.
Pasak A. Kanceravičiūtės, knygoje informacija pateikiama glaustai ir žaismingai, todėl ją skaityti turėtų būti įdomu įvairaus amžiaus skaitytojui, norinčiam rimčiau susipažinti su kino istorija.
„Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ yra suskirstyta į dvylika pagrindinių temų, apimančių kino istorijos laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki 1945-ųjų. Jos skaitytojai supažindinami tiek su istoriniu, politiniu kino atsiradimo ir vystymosi kontekstu, tiek su jam įtakos turėjusia technologine pažanga.
Daug dėmesio leidinyje skiriama stiprioms kino asmenybėms – kino kūrimo taisykles nustačiusiems režisieriams, aktoriams, sukūrusiems pirmuosius Tarzano, femme fatale, kino meilužio vaidmenis, prodiuseriams, greitai perpratusiems svarbiausius kino sklaidos ir pristatymo principus, sugalvojusius pirmuosius triukus žiūrovams pritraukti.
Knygos pristatymo renginyje skaitytojai galės ne tik pabendrauti su ją parengusiomis kino kritikėmis ir leidyklos kaina įsigyti knygą, bet ir nemokamai pasižiūrėti filmą iš knygoje aptariamo istorinio laikotarpio. Renginys „Skalvijos“ kino centre prasidės 18.30 val.
„Trumpa kino istoriją: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ „Vaizdų kultūros studija“ išleido remiant šalies Kultūros rėmimo fondui. Vėliau įstaiga planuoja išleisti ir II-ąją kino istorijos dalį, kuri apims laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų.
Kas mėnesį pasveikinantis su gimtadieniu žinomą kino personą, kino teatras „Pasaka“ vasarį linkėjimus siunčia čekų režisieriui Milošui Formanui. Šio europiečio, sėkmingai įsitvirtinusio Amerikoje, 79-ojo gimtadienio proga, kino teatre bus parodyti trys žymūs kūrėjo filmai.
Vasario 1-3 dienomis kino teatras „Pasaka“ primins režisieriaus filmus „Regtaimas“, „Amadėjus“ ir „Skrydis virš gegutės lizdo“. Pastarieji du patenka į svarbiausių kino istorijos kūrinių sąrašą ir yra gausiai apipilti apdovanojimais, kritikų bei žiūrovų pripažinimu.
Būsimojo kino režisieriaus tėvai mirė koncentracijos stovykloje ir Milošas Formanas liko našlaičiu dar vaikystėje. Augęs su giminaičiais, vėliau jis lankė mokyklą kartu su būsimu Čekijos prezidentu Vaclovu Havelu. M.Formanas mokėsi scenarijaus rašymo Prahos menų universitete ir tuometinėje Čekoslovakijoje sukūrė pirmuosius savo filmus. Tačiau 1986-aisiais, po „Varšuvos pakto“ sąjungininkų įsiveržimo į šalį, režisierius emigravo į Niujorką. Būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose kurti filmai ir pakylėjo M.Formaną į pasaulio kino elitą.
1975-aisiais pagal tokio pat pavadinimo novelę sukurtas „Skrydis virš gegutės lizdo“ laimėjo 5 „Oskaro“ apdovanojimus, 6 „Auksinius gaublius“ ir 6 BAFTA apdovanojimus, o Amerikos kino institutas šį filmą ne sykį yra įtraukęs į geriausiųjų sukurtų filmų penkiasdešimtuką.
Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Jackas Nicholsonas, pasakoja apie psichiatrijos ligoninę, į kurią atvykęs naujas pacientas Rendlis Makmerfis kardinaliai pakeičia nusistovėjusį įstaigos gyvenimą ir mėgina sukurstyti kitus pacientus. JAV kino kritikas Rogeris Ebertas apie filmą rašė: „Šis filmas toks geras, kad gali jam atleisti bet kokius netobulumus“. Vienu didžiausių siurprizų šio filmo istorijoje yra faktas, kad jis buvo rodomas Švedijoje net dvylika metų, nuo 1975-ųjų iki 1987-ųjų.
„Amadėjus“– dar vienas režisieriaus filmas, gausiai apipiltas apdovanojimais. Iš 53 nominacijų jis laimėjo iš viso 40 prizų, tarp jų – net 8 „Oskarus“. Filmas pasakoja apie paskutiniuosius kompozitoriaus Wolfgango Amadėjaus Mocarto gyvenimo metus, o istorija perteikiama jaunojo kompozitoriaus Antonio Salieri akimis.
Apie trečiajį kino teatre „Pasaka“ rodomą režisieriaus filmą, 1981-aisiais sukurtą „Regtaimą“, kino kritikas Saulius Macaitis rašė: „Milošo Formano „Regtaimą“ (1981), kiek žinau, jokių ypatingų prizų nepelniusį, vis tiek mielai žiūrėčiau ir du, ir tris kartus. Po „Skrydžio virš gegutės lizdo“ režisieriaus reputacija, aišku, niekam abejonių nekelia. Bet „Regtaime“ (pagal E. T. Doktorou romaną, publikuotą ir rusų kalba) atsiskleidžia kiti M. Formano talento bruožai — visai ne toks žiaurokas, kaip „Gegutėje…”, o rafinuotas, elegantiškas humoras, nostalgija, šių dienų kine neįtikėtinas, tiesiog kvapą gniaužiantis švelnumas (nors toli gražu ne visi filmo įvykiai idiliški).
Viena pagrindinių ekrano „Regtaime“ tapo įžeisto žmogaus orumo tema, susieta su juodaodžio muzikanto paveikslu. Bet nereikia perdėti kūrinio socialumo. Tai tipiškas puikaus „retro“ pavyzdys, su pašaipia meile išaukštinantis amžiaus pradžios epochą, gal net kiek parodijuojantis formulę „Amerika — pažadėtoji žemė“ ir čia pat pats pasiduodantis tai naiviai, bet galingai sugestijai, su improvizatoriaus meistryste supinantis siužeto linijas kaip tikrame regtaime.“ (Literatūra ir menas, 1988)
Milošo Formano ciklo filmai bus rodomi:
Skrydis virš gegutės lizdo – vasario 1 d. 20 val.
Amadėjus – vasario 2 d. 19.30 val.
Regtaimas – vasario 3 d. 19.30 val.
Šiandien kino teatro „Pasaka“ organizuojamuose kino vakaruose, skirtuose garsiausiems ir įtakingiausiems Europos kino režisieriams, kino kritikė Izolda Keidošiūtė kalbins vieną ryškiausių Lietuvos kino asmenybių – Algimantą Puipą. Režisierius dalyvaus septintojoje ciklo „Kino vakarai su Izolda” paskaitoje, skirtoje švedų kino klasikui Ingmar Bergman.