karta Y
Kai parašiau laišką Vilniaus universitete dėstančiam filosofui Kęstui Kirtikliui su siūlymu pasikalbėti apie „Kartą Y“, sulaukiau teigiamo atsakymo su šiokiu tokiu „bet“: „Jei norite pakalbėti su skeptiku, – prašom“. Kaipgi nenorėsi? Žinoma, dvejonių būta – ar tikrai įvadiniam žurnalo temos straipsniui tinka skeptiškas požiūris į ją. Pabandyti tikrai buvo verta ir galva linkčioti klausant teko mažiau nei paprastai…
Aktorius, režisierius, teatro judėjimo „No theatre“ pradininkas, muzikantas, dainų kūrėjas bei atlikėjas, galiausiai – šeimos vyras ir tėvas… Ar ne per daug talentų bei atsakomybės vienam žmogui? Viena ryškiausių jaunosios kartos teatro asmenybių Vidas Bareikis, neseniai pristatęs puikiai įvertintą savo spektaklį „Kovos klubas“, tik gūžteli pečiais: „Esu visiškas darboholikas. Ilsėtis man – kančia.“ Bandant krūvon sudėti jo nuveiktus darbus, sunku patikėti, kad Vidui – vos 26-eri. Gal todėl, vos sužinojus numerio temą „Karta Y“, nekilo jokių dvejonių dėl straipsnio herojaus pasirinkimo. Apie jaunus žmones teatre ir (ne)teatrą juose – iš pirmų lūpų.
Šio numerio ygrekai:
Y filosofija – skeptiškai „Kartos Y“ tema nusiteikęs Kęstas Kirtiklis;
Y naktinis gyvenimas – kartą perauklėti pasiruošęs Albert The Hook;
Y liaudies menas – žmonių kūnus spalvinantis Vilius Stasaitis;
Y literatūra – dienoraščio įrašais su pasauliu besidalijanti rašytoja Vaiva Grainytė;
Y vizualusis menas – už švarią estetiką pasisakantis iliustratorius Karolis Strautniekas;
Y teatras – Vidas Bareikis ir jo „neteatras“;
Y humoras – Luko Šitkausko / Shidlo šposai.
Inirtingai kelias savaites plušėję prie paskutinio šių metų numerio, tik ką padėjome paskutinį tašką ir visu pajėgumu paleidome spaustuvės mašinas. Jau pirmadienį Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose galėsite sutikti klajojantį, dažais kvepiantį gruodžio žurnalą tema – „Karta Y“. Pasirūpinome, kad 2013-uosius sutiktumėte su įkvėpimu, tad ir pašnekovus parinkome ne šiaip sau jaunuolius.