katinas
Mažučiukai, apvaliagalviai, meilybės poros mėnesių katinukai – trys berniukai ir viena mergytė (beveik visai rainas su nedaug balto pakaklytėje, tamsiai rainas baltu snukučiu, baltas rainomis dėmelėmis ir beveik identiška mergytė – balta rainomis dėmelėmis).
Į mūsų globą Mikutis pateko iš sodų. Mažutis, ne pagal amžių liesas, smulkus, suvargęs, aptekęs parazitais. Reikėjo laiko, kol mažytis sustiprėjo, atgavo jėgas ir gyvenimo džiaugsmą, nors ir liko toks pat smulkutis ir nedidukas. Gydytojų priežiūroje ir dažnai lankomas savanorių Mikutis patikėjo, kad pagaliau ištrūko iš pragaro ir dabar jo laukia tik pats gražiausias ir geriausiais laikas.
Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Jis – paaugliukas, kiek nedrąsus, bet rodo norą bendrauti, džiaugsmingai pasitinka savanorius, prieina pasiglaustyti, todėl tik laiko klausimas, kada žmogus taps jam pačiu geriausiu draugu.
Daima – jaunutė, vos 1,5 metukų katytė, kuri ieško namų ir atsakingo bei mylinčio žmogaus. Ši miela žaliaakė trispalvytė gana santūraus būdo, dažnai mėgsta apsimesti žavinga interjero detale ir minkštai įsitaisiusi snausti. Bet visas jos santūrumas išnyksta išgirdus traškant šlapio maistelio pakiukui, kurį ji labai mėgsta arba paglosčius jai pilviuką, tą ji taip pat dievina ir gali ilgai ilgai murkti, kol vyksta „glostymo darbai“.
Kai šaltais žiemos vakarais, nutilus miesto šurmuliui, su šeimomis gerdavome arbatą ir aptardavome dienos įspūdžius, po daugiabučio balkonu į mažą kamuoliuką susisukdavo jis, benamiukas, kažkada buvęs gražuoliu naminiu katinu. Susisukdavo ir snūduriuodavo. Snūduriuodavo ir būdraudavo, bijojo, kad tik kas jo nenuskriaustų, neišvytų iš po šaltos balkono erdvės, kuri jau buvo spėjusi tapti jo namais.
Gilė – nukritusi iš dangaus. Skubiai ieškome rūpestingų ir atsakingų šeimininkų.
Nors ir jaunas (dar tik aštuonių mėnesių), bet Nikis jau nemažas, raumeningas galiūnas. Bus iš tų, didesnių ir stambesnių, katinų. Ypatingo, ugninio grožio ir gerumo neišpasakyto.
Vasia nėra tas gražuolis veislinis katinas, dėl kurio alpsta visi „veislės“ mylėtojai. Eilinis rainas lietuviškas katinas… Bet mes labai pabandysime atrasti žmogų, kuris nesivaiko madų, kuris augintiniu prieš draugus puikuojasi dėl to, kad jį myli, o ne todėl, kad tokia ar kitokia veislė dabar kaip tik „ant bangos“.
Ši šauni trijulė vos poros mėnesių amžiaus. Geros moters išgelbėti nuo gatvės gyvenimo, bado ir šalčio. Nepaisant to, kad gimę kieme, jie yra labai meilūs, švelnūs žmogui, vaikiškai smalsūs, žaismingi ir kiek padūkę. Na, kaip ir visi tokio amžiaus gyvūnėliai.
Prieš Jūsų akis aštuonių mėnesių gražuolis katinėlis Spirgis, mūsų dar kitaip Spirgiuku Plikiuku vadinamas. Atrodytų, kad vaikinas ir iš stuomens, ir iš liemens, o iš tikrųjų, liesą nuo bado ir nepriežiūros kūnelį slėpė įspūdingi, nors ir labai kaltūnuoti, sąvėlomis „papuošti“ kailinukai. Kadangi jų iššukuoti nesukeliant katinėliui skausmo mums nepavyko, teko veterinarijos klinikoje kailinukus visai nuskusti.