kino pusryčiai
14-metei Komonai į rankas įduodamas ginklas su paliepimu sušaudyti savo tėvą ir motiną, jei ne – jie bus užkapoti mečete, o tai reiškia – mirs kančiose. Po kiek laiko Komona įsimyli vieną iš inicijavusiųjų šią egzekuciją. Scenarijus kartojasi, tik šį kartą prieš mergaitę klupi jos mylimasis.
Jaunos mūsų šalies režisierės Jūratės Samulionytės filmas „Nerutina“ 2008 m. „Sidabrinėse gervėse“ buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu. Po dvejų metų dokumentinė juosta „Šanxai Banzai“ tapo geriausia „Scanoramos” konkursinėje programoje ,,Naujasis Baltijos kinas”. Dar po metų, 2011-aisiais, pasirodė taip pat trumpo metro filmas „Laikinai“, apkeliavęs daugybę įvairių šalių festivalių ir teigiamai įvertintas kritikų.
„Bet kokiu atveju Lorens“ (Laurence Anyways, 2012) – filmas, kurio kūrėjas – jaunas režisierius Xavieras Dolanas, pamiltas po jo dviejų pirmųjų filmų: „Aš nužudžiau savo mamą“ (I Killed My Mother, 2009) ir „Įsivaizduojamos meilės“ (Heartbeats, 2010).
Keistas filmo „The place beyond the pines“ vertimas į lietuvių kalbą „Niujorko šešėlyje“ peržiūros metu žada ne vieną netikėtumą.
Monica Bellucci filme „Raganosių sezonas“ (angl. Rhino Season, 2012) vaidina kurdų poeto žmoną, kalėjusią drauge su juo per Irano revoliuciją dėl, neva, prieš valdžią nukreiptų eilių. Po dešimties metų paleistai iš kalėjimo moteriai pasakoma, kad vyras nebegyvas. Tačiau dar po dvidešimt metų išlaisvinamas ir jis pats…
Šio antradienio kino pusryčiai vis dar gyvena tik ką praūžusio „Kino pavasario“ atsiminimais. Estai dar kartą įrodė, kad nėra tokie išsižioję, kokiais juos laiko visas pasaulis.
Žymus atlikėjas Bobas Marley daugeliui asocijuojasi su regio muzika ir kanapės suktine. Tik ne visi žino, kad šis žmogus buvo ir tebėra masių dvasinis lyderis, o jo kadaise skelbtos gražios mintys iki šiol plinta po pasaulį. Sunkiai savo gyvenimą pradėjusio ir dar sunkiau jį pabaigusio Bobo Marley’io biografija abejingų nepaliekančiame filme.
„Seksas dėl miško“ (angl. Fuck for forest), rež. Michal Marczak, 2012, Lenkija, Vokietija, 90 min.
2012 m. Venecijos kino festivalyje korėjiečių režisieriaus Kim Ki-dukui atiteko „Auksinio liūto“ apdovanojimas už filmą „Pieta“. Estetišku žaurumu išsiskiriantis kino kūrėjas nepagailėjo filmo veikėjų bei jo žiūrovų ir šį kartą.
2012 m. gruzinų filmas „Gaigimet“ (liet. Nenustok šypsotis, angl. Keep Smiling) su humoru pasakoja apie daugiavaikių motinų grožio konkursą. Jis čia tampa absurdiškos šalies metafora, kuomet karo nualinti žmonės praranda savigarbą arba nebesijaučia turintys teisę ją turėti.
Kas atsitinka žmogui, užaugusiam visiškoje izoliacijoje nuo išorinio pasaulinio? Pirmiausia, kodėl, jis turėtų būti taip augti? Klausimas kodėl žiūrint 2009 m. graikų filmą „Iltinis dantis“ (angl. Dogtooth, graik. Kynodontas) kyla nuo pirmųjų minučių.
2012 metų trileris „Operacija Argo“ (angl. Argo) šluojasi apdovanojimus ir kino veteranų pagyras. Benas Affleckas ne tik režisavo visus gero filmo ingredientus turinčią juostą, bet ir sukūrė jos herojų, pagrindinį veikėją – CŽV agentą Tonį Mendezą.
Charlesas Bukowski’s – praėjusio amžiaus pradžios rašytojas, kurio skleidžiamos laisvės idėjos, atsakymai į gyvenimiškus klausimus – aktualūs iki šiol ir, galima drąsiai teigti, bus tokie amžinai.
Apsniktos Helsinkio gatvės. Sniegas, purvas ir pilki pastatai – pasaulis matomas taksi vairuotojo akimis. Tik jis nė iš tolo neprimena Roberto De Niro nuotykių. Labiau mūsų šalies taksisto kasdienybę.