Knygų pusryčiai
„Tapyti merginas“ – širdį veriantis romanas, įkvėptas mergaitės, pozavusios garsiajai Edgaro Dega statulėlei „Mažoji keturiolikmetė šokėja“, gyvenimo.
Romano centre – Melrouzų šeima. Keistai ir įtikinamai savo gimimą pasakojančio Roberto, juokingai kandaus seksualiai žmonos apleisto vyro Patriko, motinystei atsidavusios Marijos, sekinamos vaikų ir begalinio troškimo nekartoti motinos klaidų, paveikslais St. Aubynas atskleidžia ištisą netikrų pažadų voratinklį, į kurį įsipainiojusi ir ši kadaise iškili šeima, kurios vienintelį likusį turtą – seną Pietų Prancūzijoje stovintį namą – Patriko motina rengiasi padovanoti „New Age“ judėjimui.
Stephan Biesty „Milžiniškos transporto priemonės“ atverčiamų langelių knygoje smalsių vaikų laukia net aštuonios milžiniškos transporto priemonės. Tarp jų – dviaukštis lėktuvas „Airbus“, masyviausias planetos savivartis, didžiausias pasaulyje povandeninis laivas, milžiniškas sraigtasparnis!
Leidykla „Mintis“ pristato Maria Rosa Cutrufelli knygą „Moteris, gyvenusi svajone“. Romane atkuriami paskutiniai penki Olimpijos de Guž (Olympe de Gouges), giljotinuotos 1793 m. valdant Robespjerui, gyvenimo mėnesiai. Olimpija – garsiosios „Moters ir pilietės teisių deklaracijos“ autorė, pirmoji iškėlusi moterų problemas į politinį lygmenį. Jos kūryba ir visuomeninė veikla padarė didelę įtaką demokratinėms ir socialistinėms idėjoms, kurios tapo priimtinos ir buvo realizuotos tik po šimtmečio.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pristato naują žymaus poeto Gintaro Patacko poemą. Pirmojoje poemoje pasirinktą kelią autorius suvokia kaip sąmoningą miksą, sąlygotą laiko, įvykių, išgyvenimų. Šis pasirinkimas daro įtaką ir antrosios „Mažoji dieviškoji Co – Metai“ poemos eilėdarai. Knygos dailininkas – Mikalojus Povilas Vilutis.
„Pirmiausia reikia pažinti tai, kas gyvuoja šalia tavęs. Artimiausi tavo tėviškės kaimai ir turi būti tikrųjų atradimų žemė“ – Henrikas Gudavičius
Nori išmokti pasidaryti ugnikalnį, išsiskleidžiančių gėlių, užsiauginti kristalų ir dar daug ką išbandyti?
Predragas Matvejevičius (Predrag Matvejević, g. 1932 m., Mostaras, Bosnija ir Hercegovina) – Sarajeve pradėjo studijuoti romanų filologiją, baigė Zagrebe. 1967 m. Sorbonos universitete apsigynė disertaciją lyginamosios literatūros ir estetikos tema, o 1994 m. ten pat įgijo habilituoto daktaro laipsnį.
Ar kalbant apie 1913-uosius galima ignoruoti negandą, jau tykančią už kampo? Pirmasis pasaulinis karas vos po metų, tačiau Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“ – kvapą gniaužianti išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama. 1913-ieji buvo ypatingi metai. Tai literatūros, dailės, muzikos pakilimo laikotarpis, kultūros aukso amžius.
„Tapyti merginas“ – širdį veriantis romanas, įkvėptas mergaitės, pozavusios garsiajai Edgaro Dega statulėlei „Mažoji keturiolikmetė šokėja“, gyvenimo.
Esama vaikų, kurie mieliausiai skaito pasakas, kiti įspūdžių ieško siaubo istorijose, treti renkasi tik tas knygas, kurios priverčia kvatotis iki nukritimo. Mergaitės jautrios jausmingoms istorijoms, berniukai neatsiplėšia nuo veiksmo kupinų romanų. Kiek vaikų, tiek ir nuomonių, poreikių, pageidavimų. Tačiau kai kurios knygos panaikina ribas tarp berniukų ir mergaičių, bei tarp skirtingų skonių.
Šiame romane rašoma apie miuziklų kūrėją – muzikos redaktorę, kurios tėvas yra korėjietis, o mama – lietuvė. Romane atsiskleidžia maištinga meniška siela, XXI a. herojės tapatybės ir meilės paieškos, melancholiškas būdas ir klajoklė dvasia, skatinanti įveikti kraujo ryšius bei prisirišimą prie gimtinės ir nesiliauti sekti savąjį pašaukimą. Šis romanas skaitytojui paliks neišdildomą įspūdį.
Patobulinkime kūrybinius įgūdžius, remdamiesi profesionalios ir tarptautiniu lygiu pripažintos lėlių kūrėjos Susannos Oroyan patirtimi. Autorė supažindina skaitytoją su „vaizduotės inžinerijos“ sąvoka ir dizaino galimybių įvairove bei išsamiai aprašo darbus, kad būtų lengviau idėjas paversti tikrove.
„Mylima dėdės Fiodoro mergaitė“ – trečioji „Rūgpienių kaimo“ serijos dalis. Iš rusiško animacinio filmuko, rodyto ir Lietuvoje gerai pažįstami personažai nuotykius tęsia Eduardo Uspenskij rašytose istorijose, iliustruotose Jurgitos Rancevienės. O knygoje juk nuotykių sutelpa dvigubai daugiau negu filmuke. Mažieji gal ir jo jau nepamena, tad tai puiki proga susipažinti su linksmais, į komiškas situacijas patenkančiais personažais. O tėvams tai puiki proga nostalgiškai atsiminti vienus populiariausių TV filmukų veikėjų.