kosmosas
Mokslo tiesų (skirtingai nei klaidų) šiame reklaminiame filmuke nerasite nei su žiburiu, nei su buteliu, nei su skardine pupelių. Tačiau 0:43 min. trukmės „Svetimi” žanro kosminė siaubo istorija Mėnulio paviršiuje ne kiek pamokoma, kiek kelianti ūpą
Europos kosminės agentūros ESA video skyriaus kolektyvas apklausė įvairių Europos miestų gyventojus, kad išsiaiškintų, ką europiečiai galvoja arba įsivaizduoja apie tai, kas vyksta po astronautų skrydžių kostiumais.
Kiekvienam iš mūsų pasitaiko dienų, kai esame apimti nuovargio, blogų emocijų, apatijos ir vienintelis dalykas, kurio trokštame iš visos širdies – dingti iš čia. Norime pakeisti darbą, miestą, kuriame gyvename, ištrūkti iš savo narvelio. Turime didelių svajonių, bet per mažai parako joms įgyvendinti, bijome kažką radikaliai keisti. Būtent tokiems žmonėms ir yra skirti italų fotografės Graziano Panifili darbai.
Nenuilstantis kanadiečių astronautas Chrisas Hadfildas (Chris Hadfield) ir toliau pažindina Žemės gyventojus su gyvenimo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ypatumais. Vienas iš besidominčiųjų astronautui uždavė klausimą, ar įmanoma kosminėje stotyje verkti? Ch. Hadfildas nusprendė tai pademonstruoti. Pasirodo, verkti nesvarumo būsenoje – ne toks jau ir paprastas užsiėmimas ir žvelgiant iš šalies atrodo ne kiek graudus, kiek komiškas.
Paprastus Žemės mirtinguosius jau seniai domina jų egzistencija be gravitacijos. Jų – tų, kurie gyvena virš mūsų, Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS). Gyvena tai gyvena. O kaip plaunasi rankas? Juk ten nėra net vandens čiaupų – ką ir bekalbėti apie vandentiekį? Bet didžiausias iššūkis – nesvarumas.
Kažkas (niekas nepamena, kas) yra teisingai pastebėjęs: nekilnojamojo turto rinkoje svarbūs tik trys dalykai – vietovė, vietovė ir dar kartą vietovė. Panašu, kad taip. Ankštas kaip kišenė kambarėlis, pilnas šmirinėjančių tarakonų, per mėnesį atsieina 36 tūkst. JAV dolerių, nes jis – Manhatano Vest Viladže, Niujorko širdyje. Tiesa, dar ankštesnis mažutis nusileidimo aparatas su pripučiamais kambariais Marse kainuotų apytikriai 200 mln. „žalių“. O kur dar transportavimo išlaidos. Ir, savaime suprantama, maistas.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 43 šviesmečius nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).
Turite nusibodusius baltus sportbačius? Arba su jums patinkančiais bateliais jau vaikšto didžioji dalis miesto? Nebėda! Atnaujinkite savo batus – atrodys kosmiškai gerai!
Ar būdami vaikais svajote apie kosmoso kolonizavimą? Šiuolaikiniai verslininkai taip pat svajojo, o šiandien savo svajones verčia realybe planuodami platiną išgauti iš asteroidų.
Kosmonautai sako, kad gražiausias vaizdas kosminiame laive yra tolumoje mėlynuojanti Žemė, tačiau grįžę čia kosmoso keliautojai negali vaikščioti, beveik negirdi ir dažnai kenčia nuo įvairių ligų.
Žemę netrukus turėtų pasiekti didžiulė Saulės audra, dėl kurios gali sutrikti elektros energijos tinklai, palydovinės navigacijos sistemos, net gali tekti pakeisti lėktuvų kursą, praneša BBC.
NASA misija „Kepler“ į kosmosą paleista prieš beveik 3 metus. Mokslininkai patvirtino 26 naujų „Kepler“ rastų planetų egzistavimą.
Ufologijoje ateivių „portretai“ sukurti remiantis liudininkų parodymais (mačiusių juos iš toli ar net kontaktavusių), išskiriant tipų savybes pagal objektyvią pasakojimų daugumą, o taip pat ir pranešimų patikimumą. Kontaktų atveju, beveik visi ateiviai, kaip teigiama, geba naudoti telepatinį ryšį, minčių perdavimą, kas leidžia pranokti kalbos barjerus.
1. Pirmiausi