lenktynes
Airida Beniušienė – automobilių traukos (drago) lenktynėse dalyvaujanti sportininkė, praėjusiais metais „Eneos 1006 km“ drago lenktynėse laimėjusi 1-ąją vietą. Moteris teigia visuomet mėgusi greitį ir automobilius, tačiau žengti žingsnį į automobilių sportą jai padėjo vyro pavyzdys. Airida sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su žymiausiomis šalies lenktynininkėmis ir skatina moteris būti drąsioms ir užsiimti mėgstama veikla.
Tarp Anykščių ir Kupiškio besidriekianti Šimonių giria XX a. viduryje buvo tapusi kovotojų už laisvę prieglobsčiu. Čia veikė bene reikšmingiausia Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities Algimanto apygarda, kurios būriai kartais pasiekdavo net Šiaulių bei Utenos apskričių teritorijas. Šimonių girios priedanga naudojosi Rytų Lietuvos partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus – Montė, bei visos Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka – Šarūnas. Tokią teritoriją 2017 metų renginiui pasirinko nuotykių lenktynių „Nykštietiškas Triatlonas“ organizatoriai. Šių nestandartinių varžybų sumanytojai žada, kad pats renginys taip pat nestokos partizanų tematikos, o kad būsimos lenktynių trasos būtų ne tik įdomios, bet ir reikšmingos jas rengti padėjo šio krašto partizanų veiklos žinovas, kraštotyrininkas Raimondas Guobis.
Matas Valiulis – 22-ejų metų ralio lenktynininko Giedriaus Firanto šturmanas. Vaikinas anksčiau buvo žinomas kaip įvairių sportinių renginių fotografas. Tačiau nusprendęs, kad nori siekti aukštumų automobilių sporte, jis padėjo fotoaparatą į stalčių ir sėdo į lenktyninio ralio automobilio šturmano kėdę. Matas sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją.
Tauras Tunyla – 23-jų metų sportininkas, kuris kartingo trasose jau nuo penkerių metų. Pirmą kartą ant nugalėtojo pakylos jis užlipo būdamas vos septynerių. Šio sportininko sąskaitoje – daugybė laimėjimų: ne vieną kartą jis yra tapęs „50cc“ , „M-125 Junior“ kartingo čempionu, turi tris „Autoplius Fast Lap“ varžybų nugalėtojo metinius titulus ir daugelį kitų pergalių. Tauras sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats pats teigia, vienas jo tikslų – užkrėsti žmones meile šiam sportui.
Palangoje vykusiose 1000 kilometrų lenktynėse ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio su komandos draugais lipęs Ignas Gelžinis sako, kad, nors pergalė ir labai saldi, pagrindinius varžovus būtų buvę smagiau įveikti trasoje.
Šiais metais „Kino pavasaris“ nutarė užsiauginti dar daugiau ištikimų festivalio žiūrovų ir sudarė programą patiems mažiausiems kino gerbėjams. „Filmai šeimai“ supažindins su sudėtingomis vaikų misijomis, prajuokins, sugraudins, o svarbiausia leis pažvelgti į problemų kupiną pasaulį drąsaus vaiko akimis. Šios programos filmai atrinkti itin atsakingai, kad seansų metų nenuobodžiautų ne tik mažieji žiūrovai, bet ir juos atlydėję suaugusieji.
Amžinas greičio troškimas ne tik neleidžia likti DRAG‘ui užmirštam, bet ir ir pritraukia vis daugiau šio sporto mėgėjų. Apie esamą DRAG‘o padėtį ir galimą ateitį Lietuvoje kalbamės su DRAG‘o čempionato organizatoriumi ir Lietuvos automobilių sporto Drag komiteto pirmininku Rolandu Šležu.
Kiekvieno sėkmingo žmogaus istorija, kad ir kokia paslaptis ją gaubtų, laikoma trijų banginių: atkaklaus darbo, žiupsnelio sėkmės ir nesavanaudiškos artimųjų paramos. Šių metų Lietuvos kartingo vicečempionas Narvydas Janušis neslepia, kad iškovoti medaliai ir taurės yra šeimos nuopelnas.
Kartingų sportas Lietuvoje neminimas tarp populiariausių, tačiau vis daugiau tėvų, vaikystėje svajojusių apie Formulės 1 bolidą, atveda vaikus į kartodromą. Hobis dažnai virsta rimta aistra, mintimis apie kurią N. Janušis dalinasi su skaitytojais.
Koks tavo sėkmės receptas?
Manau, svarbiausia šiame sporte yra technika. Jei gokartas (kartingų automobilis – red.) gerai važiuoja, kartingistas gali išspausti rezultatų. Ne mažiau svarbu yra įdėtas darbas, treniruotėms skiriamas laikas ir, žinoma, finansai.
Ar šiam sportui būtinas talentas, ar viskas pasiekiama treniruotėmis?
Abu šie dalykai nulemia gerus rezultatus. Treniruotėmis galima daug ką pasiekti, bet, aišku, talento reikia. Talentu vadinu sugebėjimą jausti trasą, nujausti, kaip įeiti į posūkį, kokį greitį, padangas pasirinkti, kaip paskirstyti savo svorį pasukant.
Turi išspausti iš savęs viską, ką gali, domėtis sportu, gilintis. Jei tau neįdomu, tai bus tik važiavimas, nieko daugiau.
Kiek laiko skiri treniruotėms?
Palyginus su kitais lenktynininkais treniruojuos mažai. Dažniausiai treniruojuosi kelias dienas prieš varžybas toje trasoje, kur jos vyks.
Kaip atsidūrei kartingų sporte?
Į kartingų sportą atvedė sesuo. Visad domėjausi autosportu, tad kai po pasivažinėjimo nuomojamais gokartais pamačiau, kad neblogai sekasi, su sese nusprendėme, kad reikėtų daugiau treniruočių. Apie šią idėją pasakėme tėvams tik išsirinkę kartingų būrelį. Tada net nemaniau, kad visa šeima taip užsikrės. Kiekvienas prisideda kuo tik gali, kad galėčiau siekti gerų rezultatų. Labiausiai mane palaiko tėtis: laisvalaikį skiria varžyboms, yra mano komandos mechanikas. Pats jis niekad nėra važiavęs kartinge, mąstome, ar verta įsigyti jam tinkamą sėdynę – bijau, kad pabandęs nebesustos.
Po metų kartingų mokyklėlės varžybose užėmiau antrąją vietą, todėl karu su šeima nusprendėme, kad turėčiau kilti aukščiau, į profesionalų kartingų sportą.
Kaip skirstomos kartingų klasės?
Pagal amžių ir gokartų variklio galingumą. Norintys pereiti į kitą klasę turi rinktis gokartą su galingesniu varikliu, atsižvelgdami į amžiaus apribojimus ir, žinoma, finansines galimybes, mat kuo galingesnis kartas, tuo brangesnis. Klasėse taip pat apribojamas svoris, nesiekiantiems minimalaus leistino svorio sportininkams prie gokartų tvirtinamos švino plokštės.
Esi dalyvavęs kartingų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ar pastebėjai skirtumų? Ar mūsų šalyse geros sąlygos kartingistams?
Lietuvoje kartingų lenktynininkų yra vienetai. Mažai kas išsilaiko sporte ilgai: ateina, užsibrėžia tikslą užimti prizinę vietą, pavažiuoja kelis metus ir palieka sportą, nes į kitą klasę pereiti per brangu, į autosportą – taip pat, o likti toje pačioje klasėje nebeįdomu. Kartingų sportas nėra išpopuliarintas, trūksta reklamos. O patys sportininkai tuo gyvena, yra tikri greičio fanatikai, nepaisydami to, kad kartingai tėra tik hobis. Daugelis kartingistų turi pagrindinį darbą, nesusijusį su kartingais, ir laisvalaikiu savo lėšomis dalyvauja varžybose. Yra Lietuvoje ir tokių, kurie iš to gyvena, turi stiprias komandas, bet jų – vienetai.
Sporto populiarumas priklauso nuo finansavimo. Pavyzdžiui, Italijoje kartodromai – ant kiekvieno kampo. Be to, italai yra vieni geriausių gokartų gamintojų pasaulyje. Lietuvoje sovietmečiu kartingų būreliai buvo valstybiniai, vaikai galėjo juos lankyti nemokamai.
Be abejo, kartingų populiarumą lemia ir automobilių sporto lygis šalyje: kaimyninėje Latvijoje, jau minėtoje Italijoje ir kitose šalyse autosportas yra remiamas valstybės, todėl ten klesti ir kartingai.
Kalbant apie pasirengimą varžyboms, mūsų šalyje ir užsienyje labai skiriasi trasų danga, todėl net pasiekęs labai gerų rezultatų Lietuvoje nebūtinai gerai pasirodysi tarptautinėse varžybose.
Kokias varžybas pavadintum sudėtingiausiomis?
Sudėtingiausios užsienio varžybos, kai į sekundę „sutelpa” apie 60 sportininkų. T.y. trasoje vienas paskui kitą važiuoja 60 sportininkų, ir pirmojo rezultatai skiriasi nuo paskutiniojo vos tūkstantosiomis sekundės dalimis. Konkurencija tokia nuožmi, kad turi kovoti dėl kiekvieno milimetro, kad aplenktum priešininką.
Labai svarbi yra starto pozicija. Ją lemia kvalifikacija: į trasą išleidžiami visi varžybų dalyviai, jie tam tikrą laiką važiuoja ratu. Priklausomai nuo to, per kiek laiko jie įveikia trasą, jie išsirikiuoja prieš startą. Labai daug reiškia, iš kurios vietos startuosi: ar iš vidinės trasos pozicijos, ar iš išorinės, vidurinės – kaip pavyks aplenkti, išsibėgėti.
Kartingų sportas vadinamas pirmąja pakopa į automobilių sportą. Ar tu ir tavo kolegos turite tokių ambicijų?
Kol kas turiu ką veikti kartingų sporte, o apie tolesnius kelius galvoti dar anksti, nes reikia turėti didelį biudžetą. Ne paslaptis, kad Formulė 1 yra kiekvieno kartingisto svajonė, tačiau automobilių sportas Lietuvoje nėra populiarus. Dažniausiai kartingistai pasirenka žiedinės varžybas. Tai panašu į kartingus, tik, priešingai nei gokartas, žiedo automobilis turi kėbulą, t.y. yra uždaras. Manau, ateityje norėčiau dalyvauti tarptautinėse žiedinėse varžybose.
Nuo kelerių metų patartina pradėti važinėti kartingu, norint pasiekti gerų rezultatų?
Amžius kartinguose neturi didelės reikšmės: jei telpa į kartingą (o jie jau yra pritaikyti 5-6 metų vaikams), nekvailioja, nedaro klaidų trasoje ir suvokia saugumo taisykles, vaikas gali važiuoti kartingu. Lietuvoje profesionaliai leidžiama važiuoti vaikams nuo aštuonerių metų.
Kokie pavojai sveikatai tyko profesionalių kartingistų?
Profesinių ligų išskirti negalėčiau. Gal stebint iš šalies atrodo, kad tai labai pavojingas sportas, tačiau taip nėra – daugiau šansų turi susižeisti mieste nei važiuojant kartingu. Naudojame labai daug apsaugų nuo sužeidimų. Vis dėlto kai kurie kartingistai šiek tiek kūprinasi, nes nuolat palinkę prie vairo. Taip pat yra apkraunamas stuburas: nepaisant paminkštinimų ir apsaugos, dėl nuolatinės vibracijos slanksteliai daužosi į sėdynę.
Ką patartum norintiems dalyvauti kartingų sporte?
Yra vaikų, kurie ateina sportuoti, bet po metų kitų apleidžia kartingus, nes trūksta lėšų. Patarčiau tėvams ieškoti galimybių paremti vaiko pomėgį: dairytis rėmėjų. Patys esame įsteigę VšĮ „NB Racing line“, kuri vienija gabius automobilių, kartingų bei motociklų sporto lenktynininkus. Sulaukiame rėmėjų dėmesio, ypač dalyvaudami tarptautinėse varžybose, mums skiria 2 procentus pajamų mokesčio.
Kreipdamiesi į įmones dėl paramos kartais nustembame, kiek žmonių Lietuvoje nežino apie kartingų sportą. Kai pradedame teikti informaciją, sukeliame didelį susidomėjimą: darbuotojai noriai atvyksta į varžybas, rengia išvykas į kartodromus. Manau, kartingų populiarinimo srityje laukia dar daug darbo.
Kalbino Ina Peseckienė
Nuotr. www.nbracingline.lt
Greičiausius automobilius vairuojantys sportininkai susikaus antrame Lietuvos automobilių „Drag“ lenktynių čempionato etape jau birželio 4 dieną.
Pasak varžybų organizatorių į antro etapo varžybas užsiregistravo daug naujų sportininkų su čempionate dar nematytais automobiliais, kurių pasirodymas įneš dar daugiau intrigos ir azarto.
Trasoje bus galima išvysti ralio trasose karaliavusias Lancia Delta, ką tik nuo gamyklos konvejerio nuriedėjusį Mitsubishi Sportback, greitą ir įsiutusią Toyota Supra bei išskirtinius Mitsubishi 3000GT automobilius. Taip pat negalima pamiršti ir jau „užsigydžiusiu žaizdas“ senbuvių su Lietuvoje labiau įprastais Audi, Honda ir BMW automobiliais.
„Kaip galima pastebėti iš pirmo etapo rezultatų – šiais metais tarp sportininkų vyksta ypač aštri konkurencija.
Daugelyje automobilių klasių tiesiog neįmanoma atspėti kas nugalės. Sportininkams jau neužtenka turėti galingą automobilį bei greitą reakciją, jiems turi nusišypsoti ir sėkmė. Ties finišu priešininkų automobilius neretai skiria tik kelios šimtosios sekundės dalys.“, — teigia vienas iš čempionato organizatorių Mantas Gasiūnas.
Ar naujokai sugebės įveikti patyrusius čempionus?
Tai paaiškės jau birželio 4 dieną „Elektrobig Drag 2011” lenktynėse Kazlų Rūdos aerodrome, Kazlų Rūdos rajone.
Šiame sezone dalyviai skirstomi į keturias standartinių automobilių klases ir vieną sportinių automobilių klasę. Trasos ilgis standartinis – 1/4 mylios (402,336 m.). Čempionatą organizuoja Jonavos automobilių sporto klubas „Žaibelis“. Daugiau informacijos www.zaibelis.lt.
Žiūrovams įėjimas nemokamas!
Visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukia kovo 27 dienos 9 val. ryto. Būtent tuomet, po daugiau nei keturių mėnesių pertraukos, startuos 2011 metų Formulės 1 sezonas. Šešiasdešimt antrąjį kartą nuo 1950 metų dvylika stipriausių planetos komandų ir 24 greičiausi pasaulio pilotai išskleis sparnus naujam skrydžiui į naujas pergales. Čempionato lenktynes, treniruočių bei kvalifikacijos etapus tiesiogiai transliuos skaitmeninės televizijos „Viasat“ sporto kanalas „Viasat Sport Baltic“.
Numatomos net 95 tiesioginės transliacijos. Televizijos išplatintame pranešime teigiama, kad bus parodytos visos svarbiausios sezono akimirkos.
Jau po devynių dienų – kovo 25 d. Ankstyvą rytą, 3.30 val. Numatoma primoji transliacija iš Australijos, Melburno Albert Park trasos. Lentynių vaizdo įrašą aistruoliai galės pamatyti sekmadieniais 19 val. per TV6.