LiJOT
Eilinio jauno žmogaus paklausus, su kuo asocijuojasi sąvoka „Jaunimo politika“, pasigirsta daugybė atsakymų: korupcija, Seimas, mokinių parlamentas, studentų atstovybė, „plepalai“. Dažniausiai asociacijos turi neigiamą atspalvį ir visai nesunku atspėti, kodėl. Vis dėlto ši sąvoka nėra tas pats, kas neigiamą prasmę Lietuvoje įgavęs žodis „politika“, o ką reiškia „jaunimo politika“ vertėtų suprasti visiems Lietuvoje gyvenantiems jauniems žmonėms. Kodėl? Nes jauno žmogaus pilietiškumas prasideda nuo susipažinimo su jaunimo politika ir žinojimo, kaip būdamas moksleiviu, studentu ar jaunu darbuotoju jis gali dalyvauti aktualių sprendimų priėmimu regiono ar nacionaliniu lygmeniu.
„Misija Sibiras“ bandomasis žygis, prasidėjęs šeštadienį, gegužės 26 – ąją ir trukęs iki sekmadienio, tapo fiziškai sunkiu, tačiau dvasiškai praturtinančiu išbandymu kiekvienam dalyviui.
Iki savivaldybių tarybų rinkimų likus vos keletui dienų, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), šiuo metu vykdanti informacinę jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo kampaniją “Man ne dzin”, diskusijai kelia dar vieną problemą, kurią gali ir turi spręsti miestų tarybos – tai apleistos viešosios miestų erdvės bei namai, dėl jų būklės ir keliamo pavojaus miestiečių praminti vaiduokliais.
Kylantis nepasitikėjimas LR Seimu ir Vyriausybe kelia nerimą ir Lietuvos jaunimui. Reaguodami į diskusijas keliančius įvykius, šį savaitgalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 28-ojoje Asamblėjoje susirinkę aktyviausiai šalyje veikiančių jaunimo organizacijų atstovai nusprendė kreiptis į LR Seimą bei Vyriausybę dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo praktikos LR Seime.
„Jaunimas yra įsitikinęs, kad visuomenės požiūrį formuoja institucijų atstovų reputacija, veikla bei jos skaidrumas. Nuo požiūrio į valstybės institucijas priklauso piliečių, ypač jaunimo, aktyvumas dalyvaujant rinkimuose bei kitose pilietinėse veiklose”, – sako LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai teisėsaugos institucijos prašo panaikinti teisinę neliečiamybę tautos atstovams. Tokius prašymus jaunimo atstovai suvokia kaip valdžių atskyrimo principo įgyvendinimą, kadangi tik teismas, vykdydamas jam LR Konstitucijos pavestas funkcijas, gali vykdyti teisingumą valstybėje ir konstatuoti, ar buvo įvykdytos nusikalstamos veikos arba administraciniai teisės pažeidimai.
Jaunimas įsitikinęs, jog atvejai, kai LR Seimo ir Vyriausybės nariai vengia atsakomybės ir piktnaudžiauja LR Konstitucijos jiems suteikta teisine neliečiamybe, kelia nepasitikėjimą ne tik atskirais tautos atstovais, bet ir visomis valstybės institucijomis.
„LiJOT prašo LR seimo narių vykdyti LR Konstitucijos nustatytas įstatymų leidybos funkcijas, o tyrimo ir teisingumo vykdymo funkcijas palikti teisėsaugos institucijoms ir teismui. Pažymime, jog savanoriškas LR Seimo ar Vyriausybės nario prašymas panaikinti neliečiamybę, kai dėl to kreipiasi teisėsaugos institucijos, gali ženkliai pagerinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Taip pat raginame visus tautos atstovus atsakingai vertinti kiekvieną tokį atvejį, nes imuniteto panaikinimas ir įvykdytas teisingumas išsklaido abejones bei skatina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.”, – tvirtina Š. Frolenko.
Asamblėja yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių susirinkimas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Joje priimami nauji nariai, tvirtinami įstatai, svarstomos rezoliucijos ir pozicijos. Ji vyksta du kartus per metus – rudenį ir pavasarį.