Menų spaustuvė
Menų spaustuvės sezonui einant į pabaigą, pristatomi tris lenkų ir italų scenos menų kūrėjų spektakliai, kuriuos vienija formos ir komunikacijos su žiūrovais inovatyvumas. Birželio 7 ir 8 dienomis kelios 15 žmonių grupės galės tapti interaktyvaus lenkų režisieriaus Wojteko Ziemilskio spektaklio „Prologas“ dalimi, o birželio 10 d. žiūrovai patikrins savo vaizduotės ir atvirumo ribas dviejuose italų menininko Alessandro Sciarroni performansuose „Džozefas“ ir „Tavo mergina“.
Interaktyvus renginys penkiolikai žiūrovų ir tuščiai tribūnai „Prologas“ – puiki galimybė kardinaliai pakeisti žiūrovo, pasyvaus stebėtojo statusą ir patirtį. Susirinkę į Varšuvos „Teatr Ochoty“ spektaklį žmonės, sekdami jiems per ausines duodamas instrukcijas, patys kuria veiksmą, suteikia schemai turinį. Jie girdi įvairius klausimus, pavyzdžiui: ar jūs dažnai vėluojate į spektaklį? Ar dažnai teatre prisimenate, kad namuose palikote įjungtą lygintuvą ar neuždarėte lango? Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavote, kad visi aplinkui yra nuogi? Ar norėjote kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?
Atsakydami į juos sau, laikinos „Prologo“ teatrinės bendruomenės nariai, kiekvienas su savo skirtinga patirtimi, tampa unikalaus spektaklio autoriais.
Pernai lenkų režisierius Wojtekas Ziemilskis dalyvavo festivalyje „Naujosios dramos akcija“, jo spektaklis-išpažintis-studija-paskaita „Mažasis pasakojimas“ įtikino žiūrovus kitokio sceninio mąstymo galimybe. Jo meninių interesų kryptys – kūnas, šiuolaikinis šokis, erdvės tyrinėjimas, tapatybės konstravimas, spektaklio ir performatyvumo santykis.
Birželio 7 d. „Prologas“ vyks penkis kartus (12:00 anglų k., 16:30 (anglų k.), 18:00 (lenkų k.), 19:30 (anglų k.), 21:00 (anglų k.), birželio 8-ąją – 13:00 (lenkų k.), 14:30 (anglų k.), 16:30 (anglų k.), 18:00 (anglų k.).
Birželio 10 d. Menų spaustuvėje savo eksperimentinę kūrybą pristatys italų performanso menininkas Alessandro Sciarroni (nepriklausoma kūrybinė asociacija „Corpoceleste_C.C.00#”).
Alessandro Sciarroni kuria šiuolaikinių scenos menų srityje. 2008-aisiais jis pelnė „Nuove Sensibilità” apdovanojimą. A. Sciarroni spektakliai ir performansai dalyvavo pagrindiniuose Italijos ir kitų Europos šalių teatro ir šokio festivaliuose.
Multimedijų ir judesio spektaklio „Džozefas“ scenoje – žmogus, vienas, viso spektaklio metu nugara į žiūrovus ieškantis savo atvaizdo visur, kur tik siekia jo akys. „Bet ši vienatvė atveria mistinį susidūrimą su būtimi ir per savo dinaminius ir simbolinius įvaizdžius generuoja energijos apytaką tarp vyksmo ir tų, kurie atsidūrė šio susitikimo su savimi akivaizdoje, kurie tampa nuostabaus kitokiškumo pašlovinimo liudininkais. (Martina Oddi, Joseph, į ir iš begalybės)
Mes nežinome, kas yra Josephas ar kur jis yra. Nežinome, ar tai jis yra scenoje, ar Džozefo aky kartais šmėkšteli projekcijoje. Kokie šaudosi kaubojai ir kur plaukia gulbės. Bet kūno šokis su videokamera ir judesį vedančia muzika yra pritrenkiančiai gražūs.
Judesio performansas „Tavo mergina“ yra ypatinga patirtis, išgyvenama dviejų asmenų scenoje ir daugybės asmenų žiūrovų salėje. Asmenų – kūnų ir sielų. Vienas kūnų – netobulas, neįgalus, bet jis vis dėlto netampa sielos pančiais. Nepaprastai galinga siela sugeba išlaisvinti ir kitame, tobulame kūne susigūžusią aistringą esybę.
Aktorė Chiara Bersani savo drabužius po vieną „atiduoda“ vakuuminiam siurbliui ir lieka visiškai nuoga prieš publiką. Kas tai – bandymas šokiruoti, raginimas priimti kitokį fiziškumą ar sceninio partnerio provokavimas?
Įsteigus Menų spaustuvę kaip viešąją įstaigą, prasidėjo dešimtmetis, kuriame statybos (nuo 2004 m. rudens) beveik visada vyko paraleliai su kūryba. Stabiliai striginėjantys rekonstrukcijos darbai kartu su analogiškomis finansinėmis ir teisinėmis bėdomis daugybę procesų stabdė, bet niekada neatėmė užsispyrimo tęsti veiklą.
Jau šį ketvirtadienį, kovo 29 d., menų fabrike „Loftas“ įvyks vienas iš „Kino pavasario“ uždarymo renginių. Susirinkusiems bus pristatytas kultinio režiesieriaus Martino Scorseses filmas apie „kiečiausią iš bitlų“ – „George’as Harrisonas: gyvenimas materialiame pasaulyje“, o petraukos metu mėgausimės specialiu koncertu.
Sausio 17-22 dienomis Menų spaustuvėje vyksiantis festivalis „Kitoks teatras vaikams“ pristato didžiulę vaikams ir paaugliams kuriamų scenos menų įvairovę. Antrus metus vyksiančio renginio programoje – šiuolaikinio šokio, lėlių, objektų, dramos teatro, šiuolaikinio cirko spektakliai. Viena iš festivalio „vinių“ – „Scarlattine Teatro“ iš Italijos sukurtas spektaklis „ManoLibera“, kurį galima vadinti komiksų spektakliu visai šeimai (sausio 19 d. 12 ir 14 val.).
„Scarlattine Teatro“ istorija prasidėjo 1998-aisiais, pirmaisiais metais teatras neturėjo nuolatinės būstinės ir blaškėsi tarp Milano ir Turino. 2000-aisiais trupė dirbo karo nuniokotame Kosove. Būtent ten pradėjo ryškėti jų meninė kryptis, suvokimas apie teatro misiją. Nuo 2004-ųjų „Scarlattine Teatro“ įsikūrė Campsirago kaimelyje vaizdingoje Lombardijos provincijoje.
Spektaklis „ManoLibera“ 2009 m. buvo pakviestas į garsųjį tarptautinį Edinburgo teatro festivalį (Fringe programą), kuriame sulaukė didžiulio publikos ir spaudos dėmesio.
Galima sakyti, kad vaidinimo atspirties taškas – daugelio šiuolaikinių biurų darbuotojų kasdienybė. Įsivaizduokime, kad vyksta eilinė skaidrių demonstracija, ekrane mirga skaičiai, grafikai, diagramos. Ir staiga techniniam darbui su grafiniu projektoriumi pasamdytas menininkas užsimiršta ir ima paišinėti ant skaidrių karikatūras, komiksų sceneles. Šiame magiškame dvimačiame pasaulyje apsigyvena du herojai ir prasideda visiškai į nieką nepanašūs jų nuotykiai!
Dailininkas Michele Eynard piešia momentinius eskizus, o aktoriai Michele Cremaschi ir Anna Fascedini puikiai adaptuojasi grafiniame komikso pasaulyje.
„ManoLibera“ (itališkai – laisva ranka, rankiniu būdu) – vienas tų sceninių kūrinių, kurio auditorija gali būti labai plati. Vaikams ir suaugusiesiems su vienoda pagarba ir išmone skleidžiasi kiek kitokie spektaklio sluoksniai,
Šiemetiniame festivalyje dalyvaus Keistuolių teatras su naujausia premjera „Mykolas žvejas“, Stalo teatras su trimis spektakliais, šokio teatras „Dansema“ su dviem vaidinimais, teatras „cezario grupė“, kuris festivalyje pristatys savo pirmąjį bandymą kreiptis į jauniausią auditoriją, iš uostamiesčio atvyks Klaipėdos lėlių teatras su dviem spektakliais ir menininkų grupė „Žuvies akis“ su šiuolaikinio šokio spektakliu. Lietuvių žonglierių grupė „Antigravitacija“ kartu su Menų spaustuve parodys spektaklį „Stebuklingas medis“.
Festivalis „Kitoks teatras vaikams“ – antroji tęstinės Menų spaustuvės edukacinės programos dalis. Pirmoji dalis – praėjusių metų spalį vykęs seminaras meninio ugdymo pedagogams, į kurį susirinko virš 70-ies ugdymo specialistų iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio ir kitų miestų. Per seminarą pedagogai turėjo galimybę išgirsti teorinius svarstymus apie teatro vaikams realybę ir siekiamybę, bet ir pamatyti bei aptarti konkrečius skirtingų scenos menų žanrų pavyzdžius, bendrauti su menininkais.
Bilietai į visus festivalio spektaklius kainuos po 10 Lt (juos platina Tiketa ir festivalio organizatoriai likus valandai iki renginio). Visa festivalio programa yra www.menuspaustuve.lt
Festivalio rėmėjai – Lietuvos kultūros rėmimo fondas, „OSFL projektai“, Italų kultūros institutas.
„Yra spektaklių, kuriuos galėčiau šokti visą gyvenimą. Dėl to, kad juose svarbiausia yra ne forma, išorinis sumanymas, o turinys, paremtas amžinomis vertybėmis. „Salamandros sapnas. Paveikslas“ yra vienas iš jų“, – teigia šiuolaikinio šokio kūrėja ir atlikėja, ne vieną tarptautinio mąsto apdovanojimą pelniusi Loreta Juodkaitė.
Susitikti su šiuo spektakliu Menų spaustuvė (MS) kviečia sausio 13 dieną 19 val.
Prieš kelerius metus kartu su režisieriumi Valentinu Masalskiu sukurtas darbas MS nebuvo rodytas jau daugiau negu metus, bet jis tikrai nėra iš tų spektaklių, kurie turi aiškų „galiojimo laiką“ ir išsisemia po vieno sezono.
„Dabar ruošdamasi, repetuodama labai džiaugiuosi dėl to, kad pavyko sukurti nevienadienį pastatymą. Būtų baisu grąžinti save į ankstesnio laiko mintis ir atradimus, daryti tai, kas jau pačiai visiškai nėra aktualu ar įdomu. O tiek „Salamandros sapnas“, tiek „Sibilė“ ar „Malda smėlyje“ – labai giliai išgyventi spektakliai, kurių esmė lieka aktuali visada“, – pasakojo Loreta.
„Salamandros sapnas. Paveikslas“ – netradicinis šokio ir muzikos veiksmas, kurį įkvėpė amfibijos salamandros, gebančios atsiauginti prarastas galūnes, mitas.
Šiam Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ programai sukurtam šokio spektakliui scenografiją kūrė Renata Valčik, muziką – Marius Baranauskas.
Spektaklis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ ne tik choreografei, bet ir kompozitoriui Mariui Baranauskui. Jo spektakliui sukurta muzika yra lygiavertis spektaklio veikėjas, papildantis salamandros judesius, klaidžiojantis tarp Viduramžių giesmės ir modernios elektronikos.
Su „Salamandros sapnu“ Lora Juodkaitė apkeliavo daugybę šalių ir festivalių pasirodydama tokiose svarbiose Europos šiuolaikinio šokio scenose kaip „The Place“ Londone (2007) ir Tarptautinėje šokio mugėje Diuseldorfe (2008).
Pasak L. Juodkaitės, iš esmės šis spektaklis yra apie tai, kad visi žmonės stengiasi slėptis – po kauke, įvaizdžiu, statusu. Ieško saugumo kokono. „Keliame klausimą – ar iš esmės galima išgyventi be to kokono, nuogam, neapsaugotam? Atsakymo tikrai neturiu…“, – apie savo Salamandros paslaptis pasakojo šokio kūrėja.
Pastaruosius dvejus metus L. Juodkaitė intensyviai gastroliuoja su savo MS pastatytais spektakliais, taip pat Rachido Ouramdane‘o trupe (aplankyti Belgijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių festivaliai), šoka Turkijoje ir kitur.
Vienas reikšmingiausių Loros pasirodymų tarptautiniame kontekste – savaitė, praleista garsiajame Korzo teatre Hagoje (Nyderlandai). Čia lietuvių šokėja dalyvavo vienoje iš kasmėnesinių šio teatro rengiamų šokio programų, kur ne tik rodė savo spektaklio „Malda smėlyje“ solo versiją, bet ir turėjo galimybę susipažinti su labai stiprių Korzo reziduojančių tarptautinio mąsto choreografų darbais. „Svarbus šios kelionės rezultatas – kvietimas man statyti spektaklį Korzo teatre. Tokiu būdu tai pat tiesiamas tiltas į realų bendradarbiavimą tarp Korzo ir Menų spaustuvės kaip artimų scenos menų organizacijų“, – pabrėžė L. Juodkaitė.
Viena įdomiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų pastaruoju metu dirba intensyvų pedagoginį darbą – dėstė M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinėms, taip pat dirba su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vaidybos studentais. Beje, čia ir pati studijuoja režisūros magistrantūroje.
Lora Juodkaitė yra baigusi scenografijos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, paskui mokėsi Zalcburgo eksperimentinėje šokio akademijoje.
Sausio 17-22 dienomis Menų spaustuvėje vyks antrasis festivalis „Kitoks teatras vaikams“. Pernai išbandęs jėgas, šiemetinis vaikams ir paaugliams kuriamo teatro, šiuolaikinio šokio, lėlių, objektų, šiuolaikinio cirko spektaklius vienijantis festivalis didina programą, plečia geografiją ir dar labiau apsisprendžia už KITOKĮ – atvirą ir linksmą bendravimą su savo mažaisiais žiūrovais.
„Judantys taikiniai“ – spektaklis apie žmonių tarpusavio santykius. „Kam iš tikrųjų užmezgame tarpusavio ryšius, siekiame dėmesio, prielankumo, meilės? O gal vienas kito taikiklyje dažniausiai atsiduriame viso labo tik kaip objektai, įrankiai trokštamam, egoistiniam tikslui pasiekti?“, – klausia spektaklio kūrėjai.
Paskutinė šių metų jaunųjų scenos menininkų programos „Atvira erdvė“ premjera – spektaklis „Ribos“ pagal jauno aktoriaus Juliaus Paškevičiaus pjesę. Aštrų, provokuojantį tekstą ėmėsi režisuoti jo kurso draugas Tadas Montrimas, vaidins pats autorius, dar vienas jo bendramokslis Dainius Jankauskas ir Jono Vaitkaus magistrantų prisikalbintas vyresnės kartos aktorius, režisierius ir pedagogas Valerijus Jevsejevas.
Gruodžio 14 ir 15 dienomis 19 valandą įvyksiančios spektaklio premjeros bus rodomos netradicinėje erdvėje – antrojo aukšto Stiklinėje salėje. Šios vietos, kur spektakliai dar nėra rodyti, pasirinkimas susijęs su „Ribų“ autorių sumanymu sukurti ypatingą santykį su žiūrovais.
„Skaitydamas pjesę, iškart pamačiau šią erdvę – baltą, švarią, kamerinę. Primenančią operacinę. Juk „Ribos“ iš esmės ir yra tam tikra dvasios operacija. O žiūrovai čia yra tarsi studentai medikai, kurie ją stebi. Viską mato iš arti, įvairiai reaguoja, galbūt alpsta ar nusprendžia nebeturėti nieko bendra su medicina… Bet patys nei operuoja, nei guli ant to stalo… Tik norėtume, kad asmeninius skalpelius jie atsineštų – savo aštrias mintis, patirtis, išgyvenimus“, – teigė spektaklio režisierius. „Ribų“ scenovaizdį sukūrė dailininkė Laura Luišaitytė ir video menininkas Andrius Paškevičius.
Julius Paškevičiaus pjesės herojus – jaunas žmogus, bandantis keisti nusistovėjusias, pasenusias gyvenimo taisykles. „Kas nustatinėja taisykles? Kas garantuoja jų patikimumą? Kodėl esu priverstas nuo kažko slėptis? Kažko bijoti? Tylėti? Kodėl su kažkuo turiu susitaikyti? Pavargau. Noriu būti teisingas. Visų pirma – pats prieš save. Žinau – yra įstatymai, yra etinės, moralinės normos. Bet tvarkos ten nėra. Privalau ją susirasti pats. Bet kokia kaina“.
Šie maksimalistiniai „karščiuojančio“ jaunuolio siekiai pradžioje įkvėpė novelę, vėliau virto pjese, kuri vystėsi ir transformavosi nuo „Atviros erdvės“ atrankos iki premjeros. „Ribų“ dramaturginė kuratorė buvo šiuo metu Australijoje gyvenanti rašytoja ir aktorė Sandra Bernotaitė, kurios pastabos padėjo Juliui Paškevičiui suteikti pjesei aiškesnę ir veiksmingesnę dramaturginę formą.
Spektaklio autoriai mano, kad „Ribos“ yra skirtos visų pirma jaunam žiūrovui, kurio emocinė „temperatūra“ atitinka pagrindinio spektaklio herojaus įkarštį. „Manome, kad mūsų žiūrovų, kurie išgyvena augimą ir santykių su pasaulio aiškinimo kančias, nereikia vien raminti, glostyti jiems galvučių… Galbūt svarbiau pamatyti, kaip kitas nusvyla, kaip jam skauda ir kokios gali būti ribų peržengimo pasekmės“, – svarsto Tadas Montrimas.
Nepalyginamai daugiau už savo kolegas sceninės ir gyvenimiškos patirties sukaupęs Valerijus Jevsejevas sutinka su tuo, kad geriau yra „supurtyti“ jaunus žmones nei ignoruoti jų problemas: „Ėmiausi šio vaidmens dėl to, kad pjesė man pasirodė be galo tikra, autentiška ir asmeniška. Jau bandėme rodyti spektaklio eskizą mano mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams, ir paskui aiškiai matėme, kad abejingų tikrai neliko. Turbūt tai ir yra svarbiausia“, – teigė V. Jevsejevas.
Gruodžio 7-9 dienomis Menų spaustuvėje šiuolaikinio šokio gerbėjai turės puikią progą sugriauti stereotipus apie šią scenos menų rūšį. Kinetinio teatro iš Maskvos spektakliai „Senė“ ir „Departure“ įrodys, kad šiuolaikinis šokis gali būti ne tik labai giliamintis ir abstraktus vyksmas tamsioje scenoje tamsiais drabužiais, bet ir kupinas humoro ir labai netikėtų išraiškos priemonių.
Gruodžio 7 ir 8 dienomis 19 val. rodoma „Senė“ pagal Rusijos absurdo klasiką Daniilą Charmsą – kelių paveikslų, veiksmų, dimensijų, komiksų ir lindihopo spektaklis.
Spektaklio autorius Saša Pepeliajevas tokį pavadinimą savo kūriniui davė ne tam, kad viskas skambėtų kuo keisčiau ir „mandriau“. Tiesiog tai yra tiksli nuoroda žiūrovui, ko šiam tikėtis scenoje: čia yra ir animacijos, ir filmavimo on-line režimu, ir kitokių interaktyvių technologijų sprendimų. Bet visų svarbiausia šiame spektaklyje – šokis.
Spektaklį įkvėpė nemirtinga D. Charmso „Senė“, palikusi gilų pėdsaką naujausioje Lietuvos teatro istorijoje per 1992 m. sukurtą Oskaro Koršunovo spektaklį.
Gruodžio 9 dieną Menų spaustuvės Kišeninėje salėje pristatomas spektaklis „Departure“ – Sašos Pepeliajevo solo vaidinimas, kuriame šokis derinamas su interaktyviomis technologijomis ir animacija. „Departure“ tęsia ankstesniųjų choreografo darbų („Hamleto“, „Margaritos ir Meistro“, „Senės“, „Sigmund & Freud”, „Much Cokotuch“) atradimus – interaktyvių technologijų naudojimą, spektaklio kūrimą čia ir dabar.
Pavadinimas („Departure“ – lietuviškai gali reikšti įvairias sąvokas: išvykimas, išskridimas, išplaukimas, išėjimas, pasitraukimas, pradinis taškas, naujas dalykas, nukrypimas, nesilaikymas; kūrėjai turi omeny visas šias reikšmes, dėl to angliško pavadinimo neverčia jokioje šalyje) reiškia tiek fizinį vietos pakeitimą, tiek sąmonės kovą su perdėm organizuota tikrove.
Choreografas ir režisierius Saša (Aleksandras) Pepeliajevas baigė chemijos ir režisūros studijas. Jau daug metų jis nuosekliai dirba, ieškodamas šiuolaikinio šokio ir kitų raiškos priemonių sąskambių. S. Pepeliajevo Rusijos ar kitų šalių teatrams kurti spektakliai pristatyti daugybėje festivalių Rusijoje, įvairiose Europos šalyse, JAV, Izraelyje. Už inovatyvią kūrybą Saša Pepeliajevas yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Nuo 1998 m. jis intensyviai dėsto ir veda meistriškumo pamokas įvairiuose šokio ir teatro centruose Rusijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Kenijoje, Tanzanijoje, JAV, Egipte ir Estijoje. Nuo 2006 metų choreografas pradėjo kūrybiškai sieti šokį ir interaktyvias medijas, spektakliuose naudoti kompiuterių galimybes.
Lietuvos žiūrovai jau ne kartą turėjo galimybę susipažinti su Sašos Pepeliajevo kūryba. Jis su vienu ar kitu savo spektakliu yra ne kartą viešėjęs festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. O 2008 m. tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pristatė A. Pepeliajevo spektaklį „Hamletai“, pastatytą Talino Von Krahlio teatre.
Po gruodžio 7 dienos spektaklio „Senė“ vyks S. Pepeliajevo ir jo artistų susitikimas su žiūrovais.
Kinetinis teatras ne tik rodys spektaklius, bet ir dalysis savo meistriškumu su Lietuvos scenos profesionalais ir studentais gruodžio 4 ir 5 dienomis. S. Pepeliajevas video ir scenos menų kūrėjams dėstys interaktyvaus video šokio teatre tiesas, o viena pagrindinių Kinetinio teatro artisčių Tatjana Gordejeva lietuvių šokio ir teatro profesionalams siūlo performanso praktikos laboratoriją. Beje, T. Gordejeva – buvusi Kremliaus baleto solistė, perėjusi į šiuolaikinio šokio „stovyklą“ ir šiuo metu ten pat viliojanti A. Vaganovos baleto akademijos auklėtinius.
Ar tikrai geismas įkalina ir sunaikina, o meilė išvaduoja ir išlaisvina? Šiuos klausimus kelia keturi jauni aktoriai, spalio 13-14 dienomis Menų spaustuvėje pristatantys premjerinį spektaklį „Geismas“.
Neseniai grįžę po muzikinių gastrolių Europoje ir nufilmavę spalį ekranus išvysiantį klipą, audiovizualinės poezijos ir eksperimentinės muzikos grupės „AVaspo” nariai naują sezoną kaip visada pradeda su neišsenkančiu polėkiu. Rugsėjo 9 dieną, 19 val., „Menų Spaustuvės“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) Juodojoje salėje, grupė pristatys užsienio žiūrovų puikiai įvertintą poezijos ir muzikos programą.
„AVaspo“ skaičiuoja trijų metų istoriją ir jau išleido du albumus („Nėra okeano“, „Niagara“). Grupė nestovi vietoje ir toliau savo muzikiniais eksperimentais manevruoja tarp kino, teatro bei muzikinių scenų. Todėl teatrinė „Menų Spaustuvės“ erdvė pasirinkta neatsitiktinai – „AVaspo“ noriai koncertuoja netipiškose erdvėse, kurios grupės nariams tampa kūrybiniu iššūkiu ir įkvėpimu. Pabaigę vasarą tarptautiniu poezijos projektu „De Solitude“ Sarbievijaus kiemelyje stiklinėje dėžėje, koncertinį sezoną simboliškai pradeda „juodoje dėžutėje“, kaip dažnai tarp teatro kritikų yra vadinama teatrinė scena.
Šis sutapimas nėra toks jau atsitiktinis – grupės lyderė Gabrielė Labanauskaitė rašo ne tik poeziją, bet ir dramas, o pirmosios šios autorės pjesės „Skaudžiausia“ skaitymai įvyko būtent tada dar nesuremontuotoje „Menų spaustuvės“ salėje (rež. Benas Šarka). Nuo to laiko beveik tose pačiose patalpose buvo inicijuotas ne vienas G. Labanauskaitės teatrinis ir poetinis projektas, tačiau grupę „AVaspo“ jose išvysime pirmą kartą.
Šiame ant performanso ir koncerto ribos balansuojančiame pasirodyme muzikos ir tekstų sampynoje grupė nagrinėja asmeninio (ir viešojo) nesusikalbėjimo, karo ir taikos, vizualios kultūros ir populiarios žiniasklaidos priemonių įsigalėjimo, meilės ir tolerancijos įvairioms jos formoms, temas. Tačiau visada galima tiesiog mėgautis neįprastomis muzikos kompozicijomis ar panirti į hipnotizuojančias tekstų kūrėjos ir atlikėjos G. Labanauskaitės eilučių bangas.
Vasaros atostogas grupės „AVaspo“ nariai leido muzikinėse gastrolėse Europoje. Koncertavo Čekijos, Vokietijos, Kroatijos ir Austrijos scenose. Vienu ryškiausių pasirodymų tapo kino festivalio „Filmfestivaleröffung“ Vienoje atidarymo koncertas. Na, o labiausiai nustebinusi tapo kroatų publika, kai kurių grupės kūrinių pavadinimus mokėjusi mintinai. Grupė į Letuvą sugrįžo kupina įspūdžių ir naujų inspiracijų, o svarbiausia – labai pasiilgusi lietuviškos publikos!
Taigi, netradicinis pasimatymas su „AVaspo“ įvyks Rugsėjo 9 dieną, 19val., „Menų Spaustuvės“ (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) Juodojoje salėje. Bilietus bus galima įsigyti renginio vietoje, valanda prieš koncertą.
Bilieto kaina: 15lt; 10lt (pateikus studento arba moksleivio pažymėjimą)
Išsamesnė informacija apie grupę: www.avaspo.lt.
Šeštadienį, rugsėjo 3 d., Menų spaustuvė (MS) atvėrė duris naujam sezonui. O atidarymas vyko išties netikėtai: žiūrovai galėjo ištyrinėti visas MS erdves nuo rūsio iki trečiojo aukšto (net ir tas, kur paprastai nevaidinama).
Ten juos pasitiks šių nepriklausomų scenos menų namų „gyventojai“ – įvairios teatro, šiuolaikinio šokio trupės.
Per tris atvirų durų valandas savo planus išdavė ir su publika bendravo: „Atviras ratas“, „cezario grupė“, „Trupė Liūdi“, „Stalo teatras“, „No Theatre“, Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ kūrėjai, Vyčio Jankausko šokio teatras ir „Dansema“ bei Šiuolaikinio šokio asociacija.
Lankytojai pagal specialų grafiką drąsiai galėjo atverti duris ir stebėti hiphopo, naujojo cirko spektaklių ištraukas, „cezario grupės“, Vyčio Jankausko šokio teatro atviras repeticijas, pagroti su „Stalo teatro“ kūrėjais, pažiūrėti „Atviro rato“ kompiuterinių išpažinčių ar „No Theatre“ fliuksinių instaliacijų ir t.t.
Vaikai galėjo keliauti vienu labirinto maršrutu, šokio gerbėjai – kitu, grynojo teatro – trečiu keliu. Visi susitiko bendrame rudens gėrybių dorojimo vakarėlyje.
Laikas.lt
Nuotr. „Goodlife photography“
Išvažiavus cirkui – naujojo cirko festivaliui, Menų spaustuvė netrunka pradėti naująjį sezoną. „Šiemet nuspręsta vadovautis taisykle: mažiau kalbų, daugiau darbų, vaizdų, įspūdžių, susitikimų. Dėl to apie sezono planus nešnekame, o pristatome juos tiesiogiai – atveriame duris būsimiems žiūrovams“, – sako akcijos sumanytojas, MS programų koordinatorius Vaidas Jauniškis.
Rugsėjo 3 d. nuo 17 iki 19.30 val. vyksianti akcija „Menų spaustuvės atsivėrimai“ siūlo žiūrovams ištyrinėti visas MS erdves nuo rūsio iki trečiojo aukšto (net ir tas, kur paprastai nevaidinama). Ten juos pasitiks šių nepriklausomų scenos menų namų „gyventojai“ – įvairios teatro, šiuolaikinio šokio trupės.
Per tris atvirų durų valandas savo planus išdavinės ir su publika bendraus: „Atviras ratas“, „cezario grupė“, „Trupė Liūdi“, „Stalo teatras“, „No Theatre“, Menų spaustuvės „Atviros erdvės“ kūrėjai, Vyčio Jankausko šokio teatras ir „Dansema“ bei Šiuolaikinio šokio asociacija.
Lankytojai pagal specialų grafiką drąsiai galės atverti duris ir stebėti hiphopo, naujojo cirko spektaklių ištraukas, „cezario grupės“, Vyčio Jankausko šokio teatro atviras repeticijas, pagroti su „Stalo teatro“ kūrėjais, pažiūrėti „Atviro rato“ kompiuterinių išpažinčių ar „No Theatre“ fliuksinių instaliacijų ir t.t.
Vaikai galės keliauti vienu labirinto maršrutu, šokio gerbėjai – kitu, grynojo teatro – trečiu keliu. Visi susitiks bendrame rudens gėrybių dorojimo vakarėlyje.
Svarbiausia šioje akcijoje – čia niekas nekainuoja.
Istorijų ir vietų, kur tinka jas pasakoti, būna įvairių. Naktis palapinėje ir „siaubiakiškos“ pasakos apie šaltas rankas ir išplėštas širdis, būtinai pasibaigiančios klyksmais. Širdį draskančios istorijos apie prarastą meilę traukinio restorane ar lėktuve, kuomet kaip tik ir atrandi naują meilę ir būsimos istorijos veikėją. Jos būna trumpos kaip anekdotas arba begalinės kaip Šachrazados pasakos.
Istorijos mus turtina, jos padeda aptvarkyti ar surikiuoti savo gyvenimą, istorijos net maitina – jų pasakotojai Lotynų Amerikoje uždirba daugiau už teatro aktorius. Mes dar neturime tokios tradicijos, bet nereiškia, kad nepasakojame savo istorijų.
Todėl Menų spaustuvė kultūrinės nemigos naktį – Kultūros naktį – rengia pirmąjį „Istorijų iš rūsio“ vakarą. Jis įvyks birželio 18 d. Menų spaustuvės rūsyje nuo 21 valandos. Mes netikime, kad jūs neturite gerų istorijų, ištikusių jus gyvenime ar sapnuose, sugalvotų ar parašytų draugams elektroniniais laiškais, interneto bloguose ar „feisbuke“.
Kodėl to nepapasakojus gyvai? Negi manote, kad tai nebus įdomu? Gera istorija nebūtinai turi būti išleista solidžia knyga, atspausdinta žurnale ar gavusi kūrybinį prizą. Gera istorija iš tiesų skirta pasidalinti su kitais savo (sugalvotais) džiaugsmais ar skausmu.
O ar istorija sudomins kitus – nuspręs patys klausytojai. Tai bus interaktyvi akcija: kiekvienas dalyvis turės papasakoti savo istoriją per 5 minutes. Po 3 minučių žiūrovai galės balsuoti, ar ją tęsti toliau. Pagal žiūrovų reakciją išrinksime ir įdomiausią istoriją.
Konkurso nugalėtojas gaus Menų spaustuvės prizą – kvietimus į naujojo sezono renginius, taip pat ir į rugpjūčio pabaigoje vyksiantį Naujojo cirko savaitgalį. Vėlesnės pasekmės yra nenuspėjamos – ar tai bus kvietimas rašyti scenarijų Steveno Spielbergo (na gerai, Woody Alleno) filmui, ar tobulinti jį kaip pjesę Londono „Royal Court“ teatre.
Norintieji papasakoti savo istorijas prašomi užsiregistruoti el.paštu [email protected] ir atsiųsti trumpą savo istorijos aprašą su vardu ir pavarde: tai reikalinga kaip dokumentas, saugantis pasakotojo autorines teises nuo Holivudo agentų bei visų Lietuvos teatrų piratų. Jei agentai jums nerūpi – pakanka parašyti tik vardą ir pavardę. Neribojamas nei amžius, nei lytis, nei išsilavinimas.
Registracija vyksta iki birželio 16 d.
Nebūkite egoistai – pasidalykite savo istorijomis su kitais!
Menų spaustuvė bus atvira visą Kultūros naktį nuo 19 valandos – be istorijų pasakojimo konkurso, čia bus rodomi teatro ir šokio spektakliai („Sparnuotasis Matas“, „Šventė“), kieme, likus valandai iki vidurnakčio, pamatysite muzikinio audio vizualinio spektaklio „Mano miestas“ premjerą, naują dieną taip pat kieme pradės Benas Šarka su judesio spektakliu „Skylės ir dulkės“. Šiuolaikinio šokio mėgėjai žiūrės specialiai sudarytą spektaklio vaizdo įrašų programą, Vidas Bareikis surengs solinį koncertą „Klounai irgi kartais verkia“. Beje: į šį kamerinį renginį būtina registracija el. paštu [email protected].