miego sutrikimai

Europiečių miego sutrikimai žalinga įtaka jau vejasi rūkymą
Europiečių miego sutrikimai žalinga įtaka jau vejasi rūkymą

Kas penktas europietis sunkiai užmiega, galų gale užmigęs dažnai pabunda ir visą naktį lovoje daugiau kankinasi nei užmerkęs akis ilsisi. Didžioji dalis tokių žmonių į tai nekreipia dėmesio ir galvoja, kad šie sutrikimai – visiškai normalu. Tačiau gydytojai įspėja – tai pirmieji lėtinės nemigos požymiai.

Kaip įveikti nemigą?
Kaip įveikti nemigą?

Pastaruoju metu labai blogai miegu. Ryte atsikeliu neišsimiegojusi, nors ir nenaktinėju. Negaliu pasakyti, kad patiriu didelį stresą, ir labai dėl ko išgyventi neturiu. Kas dar be streso gali sukelti nemigą? Renata

Patalai
Patalai, kuriuose gera…

Tačiau ar žinome, kokiuose pataluose tingiais rytais pabusdavo karaliai ir karalienės?
Patalynės, kaip ir lovos, istorija siekia ne vieną šimtą metų ir visą tą laiką ji buvo neatsiejamas gerovės rodiklis. Juk kuo didesnis pinigų kapšas, galia, tuo ir lova prabangesnė. Ir tai, kas kažkada buvo tik vyriausiojo teisė pasikloti geriausius kailius, vėliau virto ištaiginga prabanga ir ištisa miegamojo mados istorija.

Miego sutrikimai sutinkami vis dažniau
Miego sutrikimai sutinkami vis dažniau

Pasak VUL SK neurologės dr. Rūtos Mameniškienės miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. „Miegas yra vienas iš esminių geros sveikatos faktorių. Jo pagrindinė funkcija – sureguliuoti, atgaivinti smegenų veiklą.

Mūsų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 proc. bendros populiacijos patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Neišsimiegojęs žmogus būna mieguistas dienos metu, o visuomenė padidintą mieguistumą linkusi vertinti kaip tinginystę”,- pasakoja R. Mameniškienė. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug – aprašoma apie 84. Neurologė išskiria 5 pagrindinius miego sutrikimus: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.
Pasak VUL SK neurologės dr. Rūtos Mameniškienės miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. „Miegas yra vienas iš esminių geros sveikatos faktorių. Jo pagrindinė funkcija – sureguliuoti, atgaivinti smegenų veiklą. Mūsų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 proc. bendros populiacijos patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Neišsimiegojęs žmogus būna mieguistas dienos metu, o visuomenė padidintą mieguistumą linkusi vertinti kaip tinginystę”,- pasakoja R. Mameniškienė. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug – aprašoma apie 84. Neurologė išskiria 5 pagrindinius miego sutrikimus: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.

Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30 min. nuo atsigulimo, kai prabundama naktį ir vėl sunku užmigti, kai prabundama anksti ryte, o bendra miego trukmė būna mažiau nei 6 valandos. Nemigos gali trukti keletą dienų (atsitiktinė), nuo kelių dienų iki 3 savaičių (trumpalaikė) arba trunkanti ilgiau nei 3 savaites (ilgalaikė)

Neramių kojų sindromas tai toks sutrikimas, kuriam būdingas intensyvus ir nenumaldomas poreikis judinti galūnes dėl nemalonių ir skausmingų jutimų ramybėje bei užmiegant.

Periodiniai kojų judesiai gali būti kaip neramių kojų sindromo tąsa arba kaip savarankiškas vienetas. Kaip teigia medikė R.Mameniškienė, simptomai sutrikdo miegą, sukelia poilsio stoką, mažina darbingumą, didina nerimo, depresijos sutrikimų ir somatinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę, fizinę ir psichinę sveikatą.

Seniausiai aprašytas miego sutrikimas (1880 m.) yra narkolepsija. Ji gali pasireikšti 1 iš 2000, dažniausiai paauglystėje, nors gali būti bet kuriame amžiuje (net nuo 2 m.). Būdingiausi narkolepsijos simptomai yra mieguistumas dieną, katapleksija (staigus kūno raumenų tonuso išnykimas patiriant netikėtas emocijas), miego paralyžiai ir užmigimo bei prabudimo haliucinacijos.

Dar vienas, dažniausiai pasitaikantis miego sutrikimas yra miego apnėjos sindromas. Jam būdingi daugkartiniai kvėpavimo sustojimai (10-200 kartų per valandą) miego metu. Smegenys į šiuos epizodus atsako prabudimais. Obstrukcinės miego apnėjos dažniau gali pasireikšti žmonėms turintiems nutukimą, storą kaklą, siaurus kvėpavimo takus, siaurą ir aukštą gomurį, didelį liežuvį. Dažniausi miego apnėjos simptomai yra šie: triukšmingas knarkimas, lydimas sutrikusio kvėpavimo, neramaus miego, naktinio dusulio nakties metu, taip pat padidėjęs mieguistumas ar net mieguistumo priepuoliai dieną, kurį lydi rytiniai galvos skausmai, sutrikusi dėmesio koncentracija ir atmintis, gali būti pastebimi intelekto pakitimai ar sumažėjęs lytinis potraukis. Laikui bėgant, vystosi depresija ir kitos ligos komplikacijos – širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, širdies ir smegenų infarktai, plautinė ir arterinė hipertenzija.