mityba
Biuras ir kompiuteris – tai įprasta daugumos šiuolaikinių žmonių darbo aplinka. Net jei esate kūrybinės specialybės atstovas, tikėtina, kad vis tiek didžiąją dalį laiko praleidžiate prie kompiuterio. Dar daugiau, kompiuteris tapo pagrindiniu ne tik darbo, bet ir pramogų įrankiu, todėl dalis žmonių prie jo praleidžia kone ištisą dieną. Tuo tarpu mokslininkai ir sveikatos specialistai jau senokai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas ir jis ne tik augina papildomus kilogramus, bet ir trumpina gyvenimo trukmę.
Mitybos specialistės Deimantės Rapalytės teigimu, mėgautis maistu – privaloma. Pakeisti mitybos įpročius bus sunku, jeigu įstatysite save į rėmus, pradėsite save riboti, skaičiuosite kiekvieną kąsnį, o vėliau persivalgysite. Svarbiausia – klausyti savo organizmo, duoti jam kokybiško ir maistingų medžiagų kupino maisto.
Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.
Rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Joje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių, prekiausiančių veganišku maistu, kosmetika, parfumerija, higienos priemonėmis, receptų knygomis, drabužiais, dirbtinės odos rankinėmis, aksesuarais, veganų atributika.
Alergija – viena iš iš dažniausių civilizacijos ligų. Dažnu atveju nemaloni kūno reakcija pasireiškia pieno produktams. Tačiau kaip atskirti – tai alergija, ar maisto netoleravimas? Ar tik gydytojas gali nustatyti, kad esi alergiškas tam tikram maisto produktui?
Saldumynų asortimentas iš skirtingų pasaulio šalių prekybos centruose dažnam apsuka galvą ir stipriai palengvina piniginę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija rodo, kad Lietuvoje prekiaujamuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų priedų, o beveik visuose gaminiuose randama pavojingų dažiklių.
Yra daugybė būdų palaikyti gerą sveikatą, gyvybingumą ir liekną figūrą. Štai kiekvieną sezoną atsiranda naujų idėjų ir stebuklingų dietų, sukurtų remiantis daugiau ar mažiau novatoriškais tyrimais. Kaip nepasimesti besikeičiančių dietų ir mitybos tendencijų labirinte? Receptas itin paprastas – turime atkreipti dėmesį į vaisius, daržoves ir jų sults, kurie turėtų būti bet kurios mitybos pagrindas, nepriklausimai nuo to, kokios yra dabartinės tendencijos.
Visiems gerai žinoma, jog riešutai yra natūralus mineralų ir vitaminų šaltinis. Juose gausu baltymų, kurie yra viena iš svarbiausių medžiagų žmogaus organizmui, bei sveikųjų riebalų, kurie yra būtini kiekvieno žmogaus organizmo funkcijoms užtikrinti. Lietuvoje galima įsigyti daugiau nei dešimties skirtingų rūšių riešutų, tad išsirinkti gali būti sudėtinga.
Juntinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Nuo primityvaus žemės dirbimo rankomis iki arklio ar jaučio įkinkymo. Nuo gyvulio darbo iki pažangiausios žemės ūkio technikos. Selekcija ir naujų veislių kūrimas – tai dar vienas didelis pasiekimas. Kaskart įvykus tokiam proveržiui, derliaus kiekis iš to paties žemės ploto padidėja kelis kartus. Tačiau kiek ilgai tai gali tęstis? Ar yra naujų idėjų leisiančių ateityje dar labiau padidinti derliaus kiekį? Ar mūsų išsigelbėjimas yra genų inžinerija? O gal mėsos auginimas laboratorijoje?“ – „Mokslo sriubą“ kviečia žiūrėti jaunieji mokslo populiarintojai.
https://www.youtube.com/watch?v=pddE73-MXkI
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą trečiadienį 22:00 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
Atšilus orams, vis dažniau susimąstome apie artėjančią vasarą ir apie tai, kad derėtų susirūpinti nuo rudens apleista figūra. Deja, retkarčiais net ir uoliai sportuojantys niekaip nepasiekia gerų rezultatų dėl vienos paprastos priežasties: vien sporto nepakanka – kartu būtina ir pilnavertė, subalansuota mityba. Kadangi iki vasaros dar likę keli mėnesiai, pateikiame penkis patarimus, padėsiančių ne tik pagerinti savijautą bei pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bet ir iš esmės pakoreguoti mitybos įpročius.
Nors lietuviai didžiąją atlyginimo dalį išleidžia maistui, nemažas jo kiekis lieka nepanaudotas ir patenka į šiukšliadėžę. Kokios to priežastys ir ką turėtume apsvarstyti prieš įžengdami į parduotuvę bei planuodami maistui skirtas lėšas? Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių sutaupyti ar bent jau sąmoningiau vertinti asmeninius apsipirkimo ir maitinimosi įpročius.
Įtraukti į kasdieninę mitybą šie produktai ne tik padės sulieknėti, bet ir nebepriaugti svorio ateityje. Įtraukite į savo mitybą bent kelis produktus iš šio sąrašo, ir antro bandymo lieknėti gali nebeprireikti teigia Lieknėjimo ir sveikatingumo centro Sveikos gyvensenos specialistas Dainius Vyšniauskas.
Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu?
Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.