moksleiviai
Daugelis tėvelių susiduria su dažna šių laikų problema – vaikai, užuot užsiėmę kita įdomia veikla ar namų ruoša, valandų valandas sėdi prie kompiuterio. Kovoti su šiuo įpročiu dažnai nepadeda nei barimas, nei nustatomas grafikas, nei, kraštutiniais atvejais, išjungiama elektra.
Jų angeliškos šypsenos ir nekalti veideliai galėtų priklausyti bet kuriam eiliniam pradinukui. Visgi šie vaikai, kiek paūgėję, padarė tikrai stulbinamą karjerą. Užsienio portalas Dailymail.co.uk ragina pabandyti atspėti, kas šie moksleiviai, žvelgiantys į jus iš žemiau esančių nuotraukų. Siūlome pabandyti ir jums, tik šiuo atveju galite padaryti daugiau klaidų, kadangi keletas šių žmonių yra geriau žinomi Didžiojoje Britanijoje nei likusioje pasaulio dalyje. Taigi, žaidžiame seklius, o atsakymų ieškome straipsnio apačioje!
Tai, kad Didžioji Britanija yra viena populiariausių emigracijos krypčių, turbūt nieko nestebina. Natūralu ir tai, kad gimtinę palikę bei svetimoje šalyje savo laimę kuriantys emigrantai tai daro kartu su savo atžalomis arba jų susilaukia jau gyvendami svečiame krašte. Visgi šių dviejų savaime suprantamų dalykų rezultatas kiek stebina – Gladstono pradinėje mokykloje nė vienam iš 450 jos moksleivių anglų nėra gimtoji kalba.
Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklų susirinks apie 400 tūkstančių mokinių.
Sveikindamas su Rugsėjo 1-ąją švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad šiemet tikimasi sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį. Baigiamiesiems brandos egzaminams šiais mokslo metais rengsis apie 37 tūkst. abiturientų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bei 9400 antrakursių profesinėse mokyklose.
Ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, šiemet iš esmės baigtas mokyklų tinklo optimizavimas. Tose vietose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus lieka pustuščiai erdvūs mokyklų pastatai, steigiami daugiafunkciniai centrai. Čia po vienu stogu įsikurs mokykla, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kultūros centras ar kitos vietos bendruomenei reikalingos įstaigos, kurių veikla netrukdo ugdymo procesui. Septyni tokie centrai bus atidaryti Alytaus, Mažeikių, Pasvalio ir Rokiškio savivaldybėse.
Pasak G. Steponavičiaus, savo naudą jau įrodė šiemet pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis, supaprastintos vaikų darželių steigimo sąlygos. Per nepilnus metus buvo įsteigtai ir savo veiklą pradeda dešimtys naujų ikimokyklinio ugdymo grupių. Nuo šių mokslo metų Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse startuoja neformalaus ugdymo krepšelio skyrimo projektas. Tikimasi, kad nuo kitų mokslo metų šalies mastu pradėjus taikyti tokį finansavimo modelį bus sudaryta galimybė didesnei daliai moksleivijos įsitraukti į popamokinę veiklą.
Šiais mokslo metais dėmesys bus sutelktas mokyklų savarankiškumo stiprinimui ir kūrybingumo sklaidai. Pasak švietimo ir mokslo ministro, bus steigiamas mokyklų pažangos fondas, iš kurio lėšų bus skatinamos gerai dirbančios ir padedama turinčioms problemų mokykloms, taip pat visokeriopai bus skatinami kūrybinės partnerystės projektai.
„Šie metai bus ypatingi lenkų, rusų, baltarusių mokykloms, kuriose stipriau negu iki šiol bus mokoma valstybinės lietuvių kalbos. Nuoširdžiai prašau nepasiduoti neatsakingoms iniciatyvoms organizuoti valstybinės kalbos ignoravimo ir nepaklusimo Švietimo įstatymui akcijas”, – pabrėžė ministras.
Jo teigimu, didžiausias iššūkis, atrodytų, laukia dabartinių vienuoliktokų, kurie kartu su lietuviškų mokyklų bendraklasiais pradeda mokytis pagal vienodas lietuvių kalbos ir literatūros programas ir 2013 m. laikys bendrą egzaminą.
Švietimo ekspertai ir lietuvių kalbos specialistai pateikė siūlymus, kaip įvertinti abiturientų iš mokyklų tautinės mažumos kalba žinias pereinamuoju laikotarpiu. Egzaminas truks viena valanda ilgiau (iš viso 4 val.). Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių autorių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių rašytojų kūriniais, taip pat žodynais, kad pasitikrintų žodžių rašybą. Kiti vertinimo aspektai paaiškės 2012 m. pavasarį, kai būsimieji dvyliktokai išlaikys bandomąjį egzaminą. Įvertinus, kokių klaidų padaryta daugiausia, atitinkamai abiturientų naudai bus pakoreguotos ir vertinimo normos. Tikiu, sako ministras, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas taps ne problema, o galimybe – gabus, puikiai lietuviškai kalbantis jaunimas nesunkiai įveiks nedidelį papildomų žinių kalnelį.
Kiek užtruks šis pereinamasis laikotarpis, G. Steponavičius, dabar nesiėmė prognozuoti. Pasak jo, gal jau po kelerių metų per bandomąjį egzaminą abiturientai parodys puikias žinias, tai nulems mokinių pasirengimo lygis. Vienodi reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, kiekvienoje klasėje pastiprinant kalbos mokymą.
Nuo šių mokslo metų pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po 2 savaitines pamokas (lietuvių kalbos pamokų bus tiek pat, kaip ir lietuviškose mokyklose) ir vidutiniškai po 1,5 papildomos pamokos 11-12 klasėse. Lietuviškai bus mokomos Lietuvos istorijos bei geografijos temos bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtąja lenkų, rusų ar baltarusių kalba. Gimtosios kalbos mokymui skiriama tiek pat pamokų, kaip ir iki šiol.
Savo mokyklose mokiniai ras jiems reikalingą mokymosi medžiagą – parengtus istorijos ir geografijos vadovėlių priedus lietuviškai mokytis Lietuvos istoriją arba geografiją, lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlius bei elektroninę lietuvių literatūros chrestomatiją 11 klasėms.
„Noriu išsklaidyti nerimą ar galimas baimes dėl reikalavimų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimui – ypač tų, kurie pedagoginį išsilavinimą įgijo ne Lietuvoje. Mokytojai, turintys tik antrąją kalbos mokėjimo kategoriją, Vyriausybės nutarimu, reikalingą trečiąją galės įgyti iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. Jau pradėti rengti seminarai norintiems patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengti išlaikyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją”, – sako ministras G. Steponavičius.
Kartu jis mini ir Vyriausybės sprendimus, kurie sukuria dar palankesnes sąlygas plėtoti mokyklų tautinės mažumos kalba tinklą ar sudaryti klases mišriose mokyklose. Patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės leidžia išlaikyti mokyklas tautinių mažumų kalba net ir mažėjant mokinių skaičiui. Tautinių mažumų gyvenamose vietovėse esančios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių ir tautinių mažumų kalba, galima steigti mažesnes vienuoliktas klases: minimalus mokinių skaičius – 10, kai kitose vietovėse – 15. Jaunesnėse klasėse mažiausias mokinių skaičius apskritai nenustatomas.
Šių metų liepą Vyriausybės sprendimu dar 5 proc. padidintas krepšelis tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams, kad mokyklos kompensuotų galimas papildomas išlaidas lietuvių kalbos pamokoms, naujiems vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar mokyklos tautinių mažumų kalba gaus 21 proc. didesnį krepšelį negu kitos mokyklos, pabrėžia ministras.
Lengvatos yra numatytos ir didžiuosiuose mietuose bei savivaldybių centruose esančioms vidurinėms mokykloms – jos gali turėti viena 11 ar 12 klase mažiau nei mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Be to, lietuviškos mokyklos savo mokiniams, priklausantiems tautinėms mažumoms, privalo sudaryti sąlygas mokytis gimtosios kalbos.
Prekybos centrai prieš naujuosius mokslo metus vilioja vaikus ir jų tėvelius įvairiomis mugėmis ir prekių gausybe. Tačiau tėveliai skundžiasi, kad, norint tinkamai parengti pradinuką mokyklai, reikia maždaug tūkstančio litų.
ELTA
Siųsti nuorodą
Spausdinti
Dalintis
REKLAMA
Naujienų agentūros ELTA korespondentė pabandė tai patikrinti drauge su keletą dešimtmečių Kauno Eigulių mokykloje besidarbuojančia, metodininkės kvalifikaciją turinčia pradinukų mokytoja Laima Liutkiene, kurios pastebėjimu, prieš rugsėjo pirmąją tėveliams susidaro daug išlaidų, kurias, gerai apgalvojus, galima gerokai sumažinti. Pinigus leidžiant apgalvotai, gali pakakti ir kelių šimtų litų.
– Gal prieš kelis dešimtmečius būdavo gerų vadovėlių pradinių klasių mokiniams. Dabar tokių vadovėlių nėra, tačiau yra puikūs pratybų sąsiuviniai. Į juos „sukeltos“ įvairios užduotys. Tai – didelis palengvinimas tiek mokiniui, tiek pedagogui. Pratybos pritaikytos prie vadovėlių ir yra apgalvotai parengtos mokytojų ekspertų. Yra lietuvių kalbos, matematikos, muzikos, pasaulio pažinimo pratybos. Deja, pratybų sąsiuviniai daug kainuoja. Vieneriems mokslo metams pratybų komplektas vienam mokiniui gali kainuoti 100-120 litų.
Taip sakau remdamasi savo ilgamete patirtimi. Šiemet mokysiu trečiokus. Žinau, kad pratybas galėsim rinktis iš trijų variantų. Mūsų mokykloje visos mokytojos pačios užsako savo mokiniams reikiamą pratybų komplektų skaičių – perka jas visai klasei ir neretai gauna nuolaidų, kokių negaus tėtis, apipirkdamas savo vieną ar kelis vaikus. Bendradarbiaujame su knygynais. Jie viską mums pristato pagal išankstinį sąrašą. Ir jeigu kurio nors vaiko tėveliai iš karto neturi pinigų už pratybas atsiskaityti, būna, knygynas palaukia.
– O mokyklines uniformas irgi turėtume įrašyti į „neišvengiamų pirkinių“ sąrašą?
– Mūsų mokykloje privalu dėvėti mokyklinius švarkelius. Ir mergaitėms, ir berniukams. Tačiau tiek Eigulių, tiek kitose Kauno mokyklose mokslo metų pradžioje rengiamos vietinės mugės, per kurias tėveliai gali nupirkti savo vaikui išaugtinį, kažkam jau tarnavusį, bet gerai atrodantį uniforminį švarką. Tokiu atveju už jį nereikia mokėti šimto ar daugiau litų, pakanka 10-20 litų. Vadinasi, įmanoma pataupyti.
Žinoma, vaikas nori ir naujo sportinio kostiumo, naujų batų, baltinių, kelnių, megztinuko. Ir visa tai galima pigiau nusipirkti ten, kur drabužius perka didelė dalis Lietuvos gyventojų, mokytojai – ne išimtis. Taip, pigių drabužių parduotuvėse, kur dažnai ir naujų daiktų pasitaiko. Mūsų mamos nagingos: jei reikia juos gražiai sutvarko.
– Vieno prekybos centro katalogas. Jame mokyklinių prekių nuotraukos ir greta parašytos kainos. Parkerio, pigesnio nei 16 litų, mugės kataloge nėra. Kuprinės – ryškios, barbių ir kitų užjūrio herojų atvaizdais papuoštos. Viena tokia kainuoja kiek daugiau nei 30 litų. Ar daug tokių kuprinių vaikai atsineša į klasę? O gal teko laimė mokytojai pamatyti mokinio kuprinukę, tarkim, su kokio Lietuvos kunigaikščio atvaizdu?
– Tikrai tokio stebuklo nemačiau. Tik mačiau ne kartą, kaip tos „barbinės“ kuprinukės dažnai neatlaiko nė pusmečio. Todėl tėvai turi būti pasirengę papildomoms išlaidoms mokslo metų viduryje.
Ne man vienai gaila, kad savos, lietuviškos, mokyklinių reikmenų pramonės nebeturime. Bet gal nebūtinai tik kunigaikščių paveikslais reikėtų prekes vaikams puošti, gal „suveiktų“ ir krepšinio atributika.
Realybė yra tokia: visai neprastų ir tvirtų kuprinių kai kas vos už keletą ar keliolika litų nusiperka jau minėtose „humanose“. Ir gali džiaugtis tvirtu, gal ne tokiu ryškiu, tačiau pakankamai kokybišku pirkiniu, tarnaujančiu ne vienerius metus.
– Tai ar viską jau aptarėme, ir daugiau nieko papildomai mokinukams mokslo metų išvakarėse pirkti nebūtina?
– Mokiniams dar prireiks įsigyti keletą parkerių, keletą sąsiuvinių, pieštukų, trintukų, flomasterių. Pieštukinė gal ir pernykštė tiks.
Tėveliai turėtų pratinti vaikus iš vakaro pagal kitos dienos pamokų tvarkaraštį susidėti kuprinę, kad vaikas kasdien nesitemptų viso savo „turto“ į mokyklą. Ir dar noriu pridurti, jog nebūtina kasmet pirkti naują kuprinę. Mokau savo auklėtinius daiktus tausoti, neperkrauti tos kuprinės. Džiaugiuosi, kai prie mokytojos patarimų vaikui ir tėveliai namie prisideda savais panašiais pamokymais.
Vyriausybė nepritarė Seimo inicijuotam siūlymui, jog tėvai, auginantys vaikus iki 12 metų, rugsėjo 1-ąją turėtų laisvadienį.
Kaip po Vyriausybės pasitarimo sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, svarstant parlamentarų iniciatyvą padaryti laisvadienį tėvams jiems mokant vidutinį darbo užmokestį tą dieną, vadovautasi logika, kad nebūtina įstatymu reglamentuoti tai, kas realiame gyvenime veikia.
Pasak G. Steponavičiaus, buvo atsižvelgta ir į tai, kad Lietuvoje ir taip yra daug laisvadienių ir šventinių dienų, kurių metu žmonės turi progos nedirbti, bei tai sąlygojančius ekonominius aspektus.
„Pagrindinis motyvas – kad praktikoje tikrai nebūtina kalbėti apie visą dieną, kalbama gali būti apie kelias valandas ir lankstesnes formas. Pagaliau būtų atskiroms grupėms, tarkime, tiems patiems pedagogams nelengva užtikrinti tokios nuostatos realizavimą, nes jie patys tuo metu, rugsėjo 1-ąją, turi būti mokykloje. Štai todėl, dėl šių motyvų buvo apsispręsta nepritarti reglamentavimui įstatymo lygmeniu tokių dalykų, tačiau turime informacijos, kad aiškesnių nusiskundimų ar keblumų tariantis tiesiogiai su darbdaviais ir susitariant nebuvo”, – teigė švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.
Stojant į aukštąsias mokyklas bus įskaitomi išlaikyti tarptautiniai užsienio kalbų egzaminai. Tokią galimybę numato švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo ir atitikmenų valstybinių užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimams nustatymo tvarka.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), siekiant užtikrinti, jog priėmimo į aukštąsias mokyklas metu būtų sudarytos optimalios galimybės geriausiems abiturientams gauti valstybės finansavimą pageidaujamoms studijoms, suformavo bendrą poziciją dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas organizavimo tvarkos.
Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus šiemet pateikė 49 609 kandidatai – 34 kandidatais daugiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (19 773) arba keturis egzaminus (16 030 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 346 kandidatai.
Mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 40 542 abiturientai (17 174 dvyliktokai ir 23 368 ketvirtų klasių gimnazistai).
Pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių savarankiško gyvenimo pradžiai mieliau renkasi „Au Pair“ programas užsienio šalyse nei brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje.
Kultūrinių mainų centro „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė teigia, jog „anksčiau jaunuoliai teikdavo pirmenybę brangiau apmokamoms darbo programoms užsienyje, tačiau pastaraisiais metais norinčiųjų išvykti pagal „Au Pair“ programą padaugėjo beveik šimtu procentų.“
Daugumą abiturientų iš gimtosios šalies išvykti skatina itin didelės aukštojo mokslo kainos, tačiau ne visi drįsta iš karto pradėti studijas užsienyje ar rimtesnį darbą. Jaunuolius neramina kalbos barjeras, būsto nuomos paieškos ir daugelis kitų su savarankiško gyvenimo pradžia susijusių dalykų. „Būtent todėl vaikų priežiūra ir gyvenimas šeimoje pagal „Au Pair“ programą yra patikimiausia ir saugiausia savarankiško gyvenimo pradžia“, – tikina Kristina Mečinskaitė.
Pasirinkusiems šią programą netenka nerimauti ir keliauti nežinioje, nes prieš išvykstant sudaroma galimybė susipažinti bei pabendrauti su šeima per internetą bei telefonu. Jaunuoliai žino ne tik kurioje šalyje ir pas ką gyvens, taip pat jie gali peržiūrėti šeimos namo bei jiems skirto kambario nuotraukas, iki smulkmenų sužinoti apie šeimos gyvenimą. East West Consulting turi platų „Au Pair“ programos šalių pasirinkimą ir gali pasiūlyti prižiūrėti vaikus Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, JAV.
„East West Consulting“ direktorė neabejoja, kad „Au Pair“ yra puiki programa, norintiems „prisijaukinti“ gyvenimą užsienyje: „programos dalyviams suteikiamas ne tik nemokamas apgyvendinimas, maitinimas, sveikatos draudimas, bet ir mokami nemaži kišenpinigiai bei suteikiami kalbos kursai, o darbo valandos tikrai neišvargina prie darbo nespėjusių priprasti abiturientų. Be to, susidraugavę su šeima jaunuoliai neretai yra kviečiami kartu nemokamai pramogauti ar net vykti atostogų į kitas šalis.“
„Au Pair“ programa – ne tik galimybė susipažinti su gyvenimu svetur ar užsidirbti pinigų, bet ir įgyti neįkainojamos patirties, susidraugauti su kitose šeimose gyvenančiais bendraminčiais. Metus ar daugiau praleidę šeimoje jaunuoliai susipažįsta su tos šalies kultūra, įgyja vertingos darbo patirties, užsidirba, todėl vėliau gali drąsiai pradėti studijas aukštojoje mokykloje.