mokslininkai

Mokslininkai atskleidė didžiausią vyrų baimę
Mokslininkai atskleidė didžiausią vyrų baimę

Keele universiteto Didžiojoje Britanijoje mokslininkas Robinas Hadley tyrimo metu išsiaiškino, kad vyrai labiau išgyvena dėl to, kad neturi vaikų, negu moterys.

Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius
Testas: koks jūsų organizmo biologinis amžius

Kaip žinia, pase įrašytas amžius gali nesutapti su jūsų organizmo biologiniu amžiumi. O gydytojai dažniausiai sako, kad jums metų yra tiek, kiek jų yra jūsų kraujagyslėms.

Kodėl susipažinę su žmonėmis
Kodėl susipažinę su žmonėmis, iš karto pamirštame jų vardus?

Paaiškėjo, kodėl mes pamirštame žmonių vardus tuo metu kai su jais susipažįstame ir galime prisiminti juos praėjus maždaug porai valandų po to. Sasekso universiteto neurologai teigia, kad bet kokie trukdžiai atsiradę šio trumpo atminties praradimo laikotarpiu gali sutrikdyti ir net sustabdyti skaldų prisiminimų formavimąsi.

Naujausios apklausos patvirtina: žmonija vis dar netiki mokslininkais
Naujausios apklausos patvirtina: žmonija vis dar netiki mokslininkais

Mokslininkai sako tiesą ir pateikia jos įrodymų, tačiau žmonijos tai neįtikina. Skepticizmas dėl mokslo plinta ir visuomenės nuomonės vis dažniau aiškiai išsiskiria. „Kodėl protaujantys žmonės abejoja racionaliais argumentais?“, – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje.

Kiek trunka įsimylėjimas? 17 mėnėsių!
Kiek trunka įsimylėjimas? 17 mėnėsių!

Kiek laiko trunka aistra? Kodėl miršta meilė? Pasirodo, kad stipriausių jausmų pagrindas – tai tiesiog cheminiai procesai. Kur gyvena meilė? Meilės „gyvenviete“ laikoma širdis. Iš tiesų širdis – ne šaltinis, o meilės indikatorius ir tai paliudijo mokslininkai.

Mokslininkai teigia aptikę pirmąjį dvigalvį jautinį ryklį (foto)
Mokslininkai teigia aptikę pirmąjį dvigalvį jautinį ryklį (foto)

Dvigalvis jautinio ryklio mažylis buvo rastas praeitais metais, kai Meksikos Įlankoje žvejojęs žvejys pagautos ryklio patelės gimdoje rado negimusį rykliuką. Toks radinys nustebino ne tik žveją, bet ir mokslininkus, kuriems jis nugabeno keistą gyvį.

6 moksliškai įrodyti būdai: kaip būti patraukliam!
6 moksliškai įrodyti būdai: kaip būti patraukliam!

Mokslininkai nemažą dėmesį skiria žmonių santykiams, nagrinėja mūsų elgseną, tiria hormonų, kvapų įtaką mūsų santykiams bei nuomonių formavimui.

Suvokimo iliuzijos: svyruojantys Pizos bokštai (Video)
Suvokimo iliuzijos: svyruojantys Pizos bokštai (Video)

Amsterdame esančio VU universiteto (Olandija) psichologijos mokslininkas Sebastijanas Mathotas (Sebastiaan Mathot) sukūrė klasikinį psichikos apgaulės triuką: nors vaizde matomos linijos visada yra idealiai tiesios, žvelgiant į jas susidaro įspūdis, jog jos svyruoja – tai suartėja, tai nutolsta.

Kanados genetikai išmokė muses... skaičiuoti
Kanados genetikai išmokė muses… skaičiuoti

Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedusi drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti.

Mokslininkai 3 km gylyje ieškos gyvybės ženklų
Mokslininkai 3 km gylyje ieškos gyvybės ženklų

4 britų mokslininkai neseniai leidosi į ekspediciją, kurios metu iš 3 km ledo gylio bandys surinkti pavyzdžius ir įminti Žemės mįsles.

Kai kurie žmonės
Kai kurie žmonės, nugrimzdę į komos būseną, girdi ir suvokia aplinką

Mokslininkai įrodė, kad kai kurie žmonės, esantys vegetacinės būklės dėl galvos smegenų pusrutulių pažeidimų, turi sąmonę ir suvokia aplinką. Apie tai rašo žurnalas „The Lancet”.

Mokslininkai įrodė, kad netgi būdami vegetacinės būklės tokie pacientai suvokia tai, kas jiems sakoma, ir į tai reaguoja. Tyrėjai tai nustatė naudodami unikalų prietaisą, gebantį fiksuoti galvos smegenų veiklą.

Be to, tyrėjai nustatė, kad ligonis netgi gali mintyse atkartoti tai, kas jam sakoma. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad šis prietaisas padės gydytojams užmegzti su kai kuriais pacientais tikrą kontaktą, įprastą dvišalį ryšį, kuris leistų jiems pasidalyti informacija apie savo vidinį pasaulį, išgyvenimus, poreikius.

Ekspertai tikisi, kad šis atradimas „iš esmės pakeis” tokių ligonių slaugos būdus ir jų gydymo metodus.

Pacientų smegenų bangos buvo matuojamos elektroencefalografijos metodu (EEG), leidžiančiu įvertinti neuroninį smegenų aktyvumą.

Revoliucinis žingsnis į minčių skaitymą?
Revoliucinis žingsnis į minčių skaitymą?

Neįtikėtina, bet akivaizdu – JAV mokslininkai iš Kalifornijos Berklio universiteto surado būdą tiesiogine prasme matyti kito akimis.

Universiteto psichologijos profesoriusJackas Gallantas sako, kad tai didis žingsnis link vaizdinių žmogaus galvoje rekonstrukcijos: „Mes tarsi atveriame langą į mūsų protuose besisukančius filmus“.

Tyrimo bendradarbiai atliko tiriamųjų vaidmenis, jie keletą valandų žiūrėjo Youtube filmukus specialioje rezonansinėje vaizdų mašinoje. Tuomet komanda panaudojo vaizdų smegenyse duomenis, kad sukurtų tam tikrą kompiuterinį modelį, kuris sugretintu filmukų turinį (spalvas, formas, objektų judejimą) bei smegenų veiklos pakitimus.

„Po to, kai sukūrėme šią mašiną, tapo įmanoma suprasti smegenų veiklos šioje srityje dėsningumus ir tiesiog sukant viską atbulai atskleisti tai, ką žiūrovas matė”, – sako Gallantas.

Nedideli kraujo tekėjimo pakitimai už vizualinį suvokimą atsakingose smegenų srityse buvo matuojami magnetinio rezonanso tomografu, o jo atgaminti filmukai išblukę ir vaiduokliški lyg sapno realybė.

„Smegenys nėra tiesiog kažkoks organinio audinio gniutulas. Jos susideda iš šimtų skirtingas funkcijas atliekančių modulių. Mūsų tikslas – atskleisti vizualinių modulių veikimo principus ir visiems jiems pritaikyti reikalingus modelius. O tam mums reikalingi tikrai dideli kompiuteriai“, – nusišypso mokslininkas.
Pagal Abcnews.go.com
parengė Vytautas Rimdžius

Ar žinome
Ar žinome, ką įkvepiame su oru?

Kalendorinis ruduo jau atėjo, žiedadulkių derlius turėtų sumažėti, tačiau stebėjimai tyrimų stotyse rodo, kad žiedadulkių ore būna iki pat rudens vidurio.

Grožėdamasis tapybos šedevrais
Grožėdamasis tapybos šedevrais, žmogus patiria jausmą, analogišką meilei

Įdomų atradimą, susijusį su tapybos šedevrų poveikiu žmogaus psichologijai, padarė mokslininkai iš Londono universiteto koledžo.

Neurobiologijos profesoriaus Semiro Zakio (Samir Zaqi) vadovaujama tyrėjų grupė priėjo išvadą, kad grožėjimasis žinomų meistrų – tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli) ir Viljamas Terneris (William Turner) – paveikslais sukelia jausmą, panašų į tą, kuri patiria įsimylėjęs žmogus.

Mokslininkai atliko seriją smegenų skenavimo tyrimų ir nustatė, kad grožintis drobėmis, kaip ir žiūrint į mylimą žmogų, „suaktyvėja vienos ir tos pačios smegenų sritys ir į kraują patenka dofamino hormonas, atsakingas už pasitenkinimo jausmą ir padedantis patirti malonius pojūčius”.

Kaip tik tokį poveikį kosntatavo ekspertai, kai eksperimento dalyviai žiūrėjo į Sandro Botičelio paveikslą „Veneros gimimas”, Klodo Monė (Claud Monet) kūrinį „Maudynės” ir Džono Konsteblio (John Constable) drobę „Solsberio katedra”. „Beje, tiriamųjų reakcija pasireikšdavo beveik iškart”, – sakė S. Zakis.

Anksčiau mokslininkai nustatė, kad grožėjimasis tapybos šedevrais gali susilpninti baimę, nerimą bei skausmą ir pagerinti savijautą.