nacionalinė geografija
Į dienos šviesą iškeltos ir visuomenei atskleistos skaudžios istorijos ne tik parodo pasaulyje egzistuojančias globalias problemas, bet ir padeda rasti jų sprendimo būdus, kardinaliai pakeičiančius ir supančią aplinką, ir žmonių gyvenimus. Žurnalas „National Geographic“ per 125 gyvavimo metus savo publikacijomis ne tik parodė slapčiausias planetos vietas, užfiksavo netikėčiausias akimirkas, bet ir žurnale paskelbtomis istorijomis turėjo milžinišką poveikį tiek vertingiausioms ir gražiausioms Žemės vietoms, gyvūnų bei augalų rūšims, tiek ir žmonėms.
Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžias aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus.
Turbūt kiekvienoje mūsų krašto sodyboje gandras – laukiamas svečias. Jis, kaip ir kiekvienas kitas į šiltuosius kraštus migruojantis mūsų kraštų paukštis, laukiamas ir Egipte, Albanijoje, Bulgarijoje, Italijoje… Tiesa, ne tam, kad būtų gėrimasi jų giesme ar grožiu. Paukščiai čia tampa grobiu, medžiojamu dėl maisto, pelno, varžybų ar pramogos. Blogiausia, jog tokia medžioklė, kuomet be atodairos kasmet nužudoma šimtai milijonų paukščių, turi ypač didelį poveikį jų rūšims.
Paradoksali istorija nutiko viename iš Jungtinės Karalystės paplūdimių. Smėlėta pakrante Dorsete su savo tėčiu vaikštinėjęs 8-metis berniukas Čarlis Naismitas (Charlie Naysmith) koja paspyrė kažkokį keistą akmenį. Jis tėvą ir sūnų sudomino. Radinį parsinešę namo, jie internete išsiaiškino, jog rado ambros luitą. Pasirodo, ambrą už pasakiškus pinigus supirkinėja kvepalų gamintojai. O daugiau kaip puskilogramį svėręs rastasis egzempliorius, kaip paaiškėjo, vertas 63 tūkst. JAV dolerių. Viskas puiku.