Nacionalinis transplantacijos biuras
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėję 2016 metai Lietuvos organų donorystei ir transplantacijai buvo itin palankūs. Ir ne tik statistine prasme. Praėjusieji metai į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją bus įrašyti ir dėl įsimintinų įvykių.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, minintis įstaigos veiklos 20-metį, tęsia šiai progai skirtą straipsnių ciklą. Šį kartą – pasakojimas apie 68 metų vilnietį Antaną Sigitą Pečiukaitį, su donoro širdimi krūtinėje gyvenantį jau daugiau kaip 18 metų. Šiuo metu tai yra ilgiausiai Lietuvoje po širdies transplantacijos gyvenantis žmogus.
Žmonėms, apsisprendusiems dėl organų donorystės po mirties, klausimų apie donoro kortelę įprastai nekyla – jie arba pageidauja ją turėti, arba informuoja, kad duomenys turi būti Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre, o kortelė jiems nereikalinga. Pageidaujantys ją turėti, nešiojasi ją piniginėje ir nebijo, kad ją kas nors pamatys.
Širdies nepakankamumu sergantis ir savojo donoro laukiantis klaipėdietis Igoris Kontijevas prisipažįsta: jam optimizmo sunkiausiu momentu įkvėpė gydytoja psichologė, pati jau maždaug šešerius metus gyvenanti su dovanota donoro širdimi. „Po transplantacijos operacijos ši mergina spėjo pabaigti mokslus, o dabar padeda tiems, kurie tokios operacijos dar tik laukia”, – pasakoja Igoris. Donoro širdies laukiančiam ligoniui svarbiausia – moralinė parama žmogaus, jau patyrusio transplantaciją, atgavusio jėgas ir sveikatą.
Rytoj minėsime Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną, kurios metu pasaulis bus raginamas išsiimti Donorų korteles. Nes laukiančių ligonių daug, o donorų mažai.