National Geographic Lietuva
Kas sieja Daniją, Kosta Riką ir Singapūrą? Šių valstybių gyventojai jaučiasi saugūs, jaučia prasmę ir gyvena taip, kad patirtų kuo mažiau įtampos ir daugiau džiaugsmo. Žurnalas „National Geographic Lietuva“ lapkričio numeryje žvelgia į laimingiausiomis vadinamas šalis ir jų gyventojus bei išveda laimės formulę.
Netikrų naujienų (angl. fake news) amžiuje klausimas, kodėl žmonės meluoja ir kodėl mes taip noriai patikime melu, tampa vis svarbesnis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama paauglystėje, tačiau bent kartą per dieną sumeluoja pusė visų 9–60 metų amžiaus žmonių. Apie melo priežastis ir pasekmes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.
Kai kurie protai tokie neeiliniai, kad pakeičia pasaulį. Nežinia, kas lemia šių ypatingų žmonių pranašumą prieš kitus, bet mokslas leidžia daryti tam tikras prielaidas. Kur slypi genialumo priežastys, iš kokių dalelių susideda genijai ir kaip sukurti genialų protą – tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies žurnale „National Geographic Lietuva“ atsako viso pasaulio mokslininkai.
Dar visai neseniai manyta, kad žmonės nustojo vystytis labai seniai. Atsiradus galimybei ištirti genomą paaiškėjo, kad iš tiesų mūsų organizmas ir toliau keičiasi prisitaikydamas prie konkrečios aplinkos. Tačiau, pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ teigiama, kad atotrūkį panaikinti ir pranašumo žmonijai suteikti gali nauji moksliniai metodai ir technologiniai sprendimai – skaičiuojama, kad jau dabar Žemėje vaikšto apie 20 tūkst. kiborgų, t. y. žmonių, nešiojančių vienokius ar kitokius ypatingų gebėjimų suteikiančius implantus.
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.
Visi nešiojame mums prilipdytas etiketes. Malonias – „dosnus“, „linksmas“, „sumanus“ – nešiojame išdidžiai. Skaudžiosios gali tapti našta visam gyvenimui. Etiketę, kuri prilimpa labiausiai ir, be abejonės, daro didžiausią įtaką, daugelis gauna vos gimę: „Berniukas!“ arba „Mergaitė!“ Šiandien įsitikinimai apie lytį keičiasi iš esmės, vien ko vertas faktas, kad feisbukas leidžia pasirinkti iš daugiau kaip 50 terminų lyčiai vartotojo profilyje nurodyti. Kaip tik dėl to žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio numeryje kalbama apie lytį: moksle, socialinėse sistemose ir civilizacijose įvairiais laikotarpiais.
Gyvačių karaliai valdė didžiausią ir galingiausią majų karalystę, bet iki 2000 metų, kai sunkiai įžengiamose Gvatemalos džiunglėse archeologai atkreipė dėmesį į besikartojantį išsišiepusios gyvatės motyvą, apie juos iš esmės nieko nebuvo žinoma. Gyvačių karalystė nebūtų atrasta, jei ne archeologų – senuose, džiunglių augalija apžėlusiuose akmenyse įžvelgusių vos matomus ženklus – pastabumas, leidęs pamatyti tai, kad buvo nematoma. Apie tai, ką iš atskirų detalių sudėliojus majų imperijos istoriją atskleidė šis atradimas, pasakojama žurnale „National Geographic Lietuva“.
Nauja revoliucinė CRISPR technologija suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Pirmąsyk istorijoje mokslininkai geba greitai ir tiksliai pakeisti, pašalinti arba pertvarkyti beveik visų gyvų organizmų, įskaitant mus, žmones, DNR.
Tokie populiarūs serialai kaip „CSI kriminalistai“, „CSI Majamis“ ar „CSI Niujorkas“ visame pasaulyje suformavo kriminalistikos ekspertų įvaizdį. TV ekrane pasirodantiems ekspertams, atrodo, nėra nieko neįmanomo, o prie nusikaltėlio durų gali atvesti net menkiausias plaukelis, tačiau tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje rašoma, kad net tokie įprasti įkalčiai kaip pirštų atspaudai, grafologinės ekspertizės išvados ar kulkų žymės dažniausiai nėra šimtu procentų patikimi įrodymai, tačiau atsiranda naujų, mokslu pagrįstų metodų.
Mūsų praeitis nuolat naikinama. Tuo užsiima kraugeriški šventyklų vagys Indijoje, bažnyčių plėšikai Bolivijoje, šimtus narių vienijančios kapų grobstytojų gaujos Kinijoje. Senienų grobstymo mastą sunku apskaičiuoti. Tačiau palydovinės nuotraukos, poėmiai ir vietos liudininkų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad prekyba vogtais radiniais klesti visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad Egipte didelės žalos padaryta ketvirtadaliui iš 1100 žinomų archeologinių radaviečių. Jei niokojimo tempas nesulėtės, iki 2040 m. Egipte bus rimtai pažeistos visos žinomos radavietės, – liūdnomis naujienomis dalinamasi žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio numeryje.