nuolaidos
Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) sveikina visus Tarptautinės šokio dienos proga ir kviečia į nemokamus renginius, pristato trumpametražių filmų konkurso nugalėtojus ir skelbia akciją „2 bilietai už 1 kainą“ į gegužės 9–15 d. vyksiantį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“.
Pirmadienį startavusi kasmetinė teatro dienai skirta iniciatyva „Kviečiu tave į teatrą“ prasidėjo rekordais. Vos per pirmas tris iniciatyvos dienas teatro mėgėjai į akcijoje dalyvaujančius spektaklius įsigijo daugiau nei 7 tūkst. bilietų, o tai yra 40 proc. daugiau nei jų buvo nupirkta per visą akcijos savaitę praeitais metais.
Šiandien prasideda visą savaitę truksianti Teatro dienai skirta iniciatyva „Kviečiu tave į teatrą“. Prie tradicinės iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis skaičius spektaklių kūrėjų – net 20 valstybinių ir komercinių teatrų. Iš viso teatro mėgėjams bus pasiūlyta du bilietus už vieno kainą įsigyti į daugiau kaip 100 spektaklių.
Prekybos centruose spąstai paspęsti visur – nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki kasos. Rinkodarininkai nesnaudžia: remdamiesi pirkėjų įpročių analize, jie atakuoja mūsų protų „antivirusinę“, kad nenustotume pirkti.
Dažnas atvejis: po darbo užsukame nusipirkti pieno, o grįžtame nešini kibiru ledų, gardžiai kvepiančiomis bandelėmis ir blizgančiu skaitalu. Kokiais gi būdais prekybos centrai priverčia mus ištuštinti pinigines?
Prekių vežimėlis
Atrodytų, jis sukurtas pirkėjų patogumui, tačiau iš tiesų padeda tik sukrauti ir pravežti pro kasą įvairias nereikalingas smulkmenas.
Žinoma, vežimėlio išradėjas Silvanas Goldmanas, parduotuvių tinklo savininkas iš Oklahomos, piktų ketinimų neturėjo kaip įmanydamas stengėsi, kad jo pirkėjams būtų patogu. Po Didžiosios depresijos amerikiečiai ėmė leisti daugiau pinigų, tad prie kasos priartėdavo glėbiu prekių. 1938 m. S. Goldmanui atėjo į galvą pritaisyti ratukus pirkinių krepšeliams. Drauge su parduotuvės dailide Fredu Jangu prekybininkas šį išradimą tobulino ištisus metus, kol vieną dieną pristatė parduotuvėje. Nepaisant to, kad kitos Amerikos parduotuvės taip pat troško padidinti apyvartas, vežimėliai plačiajam naudojimui buvo pritaikyti tik po dešimtmečio.
Evoliucionavę, jie tarnauja mums ir šiandien, tačiau, padėję ranką ant širdies, negalite sakyti, kad jie patogūs, užtat abi rankos laisvos krauti niekučius nuo lentynų.
Parduotuvės išplanavimas
Taigi, jūs atėjote pieno. Būkite tikri, kad pieno produktai nugrūsti į parduotuvės galą, o kad juos pasiektumėte, teks įveikti masinančių kliūčių ruožą. Prekybos centruose sukuriama iliuzija, kad judate link išsvajotojo pieno jūsų pasirinktu maršrutu, tačiau iš tiesų jis iš anksto suplanuotas.
Didžioji dalis parduotuvių organizuota taip, kad pirkėjai judėtų iš dešinės į kairę. Rinkodarininkai naudojasi tuo, kad esame įpratę eidami ar vairuodami laikytis dešinės. Taigi dešinėje išdėliotos prekės turi daugiau šansų atsidurti mūsų vežimėliuose.
Skyriai, esantys arčiau įėjimo, nepaisant asortimento, yra itin pelningi. Kas pasitinka jus prekybos centre? Gėlės, žurnalai, išpardavimai – prekės, kurių jums nereikia, bet, matydami tuščią vežimą ir dar būdami pakilios nuotaikos, neatsispiriate pagundai.
Beje, gėlės, o taip pat ir šviežia duona bei bandelės tyčia atsiduria prie parduotuvių įėjimo: malonus kvapas skatina impulsyviai krauti į krepšį spurgas ar hiacintus.
Dar vienas būdas priversti jus pirkti – sukeisti skyrius vietomis. Taigi, jūs vėl einate pieno, tačiau ten, kur įprastai rikiuodavosi pakeliai, dabar stovi šampūnai. Susirūpinę, jūs vis dėlto pagriebiate šampūną – namie juk beveik baigėsi.
Perkamiausios ir toli gražu ne pačios pigiausios prekės (tiksliau sakant, tos, kurių siekiama parduoti daugiausia) lentynose išdėliotos akių lygyje ar kiek žemiau, o štai pigios – apačioje. Akivaizdu, kad gražios pakuotės garsiais pavadinimais neliks nepastebėtos.
Rinkodarininkai vaikų taip pat nepamiršo: jų akių lygyje – visas skanėstų asortimentas. Juk įsikibusios sausainių pakelį atžalos „noriu“ veikia geriau nei bet kokia reklama.
Net jei praėjote visą parduotuvę nenukrypę nuo pirkinių sąrašo, prie kasos jūsų laukia išbandymas: čia apdairiai išdėlioti saldumynai, kramtomosios gumos bei žurnalai. Toli gražu ne kiekvienam eilėje pavyksta atsispirti nebūtinos prekės pagundai.
Net jei nesergate klaustrofobija, vis vien turėjote pastebėti, kad apsiperkant mažose parduotuvėse nuotaika ne tokia pakili. Išvyka į didelį prekybos centrą – it šventė: praleidi pusę dienos, pasipuoši, gal pažįstamą sutiksi… Perpildytose parduotuvėse žmonės agresyvesni, stengiasi kuo greičiau supirkti reikiamus produktus. O kur dar eilės prie kasų? Didelės prekyvietės ir šįkart išvilioja daugiau pinigų.
Muzikinis fonas
Smagios melodijos prekybos centre skirtos visai ne nuotaikai pakelti – būdami bjaurios nuotaikos išleisite daugiau. Tiesa ta, kad muzika turi stulbinamą poveikį piniginei: rinkodarininkų tyrimų duomenimis, rami foninė muzika priverčia apsipirkinėti neskubant ir, žinoma, išleisti daugiau. O štai energingi ritmai skatina paspartinti žingsnį. Akivaizdu, kad parduotuvėms reikalingi apsnūdę pirkėjai, kurie pastebėtų kiekvieną akcijos ženklą. Beje, apie akcijas…
Išpardavimai
Ne naujiena, kad akcijos – būdas praretinti dėžes sandėliuose ar atsikratyti besibaigiančio galiojimo prekių. Tačiau už išpardavimų slypi dar šis tas: tai būdas nuolaidomis būtiniausioms prekėms privilioti jus į parduotuvę, kur nenorom paliksite šiek tiek pinigų kitiems pirkiniams ‒ be nuolaidų.
Liūdna pripažinti, bet šią taisyklę prekybos centrai taiko ir lojalumo kortelės turėtojams: atrodytų, tai padeda ženkliai sutaupyti, bet pagrindinė tokių kortelių paskirtis – priversti jus kaskart grįžti į tą patį parduotuvių tinklą. Tad visi sukaupti kortelėje bonusai – lašas jūroje palyginus su tuo, kiek atseikėjate „gimtajai“ parduotuvei kas savaitę.
Jei jaučiatės apgauti, nemeskite į šiukšlių dėžę lojalumo kortelių ir nepulkite auginti pomidorų ant palangės. Laikas.lt pataria, kaip apsipirkinėti protingai:
1. Sudarykite sąrašą.
Jei grįžę nuolat skundžiatės, kad išleidote trečdalį algos, bet nieko gero nenusipirkote, pradėkite nuo prekių sąrašo. Jis padės nenukrypti nuo kurso, be to, nieko nepamiršite.
2. Sudarykite valgiaraštį.
Susiplanavę savaitės ar bent kelių dienų valgiaraštį sudarysite tikslesnį produktų sąrašą, be to, neteks kasdien keliauti į parduotuvę.
3. Į parduotuvę – kartą per savaitę.
Sumažinę apsilankymų prekybos centre skaičių išvengsite spontaniškų pirkinių ir rinkodarininkų pinklių. Pagaliau, tokiu atveju pirkinių sąrašą pildysite visą savaitę, tad nieko nepamiršite ir nekils pagundos paskutinę minutę įrašyti ką nors draustino.
4. Nustatykite, kiek išleisite.
Sudarę sąrašą nesunkiai apskaičiuosite apytikslę sumą, kurią skirsite pirkiniams. Norint jos neviršyti teks atsispirti nereikalingoms smulkmenoms.
5. Sotus pirkėjas – protingas.
Alkio jausmas, pakurstomas gardžių aromatų, verčia pirkti daugiau nei iš tiesų pajėgtume suvalgyti. Prekių vežimėlyje dažniausiai atsiduria pusfabrikačiai ar greito maisto produktai – kirtis ne tik piniginei, bet ir sveikatai.
6. Atkreipkite dėmesį į svorį.
Taip pat į tūrį ar bet kokį kitą mato vienetą. Pakuotės būna apgaulingos, laimei, prekybininkai privalo nurodyti ne tik konkretaus produkto, bet ir jo kilogramo ar litro kainą – renkantis derėtų lyginti būtent jas.
7. Parduotuvė – ne antidepresantas.
Pirkinių terapija – prasčiausias būdas išleisti pinigus. Slogios nuotaikos vertiname ne praktinę prekės pusę, bet remdamiesi „šį kartą galiu sau leisti“ arba „aš gi to nusipelniau“. Deja, vėliau tokie daiktai dažnai sukelia tik graužatį.
Ina Karablikova
Prekybininkų viliojimai naktiniais išpardavimais, savaitgalio, sezoninėmis ar šventinėmis akcijomis jau tapo beveik kasdienybe. Daugelis net negalvodami čiumpame verslininkų siūlomą jauką – akcijas, pasiduodame neplanuoto pirkimo impulsui, o vėliau graužiamės žvelgdami į nereikalingais daiktais nukrautas lentynas ir vos užsidarančias spintų duris.
Taigi, kaip atsispirti norui plačiai atverti piniginę,įsigyjant daiktus, kurių mums visai nereikia?
Nepirkite tik todėl, jog prekei taikoma nuolaida
Daugelis žmonių prisipažįsta perkantys išpardavimų metu, nes juos vilioja žemos kainos. Prekių nukainavimų metu visada pabrėžiama buvusi ir dabartinė, sumažinta, kaina. Tai – psichologinė priemonė įpiršti prekę pirkėjui: „Kainavo tiek, tačiau dabar gali nusipirkti vos už …”. Būtent sudarytas sumažintos prekės kainos įspūdis ir verčia daugelį lankytojų įsigyti prekes, kurių jiems šiuo metu galbūt nereikia, bet norisi pasinaudoti žema kaina. Atpigintą daiktą ypač stengiasi įsigyti gaunantieji mažas bei vidutines pajamas. Tačiau retas, užkibęs ant prekybininkų kabliuko, pagalvoja, kad pirkdamas nereikalingą, nors ir pigesnį daiktą, ne sutaupo, o tik išlaidauja.
Stebėkite daiktų kainas prieš išpradavimą
Per išpardavimą anaiptol ne visas prekes perkame pigiau. Tai pastebi ne kiekvienas. Pažvelgus atidžiau, suprastume, kad gana dažnai nurodoma pradinė kaina, kuria daiktai buvo parduodami prieš nukainavimą, yra išpūsta ir iš tikro tokia net nebuvo. Arba naujoji kaina nuo ankstesnės skiriasi labai daug. Kartais pasitaiko net tokių kuriozų, jog senoji kaina nubraukta ir naujoji, akcijinė, už ją didesnė. Pasitaiko ir klaidinančios reklamos, kuomet prekybininkai pirkėjus vilioja žadėdami net 80 procentų nuolaidą. Tačiau užėję į parduotuvę ir viltingai tikėdamiesi kosminės nuolaidos, prekių beveik už dyką nerandame. Tiesa, taip yra tikrai ne visada ir kartais naujoji kaina, taikant nuolaidą, iš tiesų yra žymiai mažesnė už senąją. Tad, norint neapsigauti ir pirkti pigiau, svarbu stebėti ir įvertinti situaciją.
Atsiskaitykite tik grynaisiais pinigais
Dar vienas patarimas mėgstantiems išlaidauti – atsiskaitykite tik grynaisiais pinigais ir visada žinokite, kiek jų turite savo piniginėje. Kreditinės banko kortelės sukuria klaidingą iliuziją, jog leidžiate ne savo pinigus, be to, trukdo kontroliuoti išlaidas. Atsiskaitydamas grynaisiais, žmogus jaučia, kiek iš tikro pinigų išleidžia, o mokant kortele atrodo, jog tarsi nieko neatidavei, bet turi nuostabų naują daiktą.
Į parduotuvę eikite su sąrašu
Nereikalingo daikto pirkimas pigiau – ne taupymas, todėl iš anksto apgalvokite pirkinių sąrašą ir pirkite tik tai, ko išties reikia. Visi žinome, jog turtingiausi yra ne tie, kurie turi daug pinigų, o tie, kurie turi mažiausiai išlaidų. Laimingiausi – ne tie, kurie gali sau daug leisti, bet tie, kurie, ko nors neturėdami, geba be to išsiversti. Racionaliai mąstantys laukia, kol bus taikomos nuolaidos konkrečiai reikalingai prekei, ir tik tada ją perka, kad išties sutaupytų. Taigi, jei nenorite pinigų išmesti balą, pradėkite pirkinius planuoti iš anksto. O jei pamatėte daiktą, kuris išties labai patinka, nepirkite jo iš karto, paprašykite palaikyti iki rytojaus. Paprastai noras pirkti dingsta, kai daiktas nebešmėžuoja prieš akis.
Apsipirkimas – ne streso mažinimo priemonė ar laisvalaikio leidimo būdas
Ši problema turbūt geriausiai pažįstama dailiosios lyties atstovėms. Apsipirkimą jos neretai linkusios naudoti kaip streso ir įtampos mažinimo priemonę. Yra dar viena grupė žmonių, kuriems išpardavimas – savotiškas sportas, ir į parduotuvę veržiamasi tik dėl paties pirkimo. Žmonėms visiškai nereikia daikto, bet jų akys nori. Svarbiausia – laukimas, troškimas, o įsigytas daiktas tiesiog išmetamas.
Nepasiduokite bandos jausmui
Ši taisyklė ypač svarbi didžiųjų išpardavimų metu, kai perkama viskas, kas pakliuvo po ranka.
Dažnai žiūrint į margaspalves vitrinas, skelbiamas kosmines nuolaidas bei plūstančius į parduotuves žmones, ne vieną apima bandos jausmas: eiti – būtina, o pirkti – kuo daugiau. Atrodytų, jei pigiau, tai vos ne veltui, tad kodėl visko godžiai nesusišlavus? Visgi pernelyg nesižavėkite išpardavimų teikiama malone ir į parduotuvę su savimi pasiimkite ne tik piniginę, bet ir kritišką mąstymą.
Išlošia racionalieji
Visgi nereiktų apie išpardavimus kalbėti vien pesimistiškai. Perkant per akcijas ar išpardavimus nebūtinai išlošia tik prekybininkai. Sutaupyti gali ir pirkėjas, tačiau tik tuomet, jei perka ilgai planuotą ir tikrai reikalingą daiktą.
Gerai įvertinkite prekės kokybę
Vartotojų teises ginančios institucijos pastebi tendenciją, kad po nuolaidų sezonų visada padaugėja besiskundžiančių pirkėjų. Jog vartotojai ne visuomet yra patenkinti nuolaidomis, nesunkiai galime įsitikinti ir patys – paskaitę galybę skundų internete. Vieni per išpardavimus įsigyja nekokybiškų prekių, kiti tik parėję namo supranta, kad nusipirktas daiktas jam nereikalingas ir nori jį grąžinti atgal.
Geriausias būdas sutaupyti – išvengti pagundos
Jei išties norite sutaupyti ir neturite iš anksto apgalvotų ir suplanuotų pirkinių – aplenkite parduotuves. Nėra patikimesnio būdo, kuris leistų išvengti spontaniško pirkimo pagundos. Beje, moterims nepatartina eiti į parduotuves, likus 10 dienų iki menstruacijų. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad neapgalvotų pirkinių priežastimi dažnai tampa hormonų pokyčiai, kuriuos sukelia artėjančios menstruacijos.
Ieva Varkojytė
Malonus rytdienos įspūdžių laukimas, susiglamžęs žemėlapis kuprinėje, skaudančios nuo vaikščiojimo kojos ir lengva nuo kasdienių rūpesčių galva…. Tai maži kelionių trupinėliai.
Nori atnaujinti savo garderobą, tačiau puikiai žinai, kad tai pareikalaus ne tik kūrybiško požiūrio, laiko, bet ir atkaklumo? Juk ne paslaptis, kad kiekvienais metais drabužių kainos Lietuvoje didėja, o pasirinkimas negerėja. Ar pamąstėte apie apsipirkimą užsienyje?
Nors kartą kiekvienam iš Jūsų teko skaityti apie Lietuvos garsenybės ir turtingo vyro žmonos pasakojimą apie jos savaitgalį viename didžiųjų Europos miestų, kur jinai ne tik puikiai praleido laiką, bet ir įsigijo stilingų drabužių ir aksesuarų. Manote, kad tai eilinė užgaida, o ne praktiškas požiūris? Prekybininkai jau seniai nebeslepia, kad į Lietuvą mieliau veža ne naujausias tendencijas atitinkančius gaminius, o labiau klasikinius, kuriais susidomės įvairaus amžiaus pirkėjai.
Kodėl apsiperku užsienyje?
Apie „prabangų“ gyvenimo lygį Lietuvoje teko girdėti ne vienerius metus iš užsienyje gyvenančių giminaičių ir draugų: neapsakomai didesnis asortimento pasirinkimas, geros kainos. Man nepatinka apsipirkti, tiksliau, nepatinka daiktų kainos (ypač sužinojus, kokia yra tikra daiktų savikaina). Vykdamas į užsienį visada stengiuosi užeiti į savo mėgstamas drabužių parduotuves, nes visuomet yra mieliau nusipirkti sau praktišką daiktą, nei eilinį suvenyrą.
Jeigu ne draugų pagalba, vargiai būčiau „atsinaujinęs“ čia, Lietuvoje, prieš gimtadienio vakarėlį, neišleisdamas mėnesio atlyginimo. Bet vis tiek tą akimirką sau mintyse kartojau, kodėl į Londoną skrendu tik po savo jubiliejaus – juk už tokią pat išleistą pinigų sumą būčiau įsigijęs žymiai daugiau daiktų.
Misija: apsipirkti!
Londonas, Berlynas, Barselona, Milanas – tai tik keletas didmiesčių, į kuriuos verta vykti dėl šio tikslo. Žinoma, miesto pasirinkimas priklauso, kiek galite leisti sau išlaidauti, koks yra Jūsų skonis ir ko ieškote. Šiandien galima rasti pigių bilietų į šiuos miestus, verta vykdyti planinį apsipirkimą.
Londone – mažojoje Lietuvoje – galima rasti praktiškai visko: nuo drabužių iki „madingos“ elektroninės technikos. Čia išties puikus masinės gamybos prekių pasirinkimas už puikias kainas. Čia Jūs rasite didžiausią pigiausių Europoje drabužių tinklo parduotuvę „Primark“ (nors kokybe pasigirti jie negali), taip pat ir žinomų prekinių ženklų parduotuves, kur pasirinkimas, palyginus su Lietuva, yra žymiai didesnis, o kainos bent trečdaliu mažesnės. Beje, man patinka britų vietiniai ženklai, pavyzdžiui, „Top Man“, „Top Shop“. Į Londoną nukeliauti galite už 200 litų į abi puses nuo šių metų sausio vidurio.
Nors Milanas nėra ypatingai gražus miestas, tačiau jis pateisina madų sostinės vardą. Čia galite rasti mados namų salonus, o ir šalia įsikūrusias šių prekinių ženklų išparduotuves (tiksliau ištisi „miesteliai“). Gaminiai, nors ir iš senesnių kolekcijų, tačiau pasidomėjus tendencijomis, galima lengvai atrasti „aukso gyslą“. Kainos nėra ypač žemos, tačiau už gerai žinomų mados namų gaminius vidutiniškai sumokėsite tiek, kiek Lietuvoje už masinės gamybos prekę. Milane lankykitės už 250 litų į abi puses, skrendant su „Ryanair“.
Barselona – antrasis Londonas parduotuvių atžvilgiu, tačiau čia apstu mielų mažai žinomų ir vietinių dizainerių „boutique“, kur, nors kainos ir nėra itin mažos, tačiau gaminiai išties įspūdingi. Beje, mūsų taip mėgstami „Zara“, „Bershka“, „Pull&Bear“ ženklų gaminiai pigiausi yra būtent Ispanijoje. O Barselonoje atsidurti galite vos už 180 litų (skrendant iš Kauno su persėdimu kuriame nors Europos mieste) !
Tikiu, kad atsiras ne vienas, papildysiantis šį miestų top3, tačiau kaip jau minėjau anksčiau – viskas priklauso nuo to, kokio storio yra Jūsų piniginė ir ko jūs norite.
Makaliaus patarimas
Jeigu Jūs vykstate tik keletui dienų, būtinai pasidomėkite apie „prekybinį“ gyvenimą – taip Jūs suspėsite nuveikti daugiau. Daugelis drabužių ir aksesuarų gamintojų savo tinklalapiuose talpina informaciją apie įvairias akcijas ir siūlo apžiūrėti savo kolekcijas. Netingėkite ir prieš kelionę pavaikščiokite po parduotuves Lietuvoje – taip lengviau bus orientuotis, ar užsienyje toks daiktas kainuoja pigiau.
Pasiklauskite tame mieste gyvenančių draugų, ar vietinių gyventojų, kurie tikrai žinos puikių vietų apsipirkimui. Jos paprastai būna įsikūrusios toliau nuo miesto centro.
Daugelis keliauja dabar tik su rankiniu bagažu, todėl jeigu planuojate apsipirkti, būtinai imkite didžiausio leistino dydžio rankinę. Be to, įsidėkite kuo mažiau daiktų, arba tokių, kurių trūkstant vietos, galėtumėte išmesti ar palikti draugams. Nepamirškite ir sveiko proto, todėl pasidomėkite didžiausiu leistinu svoriu ir kiek galite sau išleisti pinigų. Juk važiuojame sutaupyti!
Išpardavimai!
Per išpardavimus galima puikiai apsipirkti neišleidžiant per daug pinigų. Londone išpardavimai paprastai prasideda iškart po Kalėdų, o Barselonoje – po trijų karalių (sausio 6 dienos). Kalbama, jog žiema Lietuvoje bus net iki kovo, ar net balandžio, todėl tikrai verta apsvarstyti apie apsipirkimą svetur.