orfėjas
Klasikinis menas, nesvarbu tai kinas, literatūra, muzika, dailė – reikalauja išskirtinio pasiruošimo. Žinoma, juo galima tik mėgautis, tačiau kartais žinių trūkumas apie laikmetį, iš kurio kūrinys atkeliavo, trukdo tai daryti. Vienas iš tokių pavyzdžių – sausio mėnesio sekmadieniniai kino klasikos vakarai „Skalvijoje“, kviečiantys pažiūrėti prancūzų režisieriaus Jeano Cocteau’o filmą „Orfėjas“ (Orphée, 1950).
Naujus metus „Skalvijos“ kino centras pasitinka šiuolaikiška mito apie Orfėją ir Euridikę interpretacija, išaukštinančia meilę, meną ir jų pergalę prieš mirtį. Tai prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau juosta „Orfėjas“ (Orphee, 1950) – netikėtas, tačiau šiuolaikiškas ir šių dienų žmogui aktualus pasakojimas. Jo kuriamas siurrealistinis anapusinis pasaulis įgauna apčiuopiamą, žmogišką pavidalą – pati Mirtis, įsikūnijusi į elegantišką moterį, bando iškovoti poeto meilę. Tuo metu Orfėjas, gyvenantis 6 deš.
Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.