Padėk man surasti tave

Globotinio pusryčiai: šeimininkės netekęs Tūzikas
Globotinio pusryčiai: šeimininkės netekęs Tūzikas

Tūzas – bolonės mišrūnas, gyvenęs lauke ir ištikimai tarnavęs savo šeimininkei. Deja, šeimininkės sveikata jau visai prasta, moteris ligoninėje, iš jos turėjo keliauti pas vaikus, bet… lemtis nusprendė kitaip, ištiesė ranką ir išsivedė ją ten, iš kur negrįžtama. Oi kaip liūdna Tūzui leisti dienas vienišam.

Globotinio pusryčiai: miške rastas katinėlis Mikė - Miškinukas
Globotinio pusryčiai: miške rastas katinėlis Mikė – Miškinukas

Mikė – Miškinukas buvo rastas miške vėlų rudenį. Nors šiais laikais, atrodo, neturėtų niekas jau stebinti, bet keistai atrodė, toks jaukutis, draugiškas ir žaismingas naminukas miško medžių ir krūmų tankmėje. Kodėl Mikė ten atsidūrė mes nežinom, o pats pūkuotukas apie tai nekalba.

Globotinio pusryčiai: miela ir švelni labradoro mišrūnė ieško namų
Globotinio pusryčiai: miela ir švelni labradoro mišrūnė ieško namų

Draugiška ir nuoširdi „panelė“ ieško naujų namų ir šeimininkų. Turėdama švelnų Labradoro retriverio charakterį (mama Labradoro retriverė) ji bus ištikima ir nuoširdi, ją priglaudusiems naujiesiems šeimininkams.

Globotinio pusryčiai: šeimininkams nebereikalinga spanielė
Globotinio pusryčiai: šeimininkams nebereikalinga spanielė

Už lango merkia lietus, tirpdantis sniego likučius. Kartu su purvinu sniegu tirpsta ir laikas, kurio liko visai nedaug. Tas, su kuo ji gyveno septynerius metus, tyliai, jai pačiai to nežinant, sprendžia jos likimą. Ir, kad ir kaip būtų gaila, ne į gerąją pusę.

Globotinio pusryčiai: žmogaus meilės trokštanti Luna
Globotinio pusryčiai: žmogaus meilės trokštanti Luna

Tos paslapties, kaip jaunutė, vos metų, jauki, meili ir trokštanti žmogaus meilės katytė atsidūrė lauke, mums tikriausiai jau neįminti… Per didžiuosius šalčius Luna pati pasiprašė žmogaus, vedžiojusio šunelius, pagalbos. Užkimusiu balseliu miaukė, meiliai sukosi aplink kojas ir visais kitais įmanomais būdais stengėsi į save atkreipti dėmesį. Kad tik žmogus padėtų, kad tik netektų naminukei dar vienos šaltos nakties ištverti lauke.

Globotinio pusryčiai: Largo pasiruošęs keliauti į namus
Globotinio pusryčiai: Largo pasiruošęs keliauti į namus

Jis tarsi princas. Stotingas, aukštas, laibas, tvirtas. Įspūdingas. Galbūt dogo mišrūnas, galbūt dar kokios aukštaūgės veislės.

Globotinio pusryčiai: namų ieško keturi katinėliai
Globotinio pusryčiai: namų ieško keturi katinėliai

Simboliška, bet tądien, kai gandrai žiemoti skrido į šiltus kraštus, keturi šaunūs katinėliai iš sodų, padedami geros močiutės, keliavo sostinėn namų sau ieškoti. Prašėsi jie prieglaudų pagalbos, moterytė dovanojimo skelbimus lentose kabino, siūlė geriems žmonėms katinukus, bet sekėsi sunkiai. O jeigu rimtai, nesisekė visai. Niekas tada nepastebėjo šių grožių, niekas nesiūlė jiems savo namų ir pagalbos. Taip ir peržiemojo visi kartu pas gerąją bobulytę.

Globotinio pusryčiai: žavus trejetas iš Jonavos
Globotinio pusryčiai: žavus trejetas iš Jonavos, kuriems reikia namų

Šie trys maži meškučiai – iš gausios devynerių šeimynos, šiuo metu laikinai globojami Jonavoje. Dvi smalsios simpatiškos mergikės ir bernužėlis. Meškučiams apie 2 mėnesius. Jie žavūs, žvalūs, žaismingi ir tuo pačiu labai trokštantys švelnumo ir artumo. Kai prisėdi prie jų, laikas nenumaldomai greitai prabėga, o „pasisotinti“ jų dėmesiu ir meile taip ir nepavyksta – vis pritrūksta ir pritrūksta laiko.

Globotinio pusryčiai: optimistiška Taira ieško laikinos globos arba namų
Globotinio pusryčiai: optimistiška Taira ieško laikinos globos arba namų

Namų ieškome Tairai, kalytei, kuri daugiau kaip mėnesį praleido sanitarinėje tarnyboje Grinda. Manome, kad tik optimizmas jai padėjo tenai taip ilgai ištverti ir nesusirgti.

Globotinio pusryčiai: dėmesį dievinanti Rainytė ieško namų
Globotinio pusryčiai: dėmesį dievinanti Rainytė ieško namų

Baimė, nerimas, nežinia… Maža, vos poros mėnesių, širdelė drebėjo it medžio lapelis paliestas vėjo. Drebėjo, gūžėsi ir labai bijojo. Bijojo už save ir už sesutę. Bijojo, kad neištiktų žiaurus likimas, toks, koks ištiko jos likusius brolius ir seseris. Jų jau nebėra. Nes kieme, kuriame jie gyveno, visus katinėlius ištikdavo baisi lemtis. Juos globojančioms moterims belikdavo susirinkti kūnelius…

Globotinio pustyčiai: rami ir miela Arima
Globotinio pustyčiai: rami ir miela Arima

Arimą prieš daugiau nei du mėnesius radome Naujosios Vilnios soduose su penkiais mažyliais (nuotrauka prie būdos). Visi buvo apsėsti odos parazitų, be maisto kąsnio kankinosi tarp statybinių atliekų.

Globotinio pusryčiai: Arimų sodų nelaimėlė norėtų žiemoti šilčiau
Globotinio pusryčiai: Arimų sodų nelaimėlė norėtų žiemoti šilčiau

Daugeliui vaizdas, kai šuo pririštas prie būdos, kelia liūdesį ir graudulį. O, sakykite, kokius jausmus sukeltų vaizdas kalytės, kuri visą savo gyvenimą (maždaug du metus) praleido plyname lauke? Nemylima, nereikalinga, pririšta, be menkiausio lopinėlio pavėsio, be užuovėjos ar galimybės pasislėpti nuo lietaus ar sniego? Mes tokią sutikome kartu su dviem jos vaikiukais. Šuniukais pasirūpinome, padovanojome juos į geras rankas, o dabar labai norime padėti mamai, nes visi žinome, kad šilti namai reikalingi kiekvienam.

Globotinio pusryčiai: katytė Elbė
Globotinio pusryčiai: katytė Elbė

Kai debesys jau saulės šviesą gvelbė
Ir darganos vėl savo valdžią skelbė,
Viltis menkutė man bebuvo išsigelbėt…
Susipažinkim. Aš – maža katytė Elbė.

Globotinio pusryčiai: pasitikėjimo žmogumi nepraradusi Dūma
Globotinio pusryčiai: pasitikėjimo žmogumi nepraradusi Dūma

Dūma – be galo švelni ir jauki katytė, nors ankstesnių šeimininkų negailestingai išmesta į gatvę, bet nepraradusi pasitikėjimo ir begalinės meilės žmogui. Šiandien Dumai ieškome namų, nes susirgus globėjai, Dumytė lieka be globos, be namų šilumos ir be žmogaus meilės…