pajamos
SEB banko statistika rodo, kad terminuotuosius indėlius banke laikančių moterų yra kone dvigubai (75 proc.) daugiau negu vyrų. Daugiau kaip 300 mln. litų didesnė ir bendra moterų indėlių sąskaitose laikoma suma. Vis tik, banko duomenimis, rizikingesnius taupymo būdus – investicinius fondus – dažniau renkasi vyrai.
„Būkim biedni, bet teisingi”, – šis senas lietuviškas patarimas didelei daliai tautiečių nebegalioja. „Lietuvos draudimo” užsakymu atliktas tyrimas atskleidė: mažesnes pajamas turintys šalies gyventojai yra labiau linkę apgaudinėti draudikus, nei labiau pasiturintys žmonės.
Naujausia šalies gyventojų apklausa, kurią gruodį vykdė tyrimų kompanija GfK atskleidė: kas penktas šalies gyventojas visiškai sutinka su tuo, kad yra normalu padidinti žalą prašant žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės.
Aukštojo išsilavinimo neturintys ir kaimuose bei mažuose miesteliuose gyvenantys Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę mulkinti draudikus – net 25 proc. apklaustųjų siektų padidinti realią įvyko žalą iki 10 proc., o žalos dydį padidinti iki 20 proc. nepabijotų 11 proc.
Lietuvos gyventojai, turintys labai mažas pajamas (iki 500 Lt) labiau nei kiti Lietuvos gyventojai sutinka su teiginiu, jog yra normalu pelnytis iš draudimo bendrovės (sutinka 22 proc.). Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, labiau nei kiti Lietuvos gyventojai linkę nesutikti su teiginiu, jog yra normalu padidinti realią įvykio žalą iki 10% (nesutinka 57 proc.).
„Nieko nestebina, kad jaunimas iki 25 metų dažniau linkęs apgaudinėti ir išsisukinėti, kai apskaičiuojama draudiminio įvykio padaryta žala. Lyginant su vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojais (46-74 metų). Meluoti draudikui ar net pasipelnyti iš jo būtų linkę atitinkamai 37 proc. jaunimo ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių”, – sako „Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Per 2010 metus „Lietuvos draudimas” išsiaiškino 309 sukčiavimo atvejus, pagal kuriuos atsisakyta išmokėti 5,2 mln. litų. Daugiausia – 235 – nustatyta transporto priemonių savininkų sukčiavimo atvejus: avarijų atveju, kai išmoką siekiama atgauti pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (89 atvejai), antroje vietoje – įvykiai pagal KASKO draudimą (59 atvejai), 47 kartus buvo bandoma inscenizuoti automobilio vagystes, o gauti draudimo išmoką apsidraudus po eismo įvykio bandė 40 kartų.
Tyrime, kurį „Lietuvos draudimo” užsakymu atliko kompanija GfK, buvo apklausti 529 18-74 metų amžiaus respondentai.
Panaši tendencija vyrauja visame pasaulyje. Štai draudimo grupė RSA, kuriai priklauso ir „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sparčiai plinta nusikaltimai, kurių metu tyčia sukeliamos avarijos. Vien Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį suskaičiuota daugiau nei 22 tūkstančiai įtartinų avarijų, kurių nuostolius buvo paprašyti padengti draudikai.
Tuo pat metu draudikų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad beveik pusė (41 proc.) Britanijos vairuotojų nesuvokia, kad vyksta tokios avarijos, kurias anglai vadina „pinigai už smūgį“ (cash for crash). Be tiesioginio pavojaus kito eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, sukčiai kasmet Britanijos draudikams kainuoja per 1,5 mlrd. svarų sterlingų. Tai ne tik apie 5 proc. padidino išmokas sąžiningiems vairuotojams bet ir privertė draudimo įmones įkurti savo Kovos su sukčiavimu draudimo srityje biurą (IFB).
„Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.