Pakruojis
Rugpjūčio 26 dieną, Pakruojo dvare, puoselėjančiame medžioklės ir žirgininkystės tradicijas, bus galima išvysti ne tik rekordinę Lietuvos pasididžiavimo – Lietuvių skalikų – parodą, tačiau susitikti ir išskirtinę kompaniją, keliavusią iki pačios Juodosios jūros pakartoti Vytauto Didžiojo žygio – legendinius žemaitukus ir net patį šunį Alšį!
Didžiausiame iki mūsų dienų išlikusiame dvaro pastatų komplekse – Pakruojo dvare baigiamas restauruoti šiai dvaro sodybai priklausantis senovinis sandėlis, stovintis centrinėje dvaro sodybos dalyje, šalia rūmų.
Šis ūkinis pastatas pasižymi centrinių rūmų architektūrą atkartojančia stilistika, todėl jam buvo suteikta pirmenybė renkantis, ką toliau restauruoti iš 34 šio dvaro komplekso kultūros paminklinių pastatų.
Dvejus metus trukusių tvarkybos darbų metu buvo sutvirtintos istorinio sandėlio perdangos ir sąramos, įrengta hidroizoliacija, lietaus vandens nuvedimo sistema, atkurtos erdvinės struktūros, pirminė stogo danga, restauruoti tinkuoti paviršiai, vidaus bei fasadų dekoro elementai ir kt. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė 284 tūkst. litų.
Kokia veikla bus vykdoma restauruotame dvaro sandėlyje, kol kas dar svarstoma, tačiau pamatyti, kaip atgimė šis statinys, bei turiningai praleisti laiką legendinio filmo „Tadas Blinda” išgarsintoje dvarvietėje Pakruojo rajono savivaldybė kviečia jau šį savaitgalį. Rugpjūčio 26-27 dienomis čia šurmuliuos Pakruojo šventė „Da teip nebuvo”.
Anksčiau už Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas restauruota dvaro kalvė bei anglių degykla, už ES struktūrinių fondų pinigus – vandens ir vėjo malūnai, malūnininko namas, smuklė.
Dvaro sodyboje lankytojai mielai laukiami ne tik švenčių, renginių metu, bet ir kasdien. Čia teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, patalpų nuomos, aktyvaus poilsio paslaugos.
Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras yra didžiausias iki mūsų dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, dešiniuoju Kruojos upės krantu jis tęsiasi net kilometrą. Kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba šis ansamblis įrašytas ir į Lietuvos rekordų knygą. Pakruojo dvaro sodyba buvo pradėta statyti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo (von Ropp) lėšomis, o užbaigta jau kito amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Vokiečių kilmės didikų baronų fon Ropų giminė buvo vieni stambiausių regiono žemvaldžių, auginę javus, vertęsi miško paruošomis, pienininkyste.
Vertingiausi ansamblio pastatai – ansamblio centre esantys puošnūs dviejų aukštų rūmai su portiku ir retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 metais statytas dolomitinis arkinis tiltas per Kruojos upę. Tai vienintelis Lietuvoje toks vėlyvojo klasicizmo statinys, restauruotas prieš dešimtmetį.
Iki 1940 metų Pakruojo dvare buvo dvaro rūmai, koplyčia, 9 kumetynai, 10 tvartų, 6 klojimai, 3 svirnai, alaus darykla, vėjo malūnas, vandens malūnas su lentpjūve, kalvė, garažas, skalbykla, malkinė, oranžerija, vištidė, silosinė.