pinigai
Vyresniųjų klasių matematikos kursą prisimenate kaip bevertį košmarą ir manote, kad žinios apie daugianares lygtis ar trigonometrines funkcijas seniai pamirštos, nes gyvenime beveik arba visiškai nereikalingos? Galbūt esate teisūs. Naujausio JAV atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad sudėtingesnių matematinių skaičiavimų darbe ar gyvenime prireikia retam kuriam piliečiui.
Jums reikia pinigų. Mums reikia pinigų. Pinigų reikia štai anam piliečiui. Pinigėliai nepamaišytų ir štai tai mamai. Pinigų reikia v i s i e m s. Universalus faktas. Taip yra todėl, kad nė vieno iš mūsų pavardė, ko gero, nesipuikuoja „Forbes” milijardierių sąraše. Tačiau yra ir dar vienas labai įdomus ir informatyvus sąrašas, kuriame galite pasitikrinti, kelintas turtingiausias pasaulyje žmogus esate jūs. Kiek žmonių savo turtais lenkia jus? O kiek kitų žmonių savo turtais lenkiate jūs pats (pati)? Ir kaip tokiame globaliniame kontekste atrodytų mūsų valstybės pilietis, uždirbantis vidutinę lietuvišką algelę?
Buvusi konkurso „Toddlers and Tiaras” („Kūdikiai ir tiaros”) žvaigždė Isabella būdama šešerių metų jau yra milijonierė, po jos pasirodymų įvairiuose grožio konkursuose, dažnų apsilankymų televizijos laidose, be to, ji yra išleidusi savo vardu pažymėtą papuošalų ir makiažo priemonių liniją. Ji turi daugiau nei 60 porų batų, 10 000 JAV dolerių išleidžiama suknelėms, o pietums valgo omarus – štai kaip atrodo prabangus, šešiametės milijonierės, grožio konkursų dalyvės gyvenimas.
Kompanijos „Versafe“ specialistas Eran Kalige ir jo kolega Darrell Burkuy iš kompanijos „Check Point Software“ publikavo gana įdomų tyrimą, kuriame aprašyta schema, leidžianti kibernetiniams nusikaltėliams apeiti saugia laikytą dviejų pakopų elektroninės bankininkystės autorizacijos sistemą.
Holivudas garsėja gražiais žmonės ir pinigais. Tad kiek pinigų uždirba tie gražūs žmonės?
Keturiolikmetės paauglės iš JAV verslo idėja padėjo jai užsidirbti pinigų savo pirmajam namui.
Astrologė Daiva Markauskienė siūlo astrologinę kovo prognozę visiems, kuriems rūpi pinigai, turintiems ar planuojantiems savo verslą.
Avinas – lyderis iš prigimties, noriai besiimantis savarankiško verslo. Labiausiai jam tinka „vyriškos“ sritys (metalai, ginklai, automobiliai ir pan.), nepraminti takai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas artėjant dar vienam tabako gaminių brangimui, ragina rūkalius įvertinti šiam žalingam įpročiui kasdien iššvaistomus pinigus.
Interaktyvi skaičiuoklė „Nerūkyti nieko nekainuoja” leis apskaičiuoti, kiek pinigų rūkalius jau išleido rūkydamas ir kiek išlaidų turės ateityje. Taip pat skaičiuoklė padės įvertinti, kiek gyvenimo metų rūkantysis jau prarado. Departamentas, primindamas rūkantiesiems apie šio žalingo įpročio sukeliamą didžiulį asmeninių finansų nutekėjimą, skatina susimąstyti apie metimo rūkyti teikiamus privalumus.
Išlaidauti galima racionaliau
Nors pasaulinė ekonominė rūkymo žala skaičiuojama šimtais trilijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, apie finansinius nuostolius, kuriuos patiria kiekvienas rūkantysis asmeniškai, dažnai pamirštama.
„Paradoksalu, kad didelė dalis rūkančiųjų, kurie pastaraisiais metais patiria finansinius sunkumus, apkarpo savo biudžetą daugelyje sričių, tačiau sąmoningai vengia suskaičiuoti, kiek galėtų sutaupyti, jei dabar pat nustotų rūkyti“, – teigia pagalbos metantiems rūkyti linijos konsultantė Rūta Balčiūnaitė.
Be jokios abejonės metęs rūkyti žmogus staiga netaps turtuoliu, tačiau sutaupytas lėšas panaudos daug racionaliau. „Negaliu sakyti, kad metus rūkyti, mano kišenės išsipūtė. Tikrai, ne. Tačiau po to kai nugalėjau savo priklausomybę, pajutau, kad išlaidauju daug racionaliau. Ėmiau pirkti kokybiškesnius maisto produktus, drabužius, be to, daug daugiau dėmesio galiu skirti savo pomėgiams – motokrosui ir slidinėjimui. Rūkyti pradėjau būdamas dar paauglys. Tuomet galvojau, kad surūkydamas dvi cigaretes per dieną, pinigų stygiaus net nepajusiu, tačiau neįvertinau, kad laikui bėgant mano priklausomybė vystysis ir augant nikotino poreikiui dvi cigaretės virs dešimtimis“ – savo prisiminimais dalinosi 22 metų rūkęs vilnietis Tomas.
Jei rūkyti nustočiau šiandien
Itin dažnai pinigams ir toliau kapsint į balą, metimas rūkyti atidedamas kuo vėlesniam laikui. Ne paslaptis, kad rūkaliai dūmais paleidžia dideles sumas pinigų, net nesusimąstydami, kaip naudingiau būtų galima panaudoti išleidžiamus pinigus. Slenkant savaitėms, mėnesiams, metams ir netgi dešimtmečiams kol rūkaliams stinga ryžto, pinigų, išleidžiamų cigaretėms, kiekis gali panašėti į lobį. Pamėginkime išsivaizduoti, kad rūkorius nustoja rūkyti tiesiog šiandien. Tarkime, kad vidutiniškai jis per dieną surūko pusę pakelio cigarečių ir tai jam kainuoja 4.50 Lt. Toks žmogus:
Po 2 savaičių sutaupys 63 litus (to pakaktų 5 bilietams į kiną);
Po 1 mėnesio – 135 litus (to pakaktų mėnesio abonementui į sporto klubą);
Po 2 mėnesių – 270 litų, (to pakaktų kokybiškai avalynei įsigyti);
Po 3 mėnesių – 405 litus, (to pakaktų mėnesio buto nuomai);
Po 6 mėnesių – 810 litų, (to pakaktų dviračiui);
Po metų – 1642 litus, (to pakaktų išmaniajam telefonui);
Po 5 metų – 8212 litų, (to pakaktų turistinei kelionei į Niujorką dviems);
Po 10 metų – 16425 litus, (to pakaktų automobiliui).
Atidėjęs pinigus skirtus cigaretėms į taupyklę, kiekvienas rūkalius suglums iš nuostabos pamatęs, kiek pinigų pavyko sutaupyti.
Netiesioginės išlaidos
Rūkančiųjų patiriamos išlaidos neapsiriboja vien tik tabako gaminiams įsigyti išleidžiamais pinigais. Negalima pamiršti, kad rūkoriai daugiau lėšų išleidžia sveikatos priežiūros išlaidoms ir naudoja daugiau vaistų. Kiek reikės išleisti pinigų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, apskaičiuoti pabandę Ispanai, nustatė, kad tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai.
Užsienio šalyse rūkaliams tenka mokėti daug didesnes gyvybės, sveikatos, namų ir automobilių draudimo įmokas. Be to, nuo šio žalingo įpročio nukenčia net žmogaus nuosavybė: paprastai rūkoriams dėl visur įsisunkusio cigarečių kvapo sunkiau parduoti nekilnojamą turtą, automobilius ir kitus daiktus (pvz.: baldus).
Reikia paminėti, kad rūkaliams darbo rinkoje dažnai tenka antraeilis vaidmuo. Vis daugėja darbdavių, kurie rūkančius asmenis į darbą priima nenoriai, gerai suvokdami, kad pastarieji daug dažniau sirgs bei daug laiko praleis tenkindami nikotino poreikį. Remiantis kitų šalių apskaičiavimais, rūkaliai uždirba 4 – 11 proc. mažiau nei jų nerūkantys kolegos, o tai žinoma nulemia mažesnes pensijų išmokas.
Netrukus tabako gaminiai vėl brangs
Departamentas visus rūkalius, jų šeimos narius ir draugus kviečia išmėginti skaičiuoklę „Nerūkyti nieko
Didžiosios Britanijos valdžia paskelbė sąrašą kvailiausių pasiteisinimų, kuriuos pateikė socialines tarnybas dėl pašalpų apgaudinėję žmonės.
Kaip skelbia naujienų kanalas „Sky News“, žmonės teisinosi, pavyzdžiui, taip: „Aš naudojau kopėčias ne langams valyti, o tiesiog mankštinau nugarą“, „Ne aš prašiau pašalpos, o mano brolis dvynys“ arba „Mes kartu negyvename, jis tik rytais ateina pasipildyti gertuvės.“
Tačiau valdžios atstovai teigia, kad tokie pasiteisinimai jiems visai nėra juokingi, nes apgavikai mokesčių mokėtojams kainuoja 1,6 mlrd. svarų sterlingų per metus.
„Su pašalpomis susijęs sukčiavimas nėra juokas, mūsų tyrėjai nuolat susiduria su neraudonuojančiais sukčiautojais, kurie pateikia keisčiausių pasiteisinimų, kodėl vogė pinigus iš mokesčių mokėtojų“, – tvirtina socialinių reformų ministras Deividas Froidas (David Freud).
Pateikiame dar kelis juokingiausius pasiteisinimus:
„Nežinojau, jog mano žmona dirba! Niekada nepastebėjau, kad ji du kartus per dieną išeitų iš namų apsivilkusi šviesą atspindinčią liemenę ir nešina ženklu „Stop, vaikai.“
„Iš manęs pavogė piniginę, tai turbūt kažkas kitas naudojasi mano dokumentais. Aš nedirbu.“
„Net nežinojau, kad man vis dar moka pašalpą.“
„Jis gyvena namelyje ant ratų šalia namo, mes nesame pora.“
„Tai ne aš dirbu, o mano brolis dvynys.“
Kalbų, skirtų turtuolių ir eilinių piliečių santykiams aptarti, pastaruoju metu ataidi vis daugiau. Rašalo šiai temai negaili, o kai kada net ir vieną kitą plunksną sulaužyti nesibodi ne tik žurnalistai, bet ir mokslininkai ar visuomeninio gyvenimo komentatoriai. Galiausiai, ir turtingi žmonės verkia, kitaip tariant, Lietuvoje turtingi žmonės nėra itin mėgstami. Ir, išties, nesvarbu, koks sąžiningas verslininkas bebūtų, visuomenė vis tiek pasitinka jį įtariai.
Beveik pusei Lietuvos gyventojų, atėmus būtinąsias išlaidas, lieka lėšų, kurias galima skirti taupymui, o daugiau nei ketvirtadaliui kas mėnesį liekanti „laisvų“ pinigų suma viršija 100 litų. Didžioji dalis 25-55 m. amžiaus gyventojų pensijai kaupia tik per „Sodros“ sistemą, nes mano, kad valstybės mokamos pensijos ateityje jiems turėtų pakakti. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Lėšų lieka, bet taupo ne visi
Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke, antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais, o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Pastarasis būdas taupyti lenkia investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurias renkasi 6 proc. apklaustų gyventojų. Įdomu, kad dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.
„Tyrimas parodė, kad, nepaisant įtemptos ekonominės situacijos šalyje, nemažai daliai gyventojų lieka papildomų lėšų. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad dalis tokių žmonių apskritai nesirūpina santaupomis ateičiai arba saugo jas „kojinėje“, kur jos ne tik negeneruoja papildomų pajamų, bet ir dėl infliacijos metams bėgant praranda vertę. Tai leidžia daryti išvadą, kad mūsų visuomenėje, skirtingai nei Vakarų šalyse, atsakingo taupymo, kuris padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine gerove ateityje, tendencijos įsitvirtina labai pamažu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Tiki, kad užteks „Sodros“ pensijos
Remiantis tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų – bei antros pakopos pensijų fondais – 32 proc. Alternatyvūs kaupimo pensijai būdai mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitę. Trečias pagal populiarumą yra gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai – juos renkasi nedidelė dalis – tik 13 proc. apklaustųjų.
Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos. Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.
„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei. Pasirinkę gyvybės draudimą ar trečios pakopos pensijų fondus, kaip papildomą pensijos kaupimo būdą, gyventojai galėtų užsitikrinti pensiją, sudarančią apie 70 proc. buvusio atlyginimo”, – teigia Artūras Bakšinskas.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje.
Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, susigrąžinti dalį mokesčio leidžiančia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata nuo pat 2005-ųjų šimtu procentų nepasinaudota nė vienoje išlaidų kategorijoje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais gyvybės draudimo įmokas deklaravo 71 proc. jas mokėjusių ir dalį GPM susigrąžinti galėjusių gyventojų. Mokėję už studijas deklaravo taip pat 71 proc., palūkanas už būsto kreditą – 83 proc., įmokas į pensijų fondus – 80 proc. gyventojų. GPM dalį už studijų kreditą susigrąžino tik 50 proc., už įsigytus asmeninius kompiuterius bei įsivestą internetą – vos 32 proc. tokią teisę turinčių Lietuvos gyventojų.
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, mokesčio susigrąžinimas galėtų būti puiki galimybė papildyti savo sąskaitą keliais šimtais litų. Juolab, kad tai padaryti visai nesunku – gyventojams, deklaruojantiems 2010 metų pajamas ir turtą, elektroninio deklaravimo sistemoje jau suformuotos preliminariosios deklaracijos. Vis dėlto didelė dalis gyventojų neįsigilina į mokesčių grąžinimo procedūrą arba neranda laiko užpildyti pajamų deklaraciją ir taip nutolina arba iš viso praranda galimybę pasinaudoti mokesčio lengvata.
„Gyventojai, nepasinaudodami šia mokesčio lengvata, praranda progą papildyti savo kasdienį biudžetą, palengvinti savo finansinę situacija ir lengviau pasiekti finansinių tikslų, – komentuoja ekspertė. – Ir priešingai, tik užpildęs pajamų deklaraciją gyventojas gali būti tikras, kad neliko skolingas valstybei. Grąžinti lėšas į biudžetą gali tekti tokiu atveju, jei buvo taikomas per didelis metinis neapmokestinamas pajamų dydis. Nežinant to vieną dieną gali susikaupti nemaža delspinigių suma“.
VMI duomenimis, šiemet dėl neteisingai taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų gyventojai valstybei turės grąžinti iki 40 mln. litų. „Tuo metu tie, kuriems pernai buvo pritaikytas per mažas NPD arba jis visai nebuvo pritaikytas, teikdami deklaracijas dalį mokesčio galės susigrąžinti“, – atkreipia dėmesį O. Bložienė. Mokesčio permoką gali susigrąžinti mažiau nei metus dirbę gyventojai. VMI duomenimis, vidutiniškai vienam tokią teisę turinčiam gyventojui tenka beveik 213 Lt. Dviems trečdaliams šių darbuotojų tai sudaro daugiau nei 20 proc. jų reguliarių pajamų per mėnesį.
Asmeninių finansų instituto vadovė primena, kad gyventojų pajamų mokesčio permoką galima susigrąžinti ne tik už praėjusius, bet ir praėjusius penkerius kalendorinius metus. GPM permoka grąžinama mokėjusiems įmokas į pensijų fondus ir už studijas aukštosiose mokyklose (įgyjant pirmąjį aukštąjį išsilavinimą), taip pat tiems gyventojams, kurie mokėjo vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti iki 2009 m. paimto kredito palūkanas, gyvybės draudimo įmokas, per kalendorinius metus pasinaudojo ne visu metiniu NPD, nepasinaudojo papildomu metiniu NPD už auginamus vaikus ar 2004-2008 m. įsigijo kompiuterį su programine įranga ar sumokėjo už interneto prieigos įvedimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su LR Seimo audito komiteto nariais aptarė, kaip išmintingiau, naudingiau ir efektyviau valdyti valstybės turtą. Susitikime didelis dėmesys buvo skirtas Centralizuoto valstybės turto valdymo strategijos įgyvendinimui.
„Nenormalu, kad 18 milijardų litų vertės valstybės valdomas turtas duoda tik 45 milijonus litų dividendų per metus. Taip yra prarandamos valstybės lėšos, kurias galėtume panaudoti svarbioms valstybės funkcijoms finansuoti”, – pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Aptariant valstybės turto valdymo reorganizavimą, šalies vadovė akcentavo, jog sprendžiant sistemines valstybės turto problemas yra tikslinga nenukrypti nuo šiuo metu patvirtintos Vyriausybės strategijos, kuria siekiama įdiegti centralizuoto valdymo pricipus, ir juos pritaikant valstybės nekilnojamam turtui. Pasak Prezidentės, visuomenėje diskutuotas pasiūlymas valdyti valstybės finansinį turtą steigiant naują holdingo bendrovę „Visuomį” yra įdomi iniciatyva, tačiau visiškai nepritaikyta lietuviškai aplinkai.
Vadovaujantis Vyriausybės strategija šiuo metu Seimui yra pateikti įstatymų projektai, numatantys Turto banko pertvarkymą į valstybės įmonę Turto banką.
Audito komitetas šalies vadovei pristatė aktualiausius šios rudens sesijos prioritetus. Taip pat aptartas valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės turto bei ES lėšų naudojimo parlamentinės kontrolės vykdymas. Kalbant apie valstybės finansų bei kito turto efektyvesnį ir racionalesnį valdymą buvo pabrėžta, kad glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus.