planetos
Kas būtų jei dangaus kūnai tokie kaip, pavyzdžiui: Jupiteris, didžiausia Saulės sistemos planeta, būtų nutolęs nuo žemės tokiu pačiu atstumu kaip mėnulis? Ar jis užpildytų visą dangaus plotą? Ronas Milleris pabandė atsakyti į šį klausimą, pateikdamas įspūdingas nuotraukų manipuliacijas.
Asteroidas Vesta buvo atrastas prieš du šimtmečius. Pakol jo neaplankė NASA zondas „Dawn“ (tai įvyko šiemet), Asteroidų juostoje skriejanti Vesta buvo laikoma pilku, nuobodžiu, uolėtu kūnu. Kaip ką tik paaiškėjo, be reikalo. Zondo „Dawn“ siunčiami išsamūs duomenys apie Vestos sandarą ir paviršiaus struktūrą kai kuriuos astronomus paskatino susimąstyti, ar tik nebus jie atradę klaidingai asteroidu iki šiol laikytą mažytę Žemės tipo planetą.
Vestos paviršiaus fragmentai
©NASA
Skirtumai tarp „nykštukinės planetos“ ir „asteroido“ – gana migloti. Juos turėtų tikslinti Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. – „International Astronomical Union“). Tačiau zondo „Dawn“ atsiųsta informacija byloja, jog Vestos sudėtis yra labai artima Žemės sudėčiai – Vesta turi tokius geologinius darinius kaip branduolys, mantija ir pluta.
Visai realu, jog kadaise Vestos branduolys buvo karštas ir skystas, todėl sunkesni cheminiai elementai (pavyzdžiui, geležis) grimzdo branduolio link, o lengvesnieji iškilimo į paviršių. Šis procesas vadinamas diferenciacija, jis vyko visose uolingose Saulės sistemos planetose (Merkurijuje, Veneroje, Žemėje, Marse).
Topografiniai ypatumai (didžiuliai kalnai ir slėniai, kalvagūbriai, krateriai ir lygumos) planetinės kilmės hipotezę sutvirtina dar labiau. „Dawn“ duomenis analizuojantys mokslininkai tiki, jog Vesta formavosi kaip uolinga planeta, o ne kaip asteroidas.
Šio dangaus kūno formavimosi procesai vyko prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tuo metu, kai formavosi visos kitos Saulės sistemos planetos. Milžiniška masę sukaupusio Jupiterio gravitacija veikė (stabdė) smulkesnių Asteroidų juostos fragmentų liejimosi procesus. Ko gero, jei ne Jupiterio gravitacija, iš asteroidų juostoje skriejusios medžiagos būtų susiformavusi visavertė uolinga planeta Vesta. Bet tuos procesus sustabdė Jupiteris.
Bet kuriuo atveju, Vestos „vaikystės“ geologiniai procesai leidžia šį dangaus kūną priskirti planetų kategorijai, o zondu „Dawn“ disponuojantys tyrinėtojai dabar Vestoje dairosi užgesusių ugnikalnių ir sustingusių lavos srautų, kurių, kaip manoma, Vestoje kadaise būta.
Visi šie požymiai liudija, jog Vesta gali būti perklasifikuota iš asteroido į nykštukinę planetą, kokia laikomas Plutonas ir Cerera. Beje, pastaroji yra dar viena Asteroidų juostos „gyventoja“, laikoma ne asteroidu, o nykštukine planeta. Zondas „Dawn“ ją turėtų pasiekti 2015-aisiais.
Davidas Nesvorny atliko net 6 tūkst. kompiuterinių simuliacijų, kol išsiaiškino, kad Jupiteris kažkada iš Saulės sistemos „išspyrė” milžinišką planetą.
Pasirodo, Saulės sistema kažkada turėjo ne 4 milžiniškas planetas (Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną), o 5. Paslaptingoji penktoji milžinė per orbitas „šokinėjančio“ Jupiterio buvo išmušta iš Saulės sistemos.
Europos astronomai už Saulės sistemos ribų atrado net 50 naujų planetų, 16 iš jų – panašios masės į Žemę. HD 85512 b turi palankiausias sąlygas egzistuoti gyvybei.
Vieniems žmogaus nusileidimas Mėnulyje – didžiausias žmonijos pasiekimas, kitiems – gudri Šaltojo karo konspiracijos teorija. Jau daugiau nei 40 metų žmonija nesutaria – ar žmogus nusileido Mėnulyje, ar tik kino studijoje. Tačiau panašu, kad NASA pateikė įrodymus, kuriuos nuginčyti sunku net aršiausiems skeptikams.
NASA robotas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) Mėnulyje nufotografavo žmonių paliktus įrenginius ir net pėdsakus.
LRO į kosmosą buvo paleistas 2009 m. Per tą laiką jau buvo gauta panašių prastos kokybės nuotraukų. Tačiau dabar robotui pavyko prie Mėnulio priartėti 25 km atstumu.
NASA mosklininkas Noah Petro teigia, kad šios fotografijos – geriausios, kurias iki šiol yra pavykę padaryti žmonijai.„Nuotraukose aiškiai matyti, kuria kryptimi ėjo astronautai, kur ėmė pavyzdžius ir tyrė Mėnulio paviršių“, – sakė Noah Petro.
Iki šių nuotraukų, Pasaulyje virė aistros. Jas labiausiai kurstė Šaltojo karo Amerikos-Sovietų Sąjungos varžybos ir faktas, kad Sovietai buvo pirmieji, į Mėnulį išsiuntę žmonių kurtą prietaisą – „Luna 2“. Buvo kuriami dokumentiniai filmai, keliamos teorijos, kad 1969 m. amerikiečių vaizdo įraše nesimato žvaigždžių, šešėliai krenta ne į tą pusę ir viskas suklastota tiesiog norint pralenkti sovietus.
Kaip buvo iš tiesų jau netrukus galėsime įsitikinti ir mes. Japonija ir Indija turistinės keliones į Mėnulį planuoja pradėti dar 2020 m., pirmąją Mėnulio bazę pastatyti jau 2030 m.
Laikas.lt
Nuotraukos ir vaizdo įrašas: Dailymail.co.uk