prancūziški filmai
„Po festivalio „Žiemos ekranai“ tikiuosi įsiminti keletą naujų kino kūrėjų vardų ir jų juostų. Mano akį patraukė „Poros ekonomika“, „Solanž ir gyvieji“, „Aktorių puota“, „Ponas Kleinas“, „Van Gogas“, – savo filmus favoritus vardija ištikima prancūziško kino gerbėja, poetė, kultūros žurnalistė Indrė Valantinaitė, šių metų festivalyje Žiemos ekranai pristatysianti diskusiją apie nepriklausomą kino gamybą „Išgyventi kaip kine“.
Prie žydro baseino, kalnų apsuptyje, kepinant saulei guli įdegęs vyriškis, prie jo artinasi besišypsanti šviesiaplaukė… Užtenka. Tas vyras – ne jūs. Ne jūs ir ta moteris, kurios jis laukia. Už lango šalta, jūs dirbate, o malonumais ir vienas kitu mėgaujasi aktoriai Alainas Delonas ir Marianne. Deja, nebe ilgai. Prancūzų režisieriaus Jacqueso Deray filmas „Baseinas“ (La Piscine, 1969 m.), kuriame jie filmuojasi, – kriminalinė drama. Tad žiūrovas į vasario mėnesio sekmadieninius „Skalvijos“ kino klasikos vakarus kviečiamas pasižiūrėti ne vien tik į saulės ir vandens teikiamus malonumus.
Į speiguotą sostinę vakar laimingai nusileido kultinis režisierius Otaras Joselianis. Gerai nusiteikęs ponas Otaras vakar „Žiemos ekranų“ atidarymo metu rėžė kalbą apie gruzinų ir prancūzų kiną. Kūrėjas festivalyje viešės visą savaitgalį. „Skalvijos“ kino centre jis pats pristatys keturis savo filmus: penktadienį – „Šantrapa“, šeštadienį – „Sudie, mano karvide“, sekmadienį – „Balandį“ ir „Pastoralę“. Po seansų žiūrovai turės galimybę su juo pabendrauti gyvai.
Jau devintąjį viduržiemį žymintys „Žiemos ekranai“ įsižiebs šį ketvirtadienį Vilniuje, Multikino kino teatre, su bene prancūziškiausiu šiųmetinės programos filmu „Anri“ (rež. Yolande Moreau, 2013). Šiemet prancūziško kino mėgėjus festivalis kvies mąstyti ir įsijausti į apsisprendimo laisvę. „Žiemos ekranai“ taip pat suteiks progą susitikti su tikru kino korifėjumi – Otaru Joselianiu.
Viena populiariausių šiuolaikinių prancūzų kino žvagždžių Audrey Tautou prisipažįsta, kad „gyvenime iki šiol ją lydi tik sėkmė, didelė sėkmė“. Ir iš ties, būdama vos 23 m. ji tapo prancūzų kino žvaigžde, suvaidinusi Ameliją filme „Amelija iš Monmartro“. Šį filmą tėvynėje pažiūrėjo 6 milijonai žmonių.
Aktoriui užtenka nusifilmuoti viename gerame filme ir visada knietės pasižiūrėti kitus, kuriuose jis vaidina. Taip buvo Ewanu Mcgregoriu ir „Traukinių žymėjimu“ (angl. Trainspoting), Ryanu Goslingu ir „Mano liūdna meilės istorija“ ( angl. Blue Valentine) ar su Audrey Tautou ir „Amelija iš Monmartro“ (angl. Amelie from Montmartre). Pastaroji aktorė ir paskatino pažiūrėti garsaus romano „Subtilumas“ ekranizaciją.
Stilinga, muzikinė „Mylimųjų” istorija linksmai prasideda 1960-aisiais ir lengvu žingsniu keliauja per kelių epochų Paryžių, Prahą, Londoną.
Madlena (akt. Catherine Deneuve) ir jos duktė Véra (akt. Chiara Mastroianni) leidžiasi į vienas paskui kitą sekančius meilės nuotykius, išnaudodamos visas gyvenimo siūlomas progas. Bėgantis laikas apipina juos nusivylimais, liūdesiu, netektimis. Žaidimo taisyklės keičiasi, šokio žingsnelis lėtėja…