psichoterapiautas

„Sintetiniai“ žmonių santykiai: rūpesčio ir pastangų deficitas modernioje visuomenėje
„Sintetiniai“ žmonių santykiai: rūpesčio ir pastangų deficitas modernioje visuomenėje

„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.

Knygų pusryčių išmintis: „Gyvename kartą
Knygų pusryčių išmintis: „Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną“

„Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną“ – pokalbių knyga su gydytoju psichiatru-psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, apie kurį kalbant, dažnai minimas žodis „pirmasis“: pirmasis Lietuvos psichoterapeutas, kuris dirbo pirmajame psichoterapijos kabinete, pirmasis pradėjo taikyti grupinę psichoterapiją, pirmasis psichoterapeutas, gavęs nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą, pirmasis Lietuvoje išplėtojo krikščioniška žmogaus samprata paremtą psichoterapiją, žinomą kaip intensyvaus gyvenimo terapija.