raiteliai
Žygyje „2000km istorijos” dalyvavęs veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas, katedros vedėjas bei Stambių gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas teigia, kad raiteliai arklius mylėjo labiau už save. Žemaitukų sveikata rūpinęsis ir tyrimus atlikęs A. Kučinskas tikina, kad sklandantys gandai apie grįžusių žirgų būklę yra absurdiški ir nepagrįsti jokiais faktais.
„Man, kaip veterinarijos gydytojui, žygyje beveik nebuvo ką veikti. Pavieniai nutrynimai, gruodas. Galiu labai atvirai pasakyti, kad daugiau darbo gydant turėjau su žmonėmis“, – sako Stambių gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas.
Visas dienas kartu keliavęs A. Kučinskas absurdiškais laiko teiginius, kad arklių organizamai nualinti didelio vaistų kiekio. Pasak veterinaro, per visą kelionę tik du arkliai buvo gydyti parenteraliais vaistais – vienas arklys dėl sausgyslės patempimo ir bronchitą pasigavusi kumelė Aiseta. „Sausgyslę pasitempęs arkliukas nuo pat tos dienos daugiau nebejojo, buvo paliktas pas vieną Ukrainos ūkininką kieme“, – pasakoja A. Kučinskas.
Veterinaras, matavimo juosta svėręs arklius viso žygio metu, pats stebisi, jog tik pora arklių, kurie buvo žygio pradžioje nutukę, numetė apie 30 kilogramų. Visi kiti žemaitukai liko tokio pačio svorio arba numetė 5 – 10 kilogramų.
Ypatingai didelis dėmesys žygio metu buvo skiriamas arklių nugaroms ir balnų tinkamumui joms. „Iš pradžių iš tiesų ne visi balnai tiko atskiriems arkliams, tačiau žygio eigoje mes pastoviai kaitaliojom balnus, norėdami atrasti kiekvienam tinkamiausią. Tai lygiai tas pats kaip ir batai – juos reikia pritaikyti kiekvienam individualiai. Elementaru, kad nesužinosi, ar balnas tinkamas, kol su juo nepajosi“, – kalba žemaitukų veislės žirgus tyrinėjantis veterinaras.
Iš žygio iki Juodosios jūros prieš savaitę sugrįžę žemaitukai pailsėję jau ruošiasi sportinėms varžyboms.
Projekto „2000km istorijos“ žygio dalyviai jau šį savaitgalį turėtų pasiekti galutinį maršruto tašką – Juodąją jūrą. Trisdešimt keturias dienas jojantys raiteliai paskutinę žygio savaitę pradeda gedulingomis nuotaikomis. Apsirgusi nugaišo ir paliko žygį ištikima „2000km istorijos” komandos narė – kumelė Alseta.
„Mirties priežasties kolkas negalime tiksliai pasakyti, lauko sąlygomis sunku ištirti, tai galėjo įvykti dėl labai įvairių priežasčių. Žirgas galėjo užėsti jam netinkamos žolės, esame žemėse su nepažįstama augmenija. Kumelė buvo labai stipri, tačiau tokios nelaimės, kaip ir žmonių gyvenime, įvyksta neplanuotai“, – pasakoja drauge su žygeiviais keliaujantis ir žemaitukų veislės žirgus tyrinėjantis veterinaras, Sveikatos mokslų universiteto docentas Audrius Kučinskas.
Raiteliai yra išvargę, tačiau pasiryžę įveikti paskutiniąją kelionės atkarpą ir pasiekti Juodosios jūros krantus. Vytauto Didžiojo keliais jojantiems septyniems vyrams ir dviem moterim liko nujoti apie tris šimtus kilometrų. Žygio dalyviai su savo užsispyrimą ir ištvermę įrodančiais žemaitukais savaitės pabaigoje turėtų pasiekti Očakovo miestelė, esantį Ukrainoje.
„Nors kelionei ruošėmės galvodami tiek apie žirgų, tiek apie žmonių sveikatą ir galimybes, yra dalykų, nuo kurių apsisaugoti negalime. Nors praradimai liūdina, esam nusiteikę ryžtingai tiek mes, tiek žirgai. Po poilsio dienos žirgai patys nerimsta ir nori leistis į kelią“, – teigia projekto „2000km istorijos“ iniciatorius ir raitelių vadu, pasitraukus V. Ruibiui, tapęs Giedrius Klimkevičius.
Jodami žygeiviai aplanko svarbiausius LDK istorinius objektus, kurie drauge su netradicinės kelionės įspūdžiais bus įamžinti dokumentinėje juostoje. „2000km istorijos” žygio dalyviai jau aplankė Norviliškių pilį (LT), Alšėnus, Krėvą, Naugarduką, Slaniną, Lucką, Podolska – Kamenecą.