Remigijus Audiejaitis

„Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau…“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama.“