riesutai
Sveikatą kartais bandome stiprinti įvairiais vitaminais ir papildais, pamiršdami, kad organizmas geriau įsisavina tai, kas natūralu. Gamta pati sukūrė beveik tobulą baltymų, sveikų riebalų, skaidulų, antioksidantų ir daugelio vitaminų bei mineralų kompleksą – riešutus. Visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad kasdien juos vartojant, galima sumažinti daugybės grėsmingų ligų riziką.
Saldumynų asortimentas iš skirtingų pasaulio šalių prekybos centruose dažnam apsuka galvą ir stipriai palengvina piniginę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija rodo, kad Lietuvoje prekiaujamuose saldumynuose naudojama apie 40 skirtingų priedų, o beveik visuose gaminiuose randama pavojingų dažiklių.
Visiems gerai žinoma, jog riešutai yra natūralus mineralų ir vitaminų šaltinis. Juose gausu baltymų, kurie yra viena iš svarbiausių medžiagų žmogaus organizmui, bei sveikųjų riebalų, kurie yra būtini kiekvieno žmogaus organizmo funkcijoms užtikrinti. Lietuvoje galima įsigyti daugiau nei dešimties skirtingų rūšių riešutų, tad išsirinkti gali būti sudėtinga.
Net ir stengiantis maitintis sveikai, ne visuomet užtenka laiko tinkamai numalšinti alkį. Kebliausias metas – pavakarė darbe: tuomet neretai išgeriamas kavos puodelis, užsikandant kuo nors saldžiu ir kaloringu. Tačiau nei kavos perteklius, nei cukraus gausūs saldėsiai nėra naudingi organizmui. Tad ką rinktis, kad sėdimo darbo valandos netaptų svorio augimo priežastimi?
Artėjant vienai svarbiausių metų švenčių – Naujiesiems metams, ne viena moteris suka galvą, kokiu originaliu patiekalu ar skanėstu nustebinti savo artimuosius. Aktorė, laidų vedėja Indrė Stonkuvienė daug nesuka galvos ir savo šeimyną lepina jų pamėgtais keksiukais su riešutais ir džiovintais vaisiais. Pasak jos, skanūs ir labai greitai bei paprastai pagaminami keksiukai gali tapti puikiu naujametinio stalo akcentu.
Ne tik sniegas, eglutės ar mandarinų kvapas namuose primena Kalėdas – didžiosios žiemos šventės neapsieitų be tradicinio jų akcento – riešutų. Švieži riešutai yra neatsiejamas metų pabaigos simbolis: iš jų gaminami patiekalai, namų dekoracijos, eglutės žaisliukai, o Šv. Kūčių naktį – buriama. Net ir bėgant laikui žmonės nepamiršta tradicijų bei randa daugybę naujų riešutų panaudojimo būdų.
Iki didžiųjų metų švenčių likus mažiau nei dviem savaitėms, daugelis tik dabar sukruto: kuo apsirengti, kaip sulieknėti ir visaip kitaip pagražėti? Drabužių ir papuošalų ilgai ieškoti neteks – juos galima įsigyti užsukus į bet kurį prekybos centrą, tačiau kur kas daugiau pastangų prireiks patobulinti odą, plaukus ir figūrą. Tačiau ir tai dar galima suskubti padaryti – yra keli paprasti metodai natūraliai pasigražinti, o visas reikalingas priemones lengvai galima rasti bet kuriuose namuose.
Tie, kurie bent kartą yra patekę į prieškalėdinį apsipirkimo šurmulį ar stovėję ilgose prekybos centro eilėse, sutiks, jog kalėdinėmis dovanomis geriausia pasirūpinti iš anksto. Paskutiniu metu vis populiaresnės tampa su meile pagamintos rankų darbo dovanos, kurios ne tik nudžiugina artimuosius, bet ir leidžia sutaupyti šventėms taip reikalingų pinigų. Galbūt rankų darbo dovanėlės atima ir daugiau laiko, bet parodo, kad iš tiesų galvojote apie žmogų, o nepirkote pirmo pasitaikiusio daikto.
Išsivysčiusiose šalyse širdies ir kraujagyslių ligos tampa itin opia problema – nuo jų vien Europoje kasmet miršta beveik 4 mln. žmonių. Sveikatos specialistai pastebi, jog beveik 80 proc. kraujotakos ligų būtų galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Pastaraisiais metais visame pasaulyje propaguojama ir sveikiausia laikoma Viduržemio jūros dieta iš tiesų gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.
Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, jog rūpinantis sveiku svoriu yra svarbu ne tik maisto racionas, į kurį vis dar dažniausiai nukreipiamas visas dėmesys. Vis svarbesniu veiksniu tampa laikas, kada vartojami tam tikri maisto produktai, nes mūsų organizmas skirtingu paros metu veikia skirtingai. Laikas, kada yra valgoma ar užkandžiaujama yra svarbus tam, kad žinotume, ar tuo metu suvartojamas kalorijas mūsų organizmas paverčia riebalais ar pašalina.
Riešutas – universalus produktas, tinkantis ne tik sveikam užkandžiui, bet ir pagardinti įvairiausius patiekalus. Žymus kulinaras Linas Samėnas teigia, kad visi be išimties riešutai yra tinkami salotoms, tik kiekvienas juos renkasi pagal savo skonį. Virtuvės virtuozas dalinasi kiek neįprastu, bet šiuo metu lietuviams labai tinkančiu salotų receptu, kuriame braškės derinamos su burokėliais, o šis derinys dar pagardinamas sūdytų pistacijų ir kedrų riešutais (pinijomis).
Daugybę metų stengiamasi įminti moterų grožio bei geros savijautos paslaptis – ši tema tampa ypač aktuali prasidėjus šiltajam metų sezonui, kai daugelis dailiosios lyties atstovių susirūpina savo išvaizda. Pasak sveikos mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės, norinčioms lieknėti ar palaikyti esamą svorį, verta valgyti riešutų.
Viktorijos eroje atėjus pavasariui moterys prie savo suknelių prikabindavo migdolo žiedą – tai buvo vilties simbolis. Kinijoje iki šių dienų migdolas yra grožio simbolis. Kosmetikoje migdolai reiškia gražią odą.
Kasdienis ir nekasdienis mūsų maistas turėtų teikti naudą sveikatai, aprūpinti vitaminais ir mineralais, suteikti jėgų. Tačiau dažnai turime priešingą rezultatą – jaučiamės nusilpę, išsekę, o kartais net ir apsinuodiję nuo, regis, visiškai paprasto maisto. Kas nutinka maistui, kad jis pradeda „kovoti“ su mumis?
Įvairiuose šaltiniuose minima, kad saujelė riešutų kasdien gali tapti puikiu imuniteto stiprintoju, vitaminų šaltiniu, o džiovinti vaisiai – valyti organizmą, stiprinti širdį ir visą organizmą. Riešutuose ir džiovintuose vaisiuose gausu vitaminų ir mineralų, tačiau kuomet parduotuvėje ieškome šių gėrybių, etiketėse nėra užrašų: „riešutuose rasite pesticidų“, „džiovinti vaisiai su sulfitais“ ir t.t. Taigi, kur ir kaip ieškoti tik riešutų ir džiovintų vaisių be žalingų priedų.
Pesticidai riešutuose
Pesticidas – natūrali ar chemiškai susintetinta medžiaga, skirta kovoti su kenkėjais, parazitais ir piktžolėmis. Pesticidai padeda saugoti augalus nuo užkrato ir gerinti derlių, todėl galime pigiau užsiauginti didesnius kiekius žemės ūkio produktų.
„Deja, pesticidai veikia ne tik tuos, kam jie skirti. Patekę į žemę, orą, vandenį ir mitybos grandinę jie gali pakenkti augalams, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Kai kurios pesticiduose esančios medžiagos daro didelę žalą žmonių endokrininei sistemai, jos ypač pavojingos vaikams,“ – teigiama Europos Parlamento interneto svetainėje.
Šiuolaikinės visuomenės maisto poreikiai vis didėja, todėl siekiama užauginti vis didesnius kiekius derliaus. Riešutų plantacijų laistymas pesticidais – vienas iš būdų tai pasiekti. Nors visos pasaulio šalys turi daugybę teisės aktų ir reglamentų, kuriuose ribojamas pesticidų vartojimas, tačiau dažnai šių nurodymų nesilaikoma. Juk įprastai nesidedame ryte į arbatos puodelį šaukštelio pesticidų, tad kodėl renkamės tokius riešutus?
Dažniausia problema ta, kad žmonės paprastai nežino apie riešutuose slypinčius pavojus, o kiti mano, kad nedidelis kiekis tikrai nedaro jokios žalos. Visgi, pesticidai, patekę į maisto produktus kad ir nedidelėmis dozėmis, gali kauptis organizme ir sukelti įvairų toksinį poveikį. Paprastai jie nesukelia ūmių ligų, tačiau ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Pesticidai taip pat kaupiasi vaisiuose ir daržovėse, todėl ne tik riešutai ar džiovinti vaisiai gali padėti šiai medžiagai kauptis organizme.
Kas slypi džiovintuose vaisiuose?
Pasak medikų ir natūralaus gyvenimo būdo šalininkų, džiovintuose vaisiuose išlieka visos naudingos medžiagos, kurių yra šviežiuose.
Džiovinti vaisiai, kurie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar cukrumi, yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Neseniai Lietuvoje buvo sulaikyta džiovintų vaisių siunta importuota iš Kinijos bei džiovintų abrikosų siunta iš Turkijos. Nustatyta, kad alergenų (sulfitų) kiekiai viršijo didžiausias leistinas koncentracijas.
Sulfitai yra sieros junginių grupė. Sieros junginių aptinkama beveik visuose valgomuose augaluose, daugelyje maisto produktų – džiovintuose vaisiuose, uogienėse, kepiniuose, konservuotose daržovėse, šaldytose sultyse, vynuogėse. Sulfitai vartojami kaip konservantai, jie gali sukelti alergines reakcijas.
Taigi, „įprastų“ džiovintų vaisių sudėtyje rasite sulfitų, pesticidų (kurie naudojami auginimo procese), konservantų ir nežinia dar kokių trąšų, kuriomis buvo laistomi vaisiai augimo procese. Pavyzdžiui, obuoliai, persikai, vynuogės, mėlynės priskiriamos prie vaisių, turinčių didžiausius kiekius pesticidų. Tad sudžiovinus vaisius ši chemija niekur nedingsta.
Apie apsinuodijimus
„Apsinuodijo riešutais VMVT nenustatė. Tačiau 2011 m. VMVT gavo 31 vartotojo skundą dėl riešutų, pagrįstai vartotojai skundėsi 12 atvejų. Pagrįstų skundų priežastys buvo pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, ženklinimo pažeidimai (nenurodyta kilmės šalis), pakitusios skoninės savybės (kartumas), pastebėti kenkėjai bei jų pažeisti riešutai.
Dėl džiovintų vaisių vartotojai skundėsi 8 kartus, iš kurių pagrįstai – 5 atvejais. Pagrįstų skundų priežastys buvo ženklinimo pažeidimai, nebūdingas skonis, pašalinės priemaišos,” – pasakojo Donatas Valavičius.
Specialisto teigimu į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Kinijos, Argentinos, Bolivijos, Indijos ir kitų šalių. 2011 m. nesaugūs riešutai buvo nustatyti iš Argentinos ir Indijos.
Švarūs ir ekologiški riešutai bei džiovinti vaisiai
Specialistas patarė perkant riešutus ar džiovintus vaisius atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. „Nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų,” – sakė D. Valavičius
Jei prižiūrite savo mitybą ir norite iš džiovintų vaisių ir riešutų gauti visas naudingąsias medžiagas, galite apsilankyti ekologiškose parduotuvėlėse. Čia rasite sertifikuotų, ekologiškuose ūkiuose užaugintų riešutų ir džiovintų vaisių. Jie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar sulfitais, todėl yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Užsukus į turgų, sutiksite tikrai nemažai prekeivių, kurie siūlo lietuvišką prekę. Jei tai tikrai lietuviški riešutai, jie bus geresni, nei atvežti iš Kinijos ar Afrikos, kadangi jų kelionės kelias ženkliai trumpesnis ir jų apdirbimui nereikia chemikalų. Tik dažnai prekeiviai neturi galimybių vartotojams įrodyti, kad prekė tikrai lietuviška.
Įdomus dalykas, kad prekybos centruose parduodami džiovinti abrikosai yra gražios oranžinės spalvos, jie apdorojami įvairiais konservantais bei balinami. Ekologiškose parduotuvėlėse parduodami džiovinti abrikosai yra tamsiai rudos spalvos.
Mėgstantys riešutauti gali prisirinkti riešutų miške, tai bus vienas iš ekologiškiausių būdų, kadangi nereikės nieko pakuoti ir transportuoti. Taip dar skirsite dėmesio ne tik savo organizmo, bet ir gamtos tausojimui.
Vaisių taip pat galima prisidžiovinti visiems metams. Dar tikrai rasime močiučių, kurios aprūpina savo anūkus džiovintų obuolių, kriaušių ar svarainių traškučiais. Tam yra net specialios vaisių džiovyklės.
Džiovinti vaisiai ir riešutai turi tiek tamsiąją, tiek šviesiąją savo „gyvenimo“ pusę. Turime visas galimybes pasirinkti kokybiškus produktus, tereikia nepatingėti skirti tam šiek tiek laiko ir galėsime džiaugtis geresne sveikata.
Riešutus trumpai apkepti sausoje keptuvėje. Kepimo formą sutepti sviestu, sudėti ananasus ir uogas. Riešutus sukapoti, suberti į kepimo formą ir paskirstyti. Atšilusį iki kambario temperatūros sviestą maišytuvu sumaišyti su cukrumi, įmušti kiaušinius ir gerai išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, pasūdyti, sudėti į sviesto masę. Lėtai sumaišyti maišytuvu. Šokoladą sutarkuoti ir įmaišyti į tešlą. Gautą masę paskirstyti ant riešutų. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 40 min. Iškepus ištraukti iš orkaitės ir leisti atvėsti. Apvertus formą išimti kepinį, supjaustyti gabaliukais.
Šio savaitgalio receptas pasirinktas prisimenant seną gerą filmą „Riešutų duona“. Koks jos skonis? Kepimo procesas – tikrai nesudėtingas, o belaukiant orkaitėje kylančios duonos, žinoma, galime pažiūrėti minėtąjį filmą.
1 kepalėliui duonos Jums reikės:
4 kiaušinių
210 g cukraus
300 g miltų
2 šaukštelių kepimo miltelių
250 ml pieno
30 g migdolų
210 g lazdynų riešutų
Sviesto
Kaip gaminti:
Kiaušinius išplakite su cukrumi. Į masę atsargiai suberkite miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, ir supilkite pieną. Nuolat maišykite. Sumalkite migdolus bei lazdyno riešutus ir įmaišykite į tešlą. Pailgą kepimo formą ištepkite riebalais, išklokite kepimo popieriumi ir ištepkite kambario temperatūros sviestu. Tešlą sukrėskite į formą ir išlyginkite viršų. Kepkite maždaug valandą 175 laipsnių temperatūroje.
Skanaus! Daugiau receptų rasite Laikas.lt receptų rubrikoje.
Laikas.lt
Bandelės mažos ir didelės, cukruotos ir skalsiu džemu kutenančios gomurį… Turbūt nerastume žmogaus vaikystėje nė karto neragavusio gardžios, kvapnios bandelės su šviežiu pienu ar arbata. Tačiau laikui bėgant pradedam mąstyti apie bandelių „grėsmę“ sveikatai, svoriui… Skubame informuoti, kad bandeles valgyti ne tik galima, bet ir sveika!
