rimvydas širvinskas
Prasidedant vienam aktyviausių atostogų mėnesių – rugpjūčiui, kelionių guru Rimvydas Širvinskas, dar žinomas Makaliaus slapyvardžiu, pastebi, kad poilsiautojai, nepriklausomai nuo atostogų tikslo, savo lagaminus prisikrauna visai nereikalingų daiktų ir taip apsunkina sau kelionę. Kelionių agentūros Makalius.lt vadovas pabrėžia, kad kruopščiai susidėti savo bagažą ir pasirinkti tinkamą kelioninį krepšį yra taip pat svarbu kaip ir suplanuoti pramogas ir lankytinas vietas atostogų metu.
Dažniausiai pasižadėjimai naujiems metams susiję su gyvenimo būdo keitimu – mesti rūkyti, pradėti sveikai maitintis, sportuoti, skirti daugiau laiko mylimai veiklai ar artimiesiems. Tačiau žmonės linkę stebinti ir pačius save pasižadėdami kažką tokio… Pavyzdžiui, apkeliauti pasaulį!
Rimvydas Širvinskas-Makalius, lietuviams leidęs įsitikinti, jog keliones galima planuoti ir turint vos kelis šimtus litų, sako, kad atostogų reikia nors trumpam atsitraukti nuo rutinos, nesibaigiančių darbų ir gauti įkvėpimo. „Visus sėkmingiausius savo projektus sukūriau atostogų metu“, – sako jis. Atostogaudamas pats įkvėpimą jis „gaudo“ ne tik grožėdamasis saulėlydžiu dykumoje ar vaikščiodamas kalnuose, bet ir ragaudamas šalių, kuriose svečiuojasi, patiekalus. Tiesa, ne visi kulinariniai eksperimentai būna labai sėkmingi.
Anksčiau Laikas.lt portale patarimus žarstęs Makalius nuo šiol persikelia į televizijos eterį. Atostogos, kaip ir šventės – maloniausias laikotarpis metuose. Kai gali palikti visus darbus bei vargus namuose ir pabėgti nuo rutinos. Atostogos kaime ar Palangoje atsibosta, o išsvajotą užsienį aplankyti, atrodo, reikia daug pinigų. Aplinkiniai kalba apie mistines itin pigias keliones, tačiau trūksta informacijos ir drąsos jas išbandyti?
Ar žinojote, kad maždaug kas 60 registruotas kelioninis bagažas dingsta? O kad didžiausios kontrabandos randamos ne kur kitur, o būtent registruojamame bagaže? Šiandien pabandysiu paneigti kai kuriuos mitus apie registruojamą bagažą.
Kiek kainuoja iš oro uosto nuvažiuoti į miesto centrą? Briuselis, Paryžius, Oslas, Stokholmas, Milanas
Prieš savaitę supažindinome Jus su autobusų ir traukinių kainomis iš Londono, Barselonos ir Romos oro uostų iki miesto centro. Šįkart tęsiame mažiausių kainų paieškas, į kurias prijungiame ir visų Jūsų pajėgas, skatindami pasidalinti savo pigiausia kelione iš išvardintų miestų oro uosto iki miesto centro.
Ne paslaptis, kad kartais kelionė iš pigių skrydžių bendrovių bazinių oro uostų iki miestų, į kuriuos neva nusileidžia lėktuvai, gali kainuoti brangiau, nei patys lėktuvo bilietai. Čia – keli įrodymai.
Briuselis. Charleroi oro uostas (Šarlerua)
“Ryanair” išvystė šį oro uostą nuo visiško nulio – anksčiau čia buvo visiškai nereikšmingiems skrydžiams skirtas oro uostas, tačiau dabar tai viena pagrindinių pigių skrydžių bendrovių bazė. Lėktuvo bilietai Kaunas-Briuselis-Kaunas retai kada kainuoja daugiau, nei 150 lt, o štai 45 minučių kelionė autobusu Brussels Charleroi oro uostas – Paryžiaus stotis kainuoja 26 eurus į abi puses (90 lt). Autobuso tvarkaraštis pritaikytas prie skrydžių tvarkaraščio.
Keli Makalius.lt skaitytojai pasidalino savo idėjomis pigesnei kelionei iki miesto centro – štai, vienas jų rekomenduoja iš oro uosto vykti iki Charleroi miesto autobusu už 2,5 euro, o iš ten – traukiniu iki Briuselio (kaina 6,50 eur). Sutaupome apie 30 litų.
Paryžius. Beauvais oro uostas (Buvei).
Deja deja, pigių kelionės iki miesto alternatyvų nelabai pavyko rasti. Paprasčiausias ir greičiausias kelias nukakti iki pagrindinės Paryžiaus stoties – tai sėsti į autobusą ir už 30 eur (105 litus) į abi puses kiek daugiau nei valandą vykti iki miesto. Iš ten metro traukiniais lengvai pasieksite savo viešbutį. Beje, į šį autobusą bilietų pirktis internet kol kas negalima.
Oslas. Rygge oro uostas.
Ne paslaptis, kad Norvegija yra viena brangiausių šalių Europoje. Kelionė viešuoju transportu šioje šalyje taip pat nepigi – studentai į abi puses sumokės 210 NOK (Norvegijos kronų), kitaip – 94 litus. Įprasta šio bilieto kaina – 250 NOK (112 lt) į abi puses.
Beje, Rygge oro uostas nuo Oslo nutolęs 60 kilometrų.
Stokholmas. Skavsta oro uostas.
Džiaugiatės įsigytas pigiais lėktuvo bilietais iš Vilniaus arba Kauno į Stokholmą? Taip, turime gausybę puikių pasiūlymų skrydžiams į Stokholmą iš laikinosios arba dabartinės Lietuvos sostinių,o bilietų kainos prasideda vos nuo 42 lt į abi puses su visais mokesčiais.
Tačiau vertėtų nepamiršti ir to, kad Skavsta oro uostas yra įsikūręs ne prie Stokholmo. Iki jo laukia pusantros valandos kelionė. “Flygbussarna” autobusai į abi puses suvežios už 27 eurus (terravision.eu puslapyje galima įsigyti bilietus – 94 litai).
Tačiau Makalius.lt puslapio skaitytojai dalinasi savo patirtimi apie pigesnes keliones iš oro uosto iki Švedijos sostinės – anot jų, už 20 kronų (9,20 LT) reiktų važiuoti iki Nykoping miestelio geležinkelio stoties, o iš ten, iš anskto nusipirkus bilietą, traukinys Nykoping-Stockholm kainuos 49 kronas ( 22 litus).
Naudodamasis proga norėčiau parekomenduoti apsilankyti Nykoping mieste – labai gražus, tvarkingas, vartus į jūrą turintis miestas, kuriame praleidome 5 valandas ir pamatėm tikrai labai įdomiu vietų (uostas, senamiestis, pasivaikščiojimas paupiu).
Milanas. Bergamo oro uostas.
Keista, bet abu Milano oro uostai (Malpensa ir Bergamo) yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Pakalbėkim apie Bergamo oro uosto transportą, kadangi tiek Ryanair, tiek Wizzair iš Vilniaus skraidina būtent į šį miestą.
60 minučių trunkanti kelionė su terravision.eu Jums kainuos 9,90 euro (34 litus) į vieną pusę ir 15 eurų (52,50 lt) į abi puses. Ar galima rasti pigesnių alternatyvų?
Makaliaus prašymas skaitytojams
Mielieji, būkim draugiški ir pasidalinkime savo pigiausios kelionės iš išvardintų miestų iki jų centro patarimais! Kaupdami informaciją bendrai, turėsime jos tikrai daugiau, ir pagelbėsim ne vienai dešimčiai žmonių. Ačiū!
Oro uostas – toks keistas daiktas, kartais stūksantis miesto pašonėje, o kartais – priverčiantis grūstis šimtus kilometrų iki miesto centro. Dažnas keleivis, pirkdamas lėktuvo bilietą, mąsto tik apie jo kainą, o apie tai, kiek reikės sumokėti pinigų nusigavimui iš oro uosto iki viešbučio mieste, kuriame lankysis – net nepagalvoja.
Pastaruoju metu susilaukiu itin daug skambučių ir elektroninių laiškų, kuriuose klausiate, ar yra galimybė pakeisti keleivio vardą lėktuvo biliete, nes nebegalite skristi. Deja, atsakius į klausimą tenka išgirsti nusivylimų laviną. Dar labiau gaila, kad dėl to dažniausiai esame kalti mes patys.
Mitai paprastai atsiranda tada, kai žmonės ne iki galo supranta apie kalbamą objektą. Tuomet atsiranda tokių žinių spragų „užkamšymas“. Ne išimtis ir pigūs skrydžiai, apie kuriuos turbūt galima būtų išleisti net atskirą knygą. Kuriuo mitu Jūs vis dar nuoširdžiai tikite?
Lėktuvai mus supa visur – ūžia virš galvų lakstant po miestą, nuolat „makaluojasi“ portalų ir žinių naujienose, apie juos kasdien kalba draugai, jais į Angliją emigruoja giminės… Galų gale, lėktuvais skraidote ir patys Jūs, skaitytojai.
Įvairios avialinijos kasdien iš vieno taško į kitą nuskraidina milijonus keleivių – už skrydį tenka pakloti tūkstančius, o kartais – ir vos kelis litus. Štai, pavyzdžiui, pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ suteikia galimybę skraidyti sumokėjus vos 10-30 litų į vieną pusę. Galbūt dėl pavydo kainoms, o galbūt ir visai pagrįstai, „Ryanair“ yra tituluojama kaip „nekenčiamiausia oro kompanija“ Europoje…..
Šiandien panagrinėkime pigių skrydžių kompanijos „Ryanair“, kasdien iš Kauno į dangų pakeliančios tūkstančius keleivių, pliusus ir minusus. Asmeniškai man su šia kompanija teko skristi daugiau nei 50 kartų – o nusivylęs buvau vos du.
Kodėl sakau taip?
Konkurencingos kainos palyginus su kitomis panašiomis avialinijomis (dažnai pigiau nuskristi į kitą šalį nei nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą).
Puikiai išvystytas skrydžių tinklas, todėl galima naudotis „Ryanair“ paslaugomis tiek laisvalaikiui, tiek verslo skrydžiams.
Saugumas. Visi lėktuvai – nauji, o tuo negali pasigirti net prabangios kompanijos. Aviakompanijai labiau apsimoka pirkti naujus lėktuvus, nei bandyti nuolat taisyti senuosius.
Nors „Ryanair“ bazės ir oro uostai įsikuria prie mažesnių miestelių gana toli nuo didmiesčių ar sostinių, o persėdimui laiko turite nedaug, šiek tiek pasidomėjus jų lankytinomis vietomis, galima atrasti tikrų rojaus kampelių;
Savo vykdoma bagažo politika (mokamas bagažas, limituotas svoris), „Ryanair“ išmokė visus keliauti tik su itin reikalingais daiktais (rankiniame bagaže), t.y. netapti nereikalingo šlamšto vergu. Ačiū!
Kodėl sakau ne?
Nelankstumas klientų aptarnavimo atžvilgiu. Skirtingai negu kitos kompanijos, „Ryanair“ vadovaujasi principu: „Jeigu kažkas nepatinka, tai pirkis bilietą skrydžiui kitomis avialinijomis.Atsiras, kam tiksime“;
„Ryanair“ bazės įsikūrusios gana toli nuo miesto, todėl dažnai už kelionę iki jo tenka sumokėti daugiau negu už patį bilietą. Pavyzdžiui, nuo Paris Beauvais oro uosto iki Paryžiaus centro – 15 eurų į vieną pusę, o nuo Londono Lutono iki miesto stoties – net 14 svarų.
„TV šou“ ore. Nesustabdoma televitrina kasdien vyksta kiekviename „Ryanair“ skrydyje, todėl jeigu reikia pailsėti, ar esate jautrūs pašaliniams garsams, skrydis su Ryanair paliks slogius prisiminimus. Štai, pavyzdžiui, vos pakilus, pradedami dalinti maisto ir gėrimų meniu, vėliau – aviakompanijos žurnalai, tuomet – parduodamas maistas. Skrydžio viduryje būsite supažindinti ir su netikromis cigaretėmis, kurias galite rūkyti lėktuve, ir su loterijos bilietais, kurių niekas neperka. Dar Jums gali būti pasiūlyta įsigyti autobuso bilietus iš oro uosto iki miesto centro, tuomet – įvairūs suvenyrai, parfumerija ir kosmetika. Galiausiai nusileidus lėktuvui, būsite pasitikti griausmingomis fanfaromis.
Chaosas. Pasiruošimas skrydžiui (bilietų patikra, lipimas į lėktuvą) primena lyg garsiuosius moterų mūšius dėl prabangių drabužių per „-95%“ išpardavimus.
Įvairūs papildomi mokesčiai. Kartais žmonėms kyla toks jausmas, kad už pigų „Ryanair“ bilietą vėliau tenka susimokėti dvigubai. Pamiršite atsispausdinti įlaipinimo kuponą – mokėsite 100 eurų (o po mėnesio įsigaliojus naujoms taisyklėms visiškai nebūsite įleidžiami į skrydį). Viršysite bagažą – mokėsite po 25 svarus už kilogramą. Neatitiksite rankinio bagažo išmatavimų – mokėsite 120 litų baudą ir po skrydžio atgausite purviną ir sutraiškytą savo lagaminą.
Nėra jungiamųjų skrydžių. Tai reiškia, kad jeigu pirksite du bilietus su persėdimu, o vienam skrydžiui pavėlavus, nespėsite persėsti į kitą – teks pakloti nemažą sumą už naujus bilietus iki galutinio taško.
Ne veltui sakoma, kad pigių skrydžių bendrovės labiausiai orientuojasi į gyvenimo „nenukamuotus“ žmones – studentus ir moksleivius. Šie atostogas dažniausiai gali planuotis prisitaikę prie pigių skrydžių kainų, o ne prie laisvų dienų. Todėl atmetus visus neigiamus dalykus apie „Ryanair“ arba tiesiog su jais susitaikius, Jums gali pavykti leistis į nepakartojamą eurotripą kartu su pačiais nuostabiausiais draugais.