Rolandas Kazlas
Rolando Kazlo spektaklis „Tankumyne” sukurtas pagal japonų rašytojo R. Akutagawos novelę, kurioje 7 veikėjai detaliai pasakoja ką kiekvienas žino apie nužudymą. 7 visiškai skirtingos istorijos. Režisierius į šį kūrinį pažvelgė itin savitai, pateikdamas savo matymą. Buvo atsisakyta japoniškosios kultūros fragmentų ir pasirinktas stilius artimas film noir, kuriam būdinga mistika, kontrasto pagrindu sukurta aplinka, žavios merginos ir skrybelėti gangsteriai.
Gegužės 3–4 d. Menų spaustuvėje teatras „Cezario grupė“ pristatys spektaklio „Tankumyne“ premjerą pagal Riunoskės Akutagavos to paties pavadinimo novelę. Spektaklio režisierius Rolandas Kazlas ir „Cezario grupės“ aktoriai kviečia žiūrovus į ekspediciją žmogiškos esaties tankmėn. Žiūrovai jau turėjo galimybę susipažinti su R. Kazlo režisuotais darbais pagal Hermaną Melvilį, Kristijoną Donelaitį, tačiau šis darbas – pirmasis, kurį aktorius tik režisuoja, pats nepasirodydamas scenoje.
15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.
Spalio 18-20 dienomis Vilniaus teatre „Lėlė“ aktorius Rolandas Kazlas pristatys fantaziją apie poetą Kristijoną Donelaitį – spektaklį pavadinimu „Ne pagal šio pasaulio madą“, kuriame vaidins ir teatro aktoriai Sigita Mikalauskaitė bei Deivis Sarapinas. Spektaklio pavadinimas – tai precentoriaus K. V. Šulco citata, įrašyta mirimo metrikų knygoje: „Jis buvo <...> sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą, bet ištikimas draugas ir per 9 metus, kai aš buvau su juo kartu, nesu nė sykio su juo susikivirčijęs…”
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) rengiasi paskutinei šio sezono premjerai – Eimunto Nekrošiaus spektakliui „Dieviškoji komedija“. Premjeriniai spektakliai vyks balandžio 26 ir 27 dienomis LNDT didžiojoje scenoje.
Šeštadienį Valstybiniame Jaunimo teatre buvo pristatytas ilgai lauktas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Raštininkas Bartlbis“, kuriame papasakota istorija apie vienišą, mažakalbį keistuolį, itin paslaptingą asmenybę, kurio vardą labai sunku ištarti – Bartlbį. Tad, cituojant Bartlbį, Laikas.lt bevelija praskleisti premjeros uždangą.
Valstybinis jaunimo teatras šį savaitgalį kviečia į antrąją sezono premjerą – Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“.
„Dėl savo profesijos per pastaruosius trisdešimt metų artimai susipažinau su gana savotiškų ir įdomių žmonių sluoksniu, ir jei norėčiau, galėčiau papasakoti aibes istorijų, kurių klausydamiesi geraširdžiai džentelmenai šypsotųsi, o jautrios moterys verktų. Bet palieku nuošaly visų kitų biografijas, vildamasis parašyti keletą puslapių apie Bartlbį – keisčiausią iš visų raštininkų, kuriuos esu matęs.”
Tokiais žodžiais XIX a. amerikiečių romanistas, eseistas ir poetas Hermanas Melville’is, pradeda savo apsakymą „Bartlbis”, pagal kurį aktorius R.Kazlas sukūrė savo naujausią spektaklį „Raštininkas Bartlbis”.
Ilgai laukta premjera įvyks lapkričio 6, 7 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre. Kruopštų scenografės ir kostiumų dailininkės darbą atliko jau trečią kartą su Rolandu Kazlu bendradarbiaujanti Neringa Keršulytė.
Vaidmenis kūrė: Artūras Sužiedėlis, Rolandas Kazlas, Arūnas Storpirštis, Lukas Petrauskas, Jonė Dambrauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Antanas Šurna, Nerijus Gadliauskas, Rimgaudas Karvelis, Ignas Ciplijauskas ir Jurgis Damaševičius.
Hermano Melvillio darbai dažnai priskiriami tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas dėl savo kūrinių „Mobi Dikas, arba Banginis“, „Enkantados, Kelionė po Europą ir Levantą“, ir kitų romanų, kuriuos rašytojas sukūrė remdamasis savo išgyvenimais, patirtais plaukiojant banginių medžiotojų laivuose.
„Bartlbis“ priskiriamas vėlyvajam kūrybos periodui. Apsakyme rašytojas sugriauna beveik visus principus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Okeanų platybes, tolimų šalių egzotiką keičia kukli juridinė kontora judriajame Volstryte, pro kurios langus matosi aklina plytų siena. Į pirmą planą iškeliamas kuklus dokumentų perrašinėtojas ir teisininkas, branginantis savo gerą vardą, naudą ir sielos ramybę. Pagrindinis herojus – vienišas, mažakalbis keistuolis. Jis itin paslaptinga asmenybė, atėjusi „iš neatsiimtų laiškų skyriaus“.
Bartlbis kupinas nenusakomos vidinės tvirtybės, žinantis kažką labai svarbaus ir tik jam vienam suvokiamo. Jis mandagiai ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Vidinė stiprybė ir visa apimanti ramybė jam padeda išlikti savimi bet kokiomis aplinkybėmis. Iš kur ta jo tvirtybė? Tai lieka paslaptimi, kurios rašytojas neatskleidžia.
Kalbėdamas apie būsimą premjerą aktorius, režisierius ir inscenizacijos autorius Rolandas Kazlas sako: „Hermano Melvilio apsakymas „Bartlbis”, kaip ir beveik visa šio nepaprasto ir didžiojo rašytojo kūryba, man pasirodė lyg liūdnas, rūstus, tačiau geranoriškas laiškas, laimei, išlikęs iki šių dienų.
Rašytojas nemoko kaip reikia šiame pasaulyje gyventi ir klestėti, o tarsi silpstančiomis raštininko akimis žvelgia į save ir į žmogų, kuris nuolat trokšta nugalėti, apsisaugoti, pergudrauti kažką daug galingesnio už save. Spektaklis „Raštininkas Bartlbis” turbūt apie žmogaus orumą, tikėjimą savo tiesa, kad ir kokia keista ir nepriimtina ji būtų nustatytai ir uoliai prižiūrimai tvarkai, o tuo pačiu ir apie jo pažeidžiamumą.
Bartlbis tarsi Sfinksas saugantis savo paslaptį, neišsprendžiama lygtis, kuri traukia, glumina, trikdo ir netiesiogiai veikia kitus. Kaip pasakytų pats Melvilis toks žmogus „nugurkia viską – įvykius, tikėjimus , religijas ir įsitikinimus, sunkumus, akivaizdžius ir nematomus.
Podraug ir pati mirtis atrodo tik geraširdiški spyriai bei smagūs niuksai pašonėn, kuriais vaišina jį neregimas, mįslingas senas pokštininkas.”
„Bartlbio“ istorija net tris kartus buvo ekranizuota Prancūzijos ir JAV kino studijose. Taip pat sukurtos kelios vienaveiksmių operų versijos.
Vienai iš jų libretą parašė žymus dramaturgas Edwardas Albee. 2009 m. Čikagoje, Mary-Arrchie Theatre Company pristatė naujausią žymaus apsakymo teatrinę versiją. Lietuvos teatro scenoje šis didžio meistro unikalus ir gilus kūrinys yra pristatomas pirmą kartą.