rugsėjo 1-oji

Rugsėjo 1-osios pusryčiai - traškūs senoviniai vafliai
Rugsėjo 1-osios pusryčiai – traškūs senoviniai vafliai

Šiandien iš šio mergaitiško, romantiško ir pozityvaus dienoraščio nusirašėme į vaikystę sugrąžinančių traškių vaflių receptą.

Stilistas Kęstutis Rimdžius pataria: kaip puoštis Rugsėjo 1-ąją
Stilistas Kęstutis Rimdžius pataria: kaip puoštis Rugsėjo 1-ąją

Likus visiškai nedaug laiko iki Rugsėjo 1-osios, turbūt ne vienas suka galvą, ką apsirengti. Juk kiekvienas per mokslo ir žinių dieną nori atrodyti šventiškai ir išskirtinai. Tačiau, ar verta nertis iš kailio, ieškant itin puošnių apdarų?

Botanikė pasakoja
Botanikė pasakoja, kodėl kardeliai – Rugsėjo 1-osios gėlės (interviu)

Sweet Baby, LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – ar žinote, kas tai? Ogi rudens šauklių – kardelių – veislių pavadinimai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė vaikščiodama tarp didžiulius plotus užimančią kardelių kolekciją pasakoja tai apie vieną, tai apie kitą kardelių veislę, jų kilmę ir pavadinimus.

Rugsėjo pirmosios „Žiburėlis“ – superklubas po atviru dangumi
Rugsėjo pirmosios „Žiburėlis“ – superklubas po atviru dangumi

Šį šeštadienį, vienai nakčiai, duris atversiantis „Žiburėlis“ laikinosios sostinės klubinėtojus ir miesto svečius kviečia į didžiausias rugsėjo pirmosios sutiktuves Kaune po atviru dangumi.

VILNIUS NOISE WEEK: triukšmas įžengia į rudenį
VILNIUS NOISE WEEK: triukšmas įžengia į rudenį

Pirmoji rudens savaitė Vilniuje bus skirta eksperimentuojantiems ir triukšmaujantiems (ne)muzikantams. Organizatoriai Agharta ir Sha:Tri:Ah pristato tris renginius, kuriuose klausysimės garso meno, drone ir dark ambient muzikos bei smaginsimės triukšmingame afterparty trijose pamėgtose, primirštose ar dar (ne)žinomose erdvėse.

Studentai mokslo metus pradėjo griausminga eisena (Foto)
Studentai mokslo metus pradėjo griausminga eisena (Foto)

Kaip ir kasmet Vilniaus universiteto (VU) studentai mokslo metus pradėjo griausminga eisena.

Jau tradicija tapusiose eitynėse keli tūkstančiai pirmakursių žygiavo Gedimino prospektu, Šventaragio ir Pilies gatvėmis į VU Didįjį kiemą, kur vyko iškilminga studijų metų pradžios „INITIUM SEMESTRI“ ceremonija.

Rugsėjo 1-osios skambutis į mokyklas sukvies apie 400 tūkst. mokinių
Rugsėjo 1-osios skambutis į mokyklas sukvies apie 400 tūkst. mokinių

Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklų susirinks apie 400 tūkstančių mokinių.

Sveikindamas su Rugsėjo 1-ąją švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad šiemet tikimasi sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį. Baigiamiesiems brandos egzaminams šiais mokslo metais rengsis apie 37 tūkst. abiturientų vidurinėse mokyklose ir gimnazijose bei 9400 antrakursių profesinėse mokyklose.

Ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, šiemet iš esmės baigtas mokyklų tinklo optimizavimas. Tose vietose, kur dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus lieka pustuščiai erdvūs mokyklų pastatai, steigiami daugiafunkciniai centrai. Čia po vienu stogu įsikurs mokykla, biblioteka, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kultūros centras ar kitos vietos bendruomenei reikalingos įstaigos, kurių veikla netrukdo ugdymo procesui. Septyni tokie centrai bus atidaryti Alytaus, Mažeikių, Pasvalio ir Rokiškio savivaldybėse.

Pasak G. Steponavičiaus, savo naudą jau įrodė šiemet pradėtas taikyti ikimokyklinio ugdymo krepšelis, supaprastintos vaikų darželių steigimo sąlygos. Per nepilnus metus buvo įsteigtai ir savo veiklą pradeda dešimtys naujų ikimokyklinio ugdymo grupių. Nuo šių mokslo metų Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse startuoja neformalaus ugdymo krepšelio skyrimo projektas. Tikimasi, kad nuo kitų mokslo metų šalies mastu pradėjus taikyti tokį finansavimo modelį bus sudaryta galimybė didesnei daliai moksleivijos įsitraukti į popamokinę veiklą.

Šiais mokslo metais dėmesys bus sutelktas mokyklų savarankiškumo stiprinimui ir kūrybingumo sklaidai. Pasak švietimo ir mokslo ministro, bus steigiamas mokyklų pažangos fondas, iš kurio lėšų bus skatinamos gerai dirbančios ir padedama turinčioms problemų mokykloms, taip pat visokeriopai bus skatinami kūrybinės partnerystės projektai.

„Šie metai bus ypatingi lenkų, rusų, baltarusių mokykloms, kuriose stipriau negu iki šiol bus mokoma valstybinės lietuvių kalbos. Nuoširdžiai prašau nepasiduoti neatsakingoms iniciatyvoms organizuoti valstybinės kalbos ignoravimo ir nepaklusimo Švietimo įstatymui akcijas”, – pabrėžė ministras.

Jo teigimu, didžiausias iššūkis, atrodytų, laukia dabartinių vienuoliktokų, kurie kartu su lietuviškų mokyklų bendraklasiais pradeda mokytis pagal vienodas lietuvių kalbos ir literatūros programas ir 2013 m. laikys bendrą egzaminą.

Švietimo ekspertai ir lietuvių kalbos specialistai pateikė siūlymus, kaip įvertinti abiturientų iš mokyklų tautinės mažumos kalba žinias pereinamuoju laikotarpiu. Egzaminas truks viena valanda ilgiau (iš viso 4 val.). Rašydami rašinį, mokiniai galės remtis ne vien lietuvių autorių, bet ir gimtosios kalbos, pavyzdžiui, lenkų, rusų, baltarusių rašytojų kūriniais, taip pat žodynais, kad pasitikrintų žodžių rašybą. Kiti vertinimo aspektai paaiškės 2012 m. pavasarį, kai būsimieji dvyliktokai išlaikys bandomąjį egzaminą. Įvertinus, kokių klaidų padaryta daugiausia, atitinkamai abiturientų naudai bus pakoreguotos ir vertinimo normos. Tikiu, sako ministras, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas taps ne problema, o galimybe – gabus, puikiai lietuviškai kalbantis jaunimas nesunkiai įveiks nedidelį papildomų žinių kalnelį.

Kiek užtruks šis pereinamasis laikotarpis, G. Steponavičius, dabar nesiėmė prognozuoti. Pasak jo, gal jau po kelerių metų per bandomąjį egzaminą abiturientai parodys puikias žinias, tai nulems mokinių pasirengimo lygis. Vienodi reikalavimai bus įgyvendinami palaipsniui, kiekvienoje klasėje pastiprinant kalbos mokymą.

Nuo šių mokslo metų pradinėse klasėse prisidės vidutiniškai po vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką, 5-10 klasėse – po 2 savaitines pamokas (lietuvių kalbos pamokų bus tiek pat, kaip ir lietuviškose mokyklose) ir vidutiniškai po 1,5 papildomos pamokos 11-12 klasėse. Lietuviškai bus mokomos Lietuvos istorijos bei geografijos temos bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtąja lenkų, rusų ar baltarusių kalba. Gimtosios kalbos mokymui skiriama tiek pat pamokų, kaip ir iki šiol.

Savo mokyklose mokiniai ras jiems reikalingą mokymosi medžiagą – parengtus istorijos ir geografijos vadovėlių priedus lietuviškai mokytis Lietuvos istoriją arba geografiją, lietuvių kalbos ir istorijos vadovėlius bei elektroninę lietuvių literatūros chrestomatiją 11 klasėms.

„Noriu išsklaidyti nerimą ar galimas baimes dėl reikalavimų valstybinės lietuvių kalbos mokėjimui – ypač tų, kurie pedagoginį išsilavinimą įgijo ne Lietuvoje. Mokytojai, turintys tik antrąją kalbos mokėjimo kategoriją, Vyriausybės nutarimu, reikalingą trečiąją galės įgyti iki 2012 metų rugpjūčio 31 d. Jau pradėti rengti seminarai norintiems patobulinti lietuvių kalbos įgūdžius ir pasirengti išlaikyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją”, – sako ministras G. Steponavičius.

Kartu jis mini ir Vyriausybės sprendimus, kurie sukuria dar palankesnes sąlygas plėtoti mokyklų tautinės mažumos kalba tinklą ar sudaryti klases mišriose mokyklose. Patvirtintos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės leidžia išlaikyti mokyklas tautinių mažumų kalba net ir mažėjant mokinių skaičiui. Tautinių mažumų gyvenamose vietovėse esančios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių ir tautinių mažumų kalba, galima steigti mažesnes vienuoliktas klases: minimalus mokinių skaičius – 10, kai kitose vietovėse – 15. Jaunesnėse klasėse mažiausias mokinių skaičius apskritai nenustatomas.

Šių metų liepą Vyriausybės sprendimu dar 5 proc. padidintas krepšelis tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams, kad mokyklos kompensuotų galimas papildomas išlaidas lietuvių kalbos pamokoms, naujiems vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar mokyklos tautinių mažumų kalba gaus 21 proc. didesnį krepšelį negu kitos mokyklos, pabrėžia ministras.

Lengvatos yra numatytos ir didžiuosiuose mietuose bei savivaldybių centruose esančioms vidurinėms mokykloms – jos gali turėti viena 11 ar 12 klase mažiau nei mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Be to, lietuviškos mokyklos savo mokiniams, priklausantiems tautinėms mažumoms, privalo sudaryti sąlygas mokytis gimtosios kalbos.

Dovanų konsultantų pasiūlymai mokslo metų pradžiai
Dovanų konsultantų pasiūlymai mokslo metų pradžiai

Ruduo – atradimų laikotarpis. Iš naujo mokomės atrasti ir pažinti tai, ką per vasarą buvome visiškai pamiršę. Todėl rekomenduojame pasitikti rudenį ir rugsėjo 1–ąją, kaip atradimų ir ieškojimų laikotarpį – gal šiemet jis padovanos mums kažką nepamirštamo…

Linas Adomaitis: pastaba pirmąją dieną mokykloje
Linas Adomaitis: pastaba pirmąją dieną mokykloje

Jau trečius metus iš eilės organizuojama „Rugsėjo 1-osios“ šventė šį kartą žada sudrebinti ne tik Vilniaus Vingio parką, bet ir Klaipėdos Vasaros esatradą.

Šūkiu „švęsk kitaip!“ paremtame projekte dalyvaujantys atlikėjai pasidalino savo mintimis apie mokslo metų pradžią.

Visiems gerai žinomas atlikėjas, Linas Adomaitis, paklaustas su kuo jam siejasi rugsėjo 1-oji, nedvejodamas atsakė: „Su pirmąja pastaba mano gyvenime“. Daininkas pasakojo, kad pačią pirmąją dieną mokykloje su klasės draugais direktoriaus rūstybę užsitraukė todėl, kad išrovė visus šalia mokyklos augusius krūmynus. „Juk jie mums trukdė žaisti gaudynes!“ – šypsodamasis sakė L. Adomaitis. Deja, direktoriaus pykčio šis argumentas nesumažino ir Linui pačią pirmą dieną mokykloje buvo įrašyta pikta pastaba.

Tuo tarpu grupės „Skamp” atstovas Viktoras Diavara sakė, kad jam pirmoji mokslo metų diena asocijuojasi su… kamščiais. Kaip teigė atlikėjas, jį džiugina tai, kad rugsėjo mėnesį į Vilnių atvyksta tūkstančiai studentų ir miestas pagyvėja. Tačiau neišvengiamai padaugėja žmonių gatvėse ir tai paskatina dar didesnius eismo kamščius sostinėje.

Abu atlikėjai pirmą kartą dalyvaus „Rugsėjo 1-osios“ projekte. Net dviejuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje – tuo pačiu metu vyksiantis renginys išsiskirs atlikėjų bei pramogų gausa. Rugsėjo 1-ąją sostinės Vingio parke susirinkę žiūrovai galės rinktis net iš trijų skirtingų muzikinių stilių scenų, kuriose gyvai pasirodys žinomiausi atlikėjai Lietuvoje. Koncertams spalvų suteiks specialios renginio teritorijoje įsikūrusios projektų ir pramogų zonos.

„Rugsėjo 1-osios“ koncertus sostinėje ir uostamiestyje pradės specialią jaunimo grupių atranką įveikę talentai. Vienos iš Vilniuje pasirodysiančių grupių „Kazam!“ atstovas Lukas teigė – „Jauniems atlikėjams svarbi kiekviena galimybė pasirodyti ant scenos, o groti su tokiais scenos vilkais kaip „Skamp“, „G&G Sindikatas“ ar Linas Adomaitis yra kiekvienos pradedančios grupės svajonė“. „Ši diena mūsų grupės nariams yra labai svarbi“, – sakė vaikinas.

Tiesa, šią rugsėjo 1-ąją ilgam įsimins ir „G&G Sindikato“ narys DJ Mamania – atlikėjas pirmą kartą karjeroje iš vieno pasirodymo į kitą keliaus sraigtasparniu! Mažai laiko tarp koncertų skirtinguose miestuose turintis atlikėjas iš Panevėžio į Vilnių keliaus itin modernia „Kauno grūdų“ transporto priemone. Organizatoriai sakė esantys dėkingi verslininkui T. Barščiui už suteiktą galimybę atlikėją į koncertą atgabenti laiku.
Daugiau informacijos apie renginį čia. Bilietais prekiauja: Bilietų pasaulis (bilieto kaina 10-15 Lt)
Laikas.lt

Tėvai laisvadienio per rugsėjo 1-ąją neturės
Tėvai laisvadienio per rugsėjo 1-ąją neturės

Vyriausybė nepritarė Seimo inicijuotam siūlymui, jog tėvai, auginantys vaikus iki 12 metų, rugsėjo 1-ąją turėtų laisvadienį.

Kaip po Vyriausybės pasitarimo sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, svarstant parlamentarų iniciatyvą padaryti laisvadienį tėvams jiems mokant vidutinį darbo užmokestį tą dieną, vadovautasi logika, kad nebūtina įstatymu reglamentuoti tai, kas realiame gyvenime veikia.

Pasak G. Steponavičiaus, buvo atsižvelgta ir į tai, kad Lietuvoje ir taip yra daug laisvadienių ir šventinių dienų, kurių metu žmonės turi progos nedirbti, bei tai sąlygojančius ekonominius aspektus.

„Pagrindinis motyvas – kad praktikoje tikrai nebūtina kalbėti apie visą dieną, kalbama gali būti apie kelias valandas ir lankstesnes formas. Pagaliau būtų atskiroms grupėms, tarkime, tiems patiems pedagogams nelengva užtikrinti tokios nuostatos realizavimą, nes jie patys tuo metu, rugsėjo 1-ąją, turi būti mokykloje. Štai todėl, dėl šių motyvų buvo apsispręsta nepritarti reglamentavimui įstatymo lygmeniu tokių dalykų, tačiau turime informacijos, kad aiškesnių nusiskundimų ar keblumų tariantis tiesiogiai su darbdaviais ir susitariant nebuvo”, – teigė švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.