šamanai

Kaip atrodo modernios šių dienų raganos (foto)
Kaip atrodo modernios šių dienų raganos (foto)

Fotografė iš Varšuvos Katarzyna Majak sukūrė nuotraukų seriją pavadinimu „Moterų galia“. Menininkė ilgą laiką keliavo po katalikišką šalį ieškodama moterų, teigiančių turint antgamtinių stebuklingų galių. Iš viso ji įamžino 29 modernias raganas. Gydymas žolėmis, juodosios ar baltosios magijos praktikavimas, užkalbėjimai, būrimai, aiškiaregystė – galios, kuriomis pasižymi Katarzynos kelyje sutiktos atsiskyrėlės.

Pietų Amerikos raganos ir šamanai kvapą gniaužiančiose nuotraukose
Pietų Amerikos raganos ir šamanai kvapą gniaužiančiose nuotraukose

Fotografai Thomas Roussetas ir Raphaëlis Verona keliavo po Pietų Amerikos žemyne esančią Boliviją tam, kad įamžintų jos gydytojus. Ir tai tikrai ne baltais chalatais vilkintys žmonės…

Faktų pusryčiai. Ko galbūt nežinojote apie šamanus...
Faktų pusryčiai. Ko galbūt nežinojote apie šamanus…

Šamanai dažnai žmonėms asocijuojasi su raganomis, burtais, magija, mistika… Vieniems jie kelia baimę, kitiems – susižavėjimą, tretiems – galbūt viltį, kad anapusinis pasaulis, su kuriuo bendrauja šamanai, iš tiesų egzistuoja.

Spalvingas
Spalvingas, pašėlęs ir skatinantis tobulėti festivalis „Yaga“

Tarptautinio muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalio „Yaga“ organizatoriai šį savaitgalį Spengolos ežero pakrantėje, Varėnos rajone, specialiai jums yra suplanavę puikų laiką su kokybiška muzika ir originaliais renginiais.
„Visai šeimai skirtas festivalis iš kitų išsiskiria savo plačia dienos programa. Paskaitas, užsiėmimus, dirbtuves ir muziką mes atrenkame labai atsakingai, dovanojam tai, ką patys norėtume gaut dovanų. Daug dėmesio skiriame kokybei, todėl žadame ne tik sudomint, bet ir padėt tobulėt bei tobulint aplinką.“, – teigė vienas iš festivalio organizatorių Antonas Shoom.
Kas du metus vykstantis festivalis tradiciškai rengiamas prie Spenglos ežero. Ši vieta, anot Antono, yra tobula tokiam renginiui: turi gerą energetiką, ją lengva rasti, bet sunku pamiršti, dėl gausiai apdovanoto lanšafto.
„Speglos ežerą prieš keletą metų radome visiškai netyčia. Kaip dabar juokaujame, mus ten atvedė kažkokia jėga. Ežeras, šaltinėlis, medžių paunksnė – viskas ko ieško iš miesto norintys ištrūkti poilsiautojai“, – pasakojo festivalio organizatorius.
Liepos 21-25 dienomis vyksiantis festivalis „Yaga“, pasak Antono, pristatys ne tik gausų būrį elektroninės ir gyvos muzikos atstovų, bet ir didelį pasirinkimą turinčią dienos programą, pradedant amatais, meninėmis dirbtuvėmis, baigiant sielą apvalančiais ritualais, praktikom, kūną sveikatinančiais užsiėmimais, paskaitom.
Muzikinės „Trance“, „Ramybės“ ir „Eklektikos“ scenos kvies padūkti ir atsipalaiduoti susirinkusius svečius, o švietėjiškoje erdvėje bei meninėse dirbtuvėse apsilankę dalyviai galės ne tik geriau pažint save, bet ir parsivešt malonių smulkmenų iš festivalio, viską ką pasigamins dirbtuvių metu. „Yaga“ stebins ne tik programa, bet ir apipavidalinimu. Mat dekoruoti renginio pakviesti savo srities meistrai ir unikalūs menininkai gerai žinomi visos europos alternatyviuose renginiuse ir ne tik.
Atvyks magiškasis simbolistas iš suomijos Jussi Lof, kuris išeksponuos savo įspūdingiausias drobes. Visose šalyse nuo Portugalijos iki Švedijos apipavidalinęs daugybę renginių, mūsų tautietis – Shoom, kuris šokių aikštelę pavers neregėtų spalvų, formų ir ornamentų sinteze. Taip pat renginio dalyvius užburs Wickiss iš Latvijos su trimačiais ektranais ir Weg Erbauer iš Austrijos su realybę išblaškančiomis skaidrėmis. Dekoratorių dėka sutemus gamta taps dar mistiškesnė ir atsivers durys į kiekvieno iš mūsų vaizduotę.
„Kaip ir kiekvienais metais, mes daug dėmesio skiriame renginio apipavidalinimui. Norime, kad lankytojai atsipalaiduotų ir atsidurtų erdvėje, kuri padėtų jiems atitrūkti nuo kasdienybės bei įkvėptų visiems metams į priekį.“, – teigė Antonas.

Festivalyje YAGA šamanas užkasinės žmones po žeme (Interviu
Festivalyje YAGA šamanas užkasinės žmones po žeme (Interviu, Foto)

Vaikščiojimas per įkaitusias žarijas, seminarai, juoko, gongų bei afrikietiškų būgnų terapijos, meditacijos, joga, menų dirbtuvės – tai tik maža dalis to, ką yra paruošę festivalio „Yaga“ organizatoriai.

Harmoningiausias metų festivalis jau šį mėnesį, liepos 21–25 d., tarp daugiau nei 20 seminarų, užsiėmimų ir praktikų pristato abejingų nepaliksiantį šamaną Aleksėjų B. Kūną ir protą apvalančiais ritualais jis užsiima jau kelis dešimtmečius, o šiais metais „Yaga“ festivalyje „gydys“ užkasinėdamas žmones po žeme.

Reikia pripažinti, kad jūsų specialybė yra labai intriguojanti – šamanas. Kaip susidomėjote tokiu netradiciniu amatu?

Nuo pat mažų dienų man patiko burtai, šamanai ir magija. Pradėjau tuo domėtis ir atsirado nepaprasti žmonės, kurie mane po truputį supažindino su šiuo pasauliu. Turėjau mokytoją, kuris išmokė visko, ką moku šiandien. Nepaisant to, turiu neapleisti savo amato ir mokytis kiekvieną laisvą minutę. Negalima sustoti viduryje kelio, o ir atsakomybės daug. Iš tiesų, tai iš kiekvieno žmogaus pasiimi tik mažą dalelę, grūdelį to, kas ilgainiui duos derlių.

Ar yra kokie nors reikalavimai, kurių reikia laikytis norint užsiimti šiuo amatu?

Reikia laikytis tik vieno būtino reikalavimo – „tikėti netikint“. Labai įdomiai skamba. Galbūt atrodo neįmanoma, tačiau čia yra paslėptas ir raktas, ir spyna į pasąmonės pasaulį. Tiesa, kiekvienas mato tai, ką nori matyti ir jam tai gali būti nepriimtina.

Festivaliui „Yaga“ programą rengiate nuo pat pirmų dienų, taigi galima drąsiai teigti, kad esate senbuvis. Kokią programą pristatysite šiais metais?

Taip, šiame festivalyje dalyvauju dar nuo tada, kai jis vadinosi „Šambala“. Šiais metais pristatysiu dvi įdomias programas: ėjimą per žarijas basomis bei psichologinę praktiką – užkasimą žemėje visai nakčiai. Ši praktika naudojama Tibete, siekiant žmogui padėti atsikratyti didžiausių baimių.

Ką šis ritualas duos žmonėms, pasiryžusiems tai išmėginti?

Kaip jau minėjau anksčiau, tai yra psichologinė praktika, atliekama nuo senų senovės. Jos metu žmogus susiduria su savo baimėmis, mokomasi pajausti savo vidinį, energetinį pasaulį. Ritualas apvalys nuo energetinių ar psichologinių problemų, sutvirtins pasitikėjimą savimi, padės ugdyti charakterį, įsiklausyti į vidinį balsą.

Ką jis simbolizuoja?

Šis ritualas, paprastai, simbolizuoja mirtį. Nepaisant to, kaip baisiai tai skamba, mirtis, šiuo atveju, yra perkeltinė. Žmogus, pasiryžęs šiai avantiūrai, turės galimybę naujai įvertinti savo gyvenimą, pavyzdžiui, atsikratyti nereikalingų įpročių. Žmogus yra būtybė, nuolatos keičianti savo gyvenimo tikslus, o šis ritualas padės atrasti naujus.

Ar tai nėra pavojinga? Kodėl?

Gyventi irgi yra pavojinga, tačiau nereiškia, kad neverta. Niekuomet nežinai kas tavęs laukia už gretimo kampo. Jei žmogus bijo, jis traukia neigiamą energiją. Kitais žodžiais tariant, ko bijosi, tas ir nutiks. Kita vertus, aš labai atsakingai žiūriu į savo darbą ir pats asmeniškai patikrinu, ar žmogus yra pajėgus dalyvauti šiame rituale. Mano tikslas yra supažindinti žmones su jų vidiniu pasauliu, tačiau tai priklauso ne tik nuo manęs. Šią programą aš dariau ir kituose renginiuose. Auditorija liko sužavėta, todėl pasiūliau ją „Yaga“ festivalio organizatoriams.

Gamtoje atliekami ritualai turi stipresnį poveikį, nei atliekami namuose?

Žinoma. Įsivaizduokite, kad gamtoje žmogus atsiveria ir atveria savo tikrąsias galimybes. Nepaisant to, kad namuose ritualus irgi galima atlikti, gamtoje šios kūrybinės galios atsiskleidžia geriau, nes nėra aplinkinių trukdžių.

Kaip apibūdintumėte festivalį „Yaga“?

Festivalyje išties yra daug veiklos ir kiekvienas atranda tai, kas jam įdomu. Man patinka festivaliai, kuriuose praktiniai užsiėmimai derinami su muzika. Dienos metu vyksta joga, meditacija, masažai ir paskaitos, o vakare gali atsipūsti šokdamas ar tiesiog klausydamas muzikos.

Psichodelika gražina spalvas
Psichodelika gražina spalvas, rytietiškus ornamentus ir egzotiškus sąskambius

Terminas „psichodelinis“, dažnai asocijuojantis su Amerikos kultūra, pirmą
kart apsireiškė dviejų britų, psichotropinių medžiagų tyrinėtojų susirašinėjime, 6 deš.
pradžioje.

Psichiatras Humphry Osmond, siekdamas apibūdinti patirtus įspūdžius
laiške anglų rašytojui Aldous Huxley’iui pasiūlė terminą psychedelic, susiejęs du
graikiškus žodžius psyche (siela arba protas) ir delein (pasireikšti, aiškėti) ar delos
(aiškus, akivaizdus). Abu klasikai turbūt neįsivaizdavo koks „sparnuotas” taps jų
sumanytas žodis, nusakantis margaspalvę muzikinę kryptį ir persmelkiantis vos ne visą 7
dešimtmečio kultūrą.

Psichodelika – sąmonės pokyčiai ir be psichotropinių medžiagų
1966–1969 m. psichodelinėje eroje viskas buvo įmanoma ir ši muzika be jokių papildomų priemonių iki šiol gali perkelti mus į pakitusią, nuo kasdienės pilkumos išvaduotą sąmonės būseną.

Psichodelinė muzika užgimė greičiausiai ten, Amerikos kontinento vakarų pakrantėje, vėliau keliaudama rytų pusėn, tuo pat metu atvirai ir jautriai pasitikdama Rytus.

Jau 1965-ais visame pasaulyje pradėjo gausėti jaunų, drąsiai eksperimentuojančių grupių bei atlikėjų, įkvėptų Britanijos bigbito ( big beat ) muzikos ir avangardinės kultūros. Formavosi naujas stilius, pramintas „rūgščiuoju“ roku, pagal tuomet legalų psichoaktyvų preparatą LSD .

Šios „saldžiai-rūgščios“ muzikos adeptai garsų pagalba paskelbė naujus siekius, atradimus, kuriuos visų laikų klausytojas gali intuityviai perimti, jei yra pasiruošęs ir imlus.
Užtenka priimti, tiesiog pasinerti į muzikos tėkmę, be jokių papildomų priemonių. Jei ne savo skambesiu, tai pojūčiu, geriausi psichodelinės muzikos kūriniai galėtų būt artimi klasikinių Indijos ragų ar holistinės muzikos klausymui.

Psichodelinis rokas įtakojo daugelį vėlesnių muzikinių krypčių, kaip kad ambient ar new age.

Tuo pačiu, psichodeliką galime suprasti iš vis ir kaip muzikinio mąstymo ar atlikimo būdą, įmanoma tiek roko muzikoje, elektronikoje, tiek džiaze ar net klasikoje.

Ritualinė šamanų muzika – komunikacijai su dvasiniu pasauliu
Šiandien galime leisti sau vartoti šį terminą plačia, gal labiau filosofine prasme.
Mes suvokiame jį kaip šiuolaikinį, tačiau pats fenomenas nėra toksai, jei pažvelgus, kaip tai buvo suvokiama istorijos bėgyje.

Visos senosios kultūros ir civilizacijos žinojo, patyrė ir užfiksavo potyrius, kurie galėtų būt šiandien mūsų pavadinti kaip psichodeliniai – sielai regimi atsivėrimai. Legendose, mituose, padavimuosee atsispindi, kaip įvairios psichoaktyvios priemonės arba dvasiniai pratimai, o kartais ekstremalūs išbandymai buvo naudojami, kad įgauti magines galias, keltis laike-erdvėje, gauti antgamtiškus atsakymus, ar bendra prasme komunikacijai su aukštesniuoju pasauliu, subtiliaisiais planais ar dieviškąja savastimi.

Tokių pasakojimų gausu Azijos legendose, tolimuosiuose Rytuose, o gal ir lietuviškose pasakose. Kaip archetipinį pavyzdį galima paminėti senosios Indijos mitologijoje žinomą stebuklingą viralą – somą, kurią gerdavo dievai, kad tapti nemirtingais. Kraštuose, kur ir šiandien gyvos šamanistinės tradicijos, psichoaktyvios priemonės ar ritualiniai veiksmai naudojami daug maž tais pačiais tikslais: siekiant įgauti pakitusią, transinę sąmonės būseną skirtą komunikacijai su subtilesne, ar pavadinkim platesne tikrove.

Ir jei žvelgsime į muziką tokiame kontekste, ( o ji, kaip ir pats oficialiausias mokslas patvirtins, atsirado šamanistinėje visuomenėje) tai pirmine muzikos paskirtimi buvo sukurti ritualą, padėti šamanui įeiti į transą, ir vėlgi susitelkti komunikacijai su dvasiniu pasauliu. Ir gal būt, vadinamos primityvios tautos net nesuprato, – nejau dar gali būti dar yra ir kitokia muzika? Visa ji buvo ritualinė.

Šiandien plačiai suvokiama bent jau viena dalis – muzika puikiai tinka komunikacijai.

Daugelyje tautų išliko muzikinė tradicija savo forma ar idėja artima ritualinei, bet kitur tai buvo beviltiškai prarasta. Muzika tapo pramogos įrankiu, ar propagandos trimitu, pagal senąjį vadovėlį – „valdančiųjų klasės verge“ ar, pagal šiandieną – komercijos įkaitu.

Ir gal būt niekas kitas taip visuotinai neatgaivino to šamanistinio būgno ir transinio garso sklaidos kaip ankstyvoji psichodelinio roko muzika, kai dainos ir improvizacijos, gal naivios ir nuoširdžios, prieinamos daugeliui, prasiveržė link savo esminės užduoties: tapti dvasinių ieškojimų kelrodžiu ir vedliu. Tai apžavėjo tuomet ir liko įtakinga iki šiol laiks nuo laiko psichodelika apsireiškia, įsiliedama į plačiausias madas, grąžindama spalvas, rytietiškus ornamentus, svajas ir egzotiškus sąskambius, arba lieka pogrindyje. Bet kaip jūros bangos, vis naujos ir tos pat, jaunų muzikantų kartos išgirsta šią muziką, lyg ji būtų įrašyta vakar, tampa įtakoti, ir kuria naujausias jos formas.

Hipių judėjimą įkvėpę garsai
Psichodelinis rokas, žinomas anksčiau terminais „rūgštusis rokas“ ( acid rock ) ar „kosminis rokas“ ( space rock ) buvo nuo pat pradžių hipių judėjimo dalimi. Lietuvoje hipiškas sąjūdis plačiau įsisiūbavo nuo 1970-ųjų, suprantama, būdamas pogrindiniu, bet ir negalėdamas, o ir nenorėdamas pilnai pasislėpti – visiems „akis badantys“ ilgi plaukai, gėlėti marškiniai ar pasakiškai gauti džinsai, pacifizmas bei šypsenos siejosi su laisvumu, siekiu neprisirišti prie sistemos, atsižadėti įprastinio tarybinio miesčioniško gyvenimo būdo. Nors ir represuojamas, hipiškas judėjimas gyvavo, pasireikšdamas neretai ir muzikiniais „seišenais“ – pusiau legaliais koncertais, ar net festivaliais.

Taip pat gyvybingai įsigalėjo „tranzavimas“ – rodos nesibaigiančios hipių ir „hipuojančių“ kelionės, tiesiogine prasme, ne narkotine – šito ir nebuvo daug tuometinėje tarybų Lietuvoje.

Vasarą, Nidoje, pamario pusiasalis, pramintas „haikeriu“ buvo viena iš hipių pamėgtų, svajotojiškų tranzavimo kelionių vieta. Tolimesnių distancijų mėgėjai nuvykdavo iki Talino.

1972-aisiais lyg per stebuklą pasirodė lietuvių kalba išleista Jack’o Kerouac’o knyga „Kelyje“, ir nors ji pasakojo apie pokario bitnikus, nepamainomas, nepritapėlių klasika pripažintas romanas dar labiau užkūrė laisvąją hipišką valią. Tais pačiais metais – Romo Kalantos tragedija ir pasiaukojimas, tapęs tiek hipiško judėjimo katalizatoriumi, tiek, pasiekus kulminaciją – pretekstu oficialios valdžios diktatūrai jį galutinai užsmaugti.

Tačiau tikri hipiai išliko, o roko muzikos atgijimas buvo dar prieš akis.
Psichodelikai pasidavusios muzikos grupės

Kiek psichodelinis rokas buvo lietuviško hipizmo sagos dalimi – sunku spęsti. Ankstyvosios Lietuvos roko grupelės ir kolektyvai kūrėsi įtakojamos tokių gigantų kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, kurie atitinkamai buvo pasižymėję ir esminiais psichodeliniam rokui priskiriamais albumais, kaip „Bitlų“ – „Revolver“, „Magicalal Mystery Tour“ ar „Rolingų“ – „Between the Buttons“ bei „Their Satanic Majesties Request“ .

Tai atsiliepė ir lietuviškų grupių skambesyje. Tačiau ankstyvajame periode nepavyksta užtikti atlikėjų ar grupės tiesiogiai laikančios save psichodelinio roko adeptais. Panašu, kad tai išpuolė jau vėlesnio, 9 dešimtečio grupėms, kaip kad „Dinda Polimantika“.

Nors yra pakankamai įspūdingų kolektyvų ir anksčiau, kaip unikali „Mind’s Disorder“, Vilniuje, susibūrusi jau 1973-aisias, drąsiai eksperimentuojanti ir derinusi savo kūryboje įvairių stilių bei muzikinių srovių įtakas, reik manyt, neišvengiamai ir psichodelinį roką. Taip pat kaip ir bene žinomiausia eksperimentinė grupė „Ir visa kas gražu yra gražu“.

Galima teigti, kad psichodelika dar labiau gyva šių dienų muzikinėse perspektyvose. Kažkuria prasme, dabar jau beveik nėra „grynų“ muzikinių žanrų. Įvairių įtakų, stilių derinimas išlieka ir kaip inovacijos siekis, ir kaip įtakų perkrovos išdava, – šiandien juk turime galimybę pasiekti šimtmečiais kauptą muzikinį palikimą neatsitraukdami nuo kompiuterio.

Gal būt kompiuteris ir pats jau tapo vienu dažniausiu, gal kartais svarbiausiu „folklioriniu“ instrumentu, preparuodamas visus garsus elektroniškai, bet kartu atverdamas erdvę, suteikdamas galimybę ir psichodelikai – sielos regimumui kiekviename kūrybiškame siekyje.
Naujosios kartos grupėms, derinančioms elektroniką, akustinius instrumentus ir atgaivinančioms psichodelinę muzikinę tėkmę galima būtų priskirti prie humoro linkusią „Arklio galią“ ar eksperimentinę „Luumm“, arba grupes, savotiškai integruojančias psichodelines nuotaikas, kaip kad indie stiliaus duetas „The Dominoes“, bei susieta su tais pačiais muzikantais žymioji „Spooky Campfire Stories“, šokiams nesvetimas kolektyvas „Fusedmarc“ ir kiti. Taip pat ir dainuojamosios poezijos atstovas Domantas Razauskas, pamėgęs psichodelinį folk ir įtraukęs tai į savo garsų paletę. Nekalbant apie visą psy trance – elektroninės muzikos ir šokio judėjimą Lietuvoje, kuris lyg bando perkelti bei transformuoti psichodeliką į neramų kosminį, labai jau sudažninto ritmo laikmetį.