Saulės užtemimas
Saulės užtemimą yra įprasta laikyti įdomiu astronomijos reiškiniu, kai per tamsų stiklą galima stebėti Mėnulio dengiamą Saulę. Kiek mažiau žinoma kita šio reiškinio pusė, kai dėl sumažėjusio apšviestumo staiga pakinta įprasti radijo bangų sklidimo dėsningumai.
Belaukiant kovo 20 d. vidurdienį įvyksiančio didžiausio (po 16 metų) Lietuvoje matomo dalinio Saulės užtemimo, mūsų šalies gyventojus nudžiugino ir kitas įspūdingas astronominis reiškinys – Šiaurės pašvaistės. Tokio ryškumo pašvaistes Lietuvoje matėme tik praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu 2001 m. Kitais prognozuotais kartais jas pamatyti sutrukdydavo apsiniaukęs oras.
Visiški Saulės užtemimai toje pačioje Žemės rutulio vietovėje matomi gana retai. Šiemet kovo 20 d. galėsime pasigrožėti gana daug, apie 70–80 proc. uždengtos Saulės vaizdu. Per pastaruosius 16 metų tai bus didžiausias pas mus matomas dalinis Saulės užtemimas. Lietuvoje paskutinį kartą visiškas užtemimas buvo matomas tik 1954 m., kito dar mažiausiai 85 metus nematysime.
2011 m. kosmosas žmoniją gąsdino, bet kartu ir suteikė naujų žinių. Siūlome susipažinti su svarbiausiais įvykiais kosmose. Tačiau kokie įvykiai buvo patys reikšmingiausi?
