savanoriai
Gegužės 21 dieną du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems papasakoti apie projektą „Misija Sibiras“ bei paskatinti prie jo prisidėti.
Jau nebe pirmą vasarą muzikos ir pramogų festivaliai Lietuvoje tampa svajonių užsiėmimu jauniems, veikliems ir kūrybingiems žmonėms. Trys draugiški festivaliai – „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ir „Roko naktys“ džiaugiasi suradę šimtus pareigingų, patikimų ir naudingų savanorių. Jiems dėkoja už vasaros darbus ir atsilygina maloniomis staigmenomis.
Rugpjūčio 1-2 dienomis Zarasuose vyksiančiam muzikos ir pramogų festivaliui „Galapagai“ jau renkama savanorių armija. Anot organizatorių, festivalyje metai iš metų nori dalyvauti tie patys savanoriai. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir į organizacinę komandą įsileisti „jauno kraujo“.
Daugiau nei 20 metų gyvuojančio ir ne vieną gerbėjų kartą užsiauginusio festivalio „Bliuzo naktys“ organizatoriai kviečia savanorius įsilieti į komandą ir iš arti pamatyti, kaip gimsta legendos.
Jaunų žmonių tarpe kasmet vis labiau populiarėja savanorystės idėja. Dažnai tenka išgirsti, kaip žmonės tam tikrų programų pagalba savanoriauti išvyksta net į tolimas pasaulio valstybes. Kasdien internete galima aptikti žinučių, kurios kviečia savanoriauti rengiamuose kultūriniuose (ir ne tik) festivaliuose ar savanoriškais pagrindais prisidėti prie įmonių veiklos.
Bulgarų flmas „Vienišas keleivis“ (He Who Travels Alone / Който tръгнал e cам) – nešvari dokumentika, labiausiai traukianti galimybe nors trumpam suartėti su kitokiais nei tu, išdrįsusiais gyventi taip, apie ką žiūrovas sau leidžia lyg tarp kitko pasvajoti.
Šiais metais „Eurobasket 2011” buvo jei ne svarbiausias, tai vienas esminių įvykių šalyje, todėl šia tema žiniasklaidoje pranešimų netrūko. Kai kam informacijos galėjo pasirodyti netgi per daug – 2011 m. kovą-rugsėjį Lietuvos žiniasklaidoje užfiksuota beveik 15 tūkstančių pranešimų. Aktyviausiai čempionato įvykius nušvietė portalai 15min.lt bei delfi.lt, o regioninėje spaudoje pranešimų gausa išsiskyrė Klaipėdos regiono laikraščiai. Šalies žiniasklaidoje čempionato įvaizdis buvo teigiamas; palankiausiai „Eurobasket 2011” pristatė naujienų agentūros, TV ir radijas, tuo tarpu nacionaliniuose ir verslo leidiniuose bei regioniniuose laikraščiuose fiksuoti prieštaringi vertinimai.
2011 m. kovą-rugsėjį Lietuvos spaudoje, interneto portaluose, radijuje bei televizijoje Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo paminėtas 14.950 pranešimuose. Paminėjimų dinamika puikiai atspindėjo laiką, likusį iki čempionato: jei kovą-birželį informacijos srautas svyravo apie 1.000 pranešimų per mėnesį, tai, pradėjęs kilti liepos mėn., rugsėjį jis buvo net penkis kartus didesnis.
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas” duomenimis, didžiausia porcija informacijos buvo pateikta per interneto portalus (66%), aktyvūs buvo ir regioniniai laikraščiai (19%), tarp kurių išsiskyrė Klaipėdos regiono žiniasklaida (21%), nuo jos kiek atsiliko Panevėžio (18%), Kauno (17%) bei Šiaulių (16%) leidiniai. Tuo tarpu Vilniaus regiono laikraščiuose buvo tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12%) visų regioniniuose leidiniuose užfiksuotų pranešimų.
„Informacijos sraute auditorijos dėmesį stengtasi pritraukti ir vaizdinėmis priemonėmis. Tik penktadalis visų pranešimų (19,6%) buvo publikuoti be nuotraukų (dažniausiai – regioniniuose leidiniuose, ypač – redakcijos skiltyje). Kituose pranešimuose pateikta informacija buvo sustiprinta krepšininkų, sirgalių ar bent krepšinio kamuolio nuotraukomis, o 13,7% užfiksuotas „Eurobasket 2011″ logotipas, užrašas arba čempionato simbolis – linksmasis Amberis”, – teigė UAB „Mediaskopas” Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė.
Europos krepšinio čempionato įvaizdis žiniasklaidoje kito – jei kovą-birželį teigiamų ir neigiamų pranešimų skaičius buvo apylygis („Eurobasket 2011” buvo kritikuotas dėl neaiškaus bilietų į rungtynes platinimo principo, nuogąstauta dėl vėluojančių arenų statybų pabaigos), tai nuo liepos mėn. čempionato įvaizdis tolygiai gerėjo, o rugsėjį teigiamos informacijos srautas buvo net keturis kartus didesnis už pavienius nepalankius paburnojimus. Negailėta liaupsių pirmenybių organizatoriams: pasidžiaugta dalyviams suteiktomis sąlygomis, teigta, jog Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje įvyko be priekaištų, „Eurobasket 2011” vadintas geriausiai organizuotu per visą Europos krepšinio istoriją – pagyras žarstė FIBA atstovai, užsienio sirgaliai, tarptautinės dopingo kontrolės specialistai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog Lietuvai čempionatas davė artumo, vienybės ir pasididžiavimo jausmą.
Daugiausiai pagyrų sulaukta pasibaigus čempionatui: tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europos padalinys 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011”) Lietuvoje organizavimą įvertino aukščiausiu balu.
Rimstant aistroms po praėjusio „EuroBasket 2011″, galima apžvelgti Lietuvos rinktinės kelią jame.
Turnyro šeimininkai kovas pradėjo itin pajėgioje grupėje, kurioje kartu su lietuviais dar varžėsi Ispanijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Portugalijos krepšininkai. Mūsų rinktinė sėkmingai susitvarkė su šiuo išbandymu. Per penkerias rungtynes patirta tik viena nesėkmė. Tiesa, ji buvo itin skaudi, kadangi mače su ispanais Lietuvos krepšininkai praktiškai neturėjo jokių realių šansų, o rungtynių baigtis tapo aiški jau įpusėjus trečiajam kėliniui.
Antrajame etape lietuviai vėl pateko į itin stiprią grupę. Prie Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos rinktinių prisijungė Serbijos, Vokietijos ir Prancūzijos ekipos. Šiame etape taip pat suklupome tik sykį, nusileisdami prancūzams. Verta pastebėti, jog būtent ispanai ir prancūzai ir žaidė Europos čempionato finale. Taigi, po antrojo etapo Lietuvos rinktinė užėmė trečiąją vietą savo grupėje ir laukė savo varžovo ketvirtfinalyje. Jais turėjo tapti Rusijos arba Makedonijos rinktinė.
Mače tarp pastarųjų rinktinių atrodė, kad ketvirtfinalyje teks kautis su rusais, kurie du kartus įveikė Lietuvos rinktinę pasiruošimo cikle, tačiau stebuklingas Sergey Monya tritaškis aidint finalinei sirenai dovanojo pergalę Rusijai ir kaip atrodė tada, palankų varžovą lietuviams ketvirtfinalyje – Makedonijos rinktinę, kurios daugelis tinkamai neįvertino.
Būtent tinkamas varžovo neįvertinimas ko gero ir tapo Lietuvos duobkasiu tame nelemtame ketvirtfinalyje. Makedonų neįvertino ne tik krepšininkai, bet ir visi sirgaliai, dar nesibaigus ketvirtfinalio susitikimui jau laukę būsimos pusfinalio akistatos su Europos čempionais ispanais. Šiai akistatai taip ir nebuvo lemta įvykti, kadangi Makedonijos krepšininkai sugebėjo sukurti sensaciją ir dar ketvirtfinalyje nugalėti ir iš kovos dėl medalių išmesti turnyro šeimininkę, Lietuvos rinktinę. Šis smūgis buvo itin skaudus, galima dar ir dar grįžti į praeitį ir kankinti save mintimis, kodėl Darius Songaila taip neapdairiai pasielgė su kamuoliu paskutinės atakos metu, tačiau visa rungtynių eiga nebuvo tokia, kokia turėjo būti žaidžiant tokios svarbos rungtynes kaip ketvirtfinalis, kada klysti negalima, o pralaimėjimas atima bet kokį šansą pasitaisyti. Jeigu trumpai, tai buvo matyti, jog makedonai tiesiog labiau norėjo laimėti ir jiems pavyko tai padaryti.
Vis dėlto, po šio pralaimėjimo jau kitą dieną Lietuvos rinktinė stojo į paskutinį mūšį, kuris iš tiesių lėmė itin daug. Pralaimėjimo atveju pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos krepšinio rinktinė nebūtų dalyvavusi Olimpinėse žaidynėse. Laimei, kitąmet mūsų krepšininkai turės progą pajusti Olimpinių žaidynių dvasią. Kovoje su slovėnais, priešingai nei akistatoje su makedonai, rungtynių pabaigoje fortūna buvo Lietuvos pusėje ir mūsų krepšininkams pavyko iškovoti svarbią pergalę bei teisę dalyvauti atrankoje į Londono Olimpines žaidynes. Atranka į šį didingiausią sporto renginį vyks kitąmet liepos 2-8 dienomis.
Galiausiai Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate užėmė 5-ąją vietą, paskutiniame mače palaužusi Graikijos rinktinę. Gaila, jog nesėkmė ketvirtfinalyje neleido pasinaudoti realiu šansu pakovoti dėl medalių.
Kokias išvadas galima padaryti po šio čempionato? Dar kartą įsitikinome, jog krepšinis Lietuvoje yra didelė jėga, vienijanti žmones, tiek pergalių, tiek pralaimėjimų atvejais. Gaila, kad šiemet Lietuvos rinktinei nepavyko nusigauti iki pusfinalio ir taip lauktos akistatos su ispanais taip ir neišvydome. Laimei, kad neišsipildė juodžiausias scenarijus ir po pralaimėjimo makedonams rinktinės vyrai rado savyje jėgų ir sugebėjo įgyvendinti minimalų tikslą – iškovoti galimybę dalyvauti atrankoje į Olimpines žaidynes. Visgi, atrodo, kad tikslas pasiektas, bet širdyje dar likęs kartėlis, kuris kirbanti mintis vis sako, kad šiemet norėjosi daugiau, kad šiemet, savo žiūrovų akivaizdoje buvo galima pasiekti daugiau, nei 5 vieta. Tačiau čia ir slypi sporto grožis, jog vieną dieną laimi, kitą pralaimi. Tik suprasdamas pralaimėjimo kartėlį gali tinkamai įvertinti pergalių svarbą ir jomis džiaugtis. Smagu, jog niekas neprarasta. Lietuva neliks be krepšinio ir kitais metais, kadangi galėsime stebėti rinktinės kovas atrankos turnyre, o jeigu pasiseks ir Londono Olimpinėse žaidynėse. Nereikia pamiršti ir to, kad šiemet rinktinei negalėjo padėti du itin svarbūs bronzinės 2010 metų rinktinės nariai – Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, su kuriais šiųmetės rinktinės veidas ko gero būtų buvęs visai kitoks.
Kaip ten bebūtų, džiugu, kad Lietuvoje įvyko tokio mąsto sporto renginys, jis buvo sėkmingas, gerai organizuotas ir nors mūsų rinktinei ant nugalėtojų pakylos šįsyk užlipti nepavyko, tai jokiu būdu nereiškia, jog tie dvylika krepšininkų, vilkėjusių marškinėlius su užrašu “LIETUVA” nenusipelnė mūsų paramos ir pagarbos. Tikras sirgalius tas, kuris su komanda lieka visada, nesvarbu, sekasi jai ar nesiseka. Tikėkimės, kad pergalės sugrįš jau greitai – kitą vasarą.
Laikas.lt pakalbino Europos krepšinio čempionato savanorę Ugnę, kuri turėjo nerealią galimybę pamatyti „Eurobasket 2011” iš vidaus ir pasidalijo savo patirtais įspūdžiais.
Sulaukta 6 tūkstančių pageidavimų tapti savanoriais per Europos krepšinio čempionatą, kuris šiemet vyks Lietuvoje, iš jų atrinkta maždaug 1,5 tūkst. savanorių komanda. Atrankos komisiją džiugiai nustebino kiekis žmonių, pasirengusių savanoriauti ne tiek dėl paties krepšinio, kiek dėl noro parodyti, kad Lietuva, būdama tokia maža šalis, gali surengti puikų krepšinio renginį visai Europai ir visam pasauliui.
Rugpjūtį Zaraso saloje devintą kartą vyksiančios „Roko naktys“ jau pradėjo ruoštis kitąmet vyksiančiam festivalio jubiliejui. Kaip bus atšvęstas šio tarptautinio renginio dešimtmetis, pirmą kartą spręs ir „Roko naktų“ savanoriai – šią savaitę paskelbtos savanorių atrankos metu pretendentai turės siūlyti idėjas festivalio gimtadieniui. Šiemet „Roko naktys“ planuoja pasitelkti apie 150 savanorių komandą.
„Pernai savanorių atrankoje sulaukėme beveik 300 paraiškų. Be kitų kriterijų, pretendentai turėjo išlaikyti roko muzikos IQ testą. Atranką sėkmingai įveikė ir festivalyje dirbo beveik 100 savanorių. Šiemet, plečiantis muzikinei ir pramoginei programai, planuojame surinkti gerokai didesnę savanorių komandą, o pretendentams skiriama užduotis – pateikti idėjų kitąmet vyksiančiam „Roko naktų“ 10 metų jubiliejui“, – sako „Roko naktų 2011“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.
Anot prodiuserio, neatsitiktinai idėjų šturmas dėl 2012 metų festivalio rengiamas jau dabar – „Roko naktų“ komanda 10-tojo jubiliejaus proga ketina surengti grandiozinį tarptautinio masto festivalį. Jau dabar atidžiai žvalgomi pirmo ryškumo Europos ir kitų kontinentų roko žvaigždžių 2012-ųjų gastrolių maršrutai, pradedamos derybos su Baltijos šalyse dar niekada nebuvusiais žymiais roko atlikėjais.
Todėl savanoriai, norintys patekti į šiemetinę „Roko naktų“ komandą ir mėgautis festivalio atmosfera, taip pat turės pasitelkti smegenų šturmą ir trumpai papasakoti, kaip turėtų atrodyti jubiliejinis festivalis.
„Nors idėjų lietus neribojamas, pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami realybėje – galbūt daugelis tiesiog norėtų scenoje išvysti „Metallica“ ir „AC/DC“ grupes, bet tokias idėjas turbūt teks nukelti tolesnei ateičiai. Labiausiai laukiamos idėjos, susijusios su pramoginės ir meninės festivalio programos dalimi. Laukiame beprotiškiausių idėjų ir tikimės jaunatviškos fantazijos pliūpsnio. Pakrutinti smegenis visuomet verta, ypač dėl geros rokenrolo šventės“, – pažymi A. Barniškis-Blėka.
Kaip ir kasmet, kandidatai į „Roko naktų 2011“ savanorių komandą turės užpildyti specialią anketą, kurios formą nuo šios savaitės galima rasti festivalio svetainėje.
Šiemet „Roko naktyse“ apie 150 savanorių teiks informaciją ir padės lankytojams bei festivalio dalyviams, budės įvairiose renginio vietose, bus „gamtos sergėtojai“ – saugos ir prižiūrės teritoriją, užtikrins švarą. Pasak organizatorių, savanoriais festivalyje bus pasirūpinta ir jie neliks alkani.
„Savanorio patirtis „Roko naktyse“ yra neįkainojama, ji palieka atspaudą dar daugeliui metų – tai pripažįsta visi, darbavęsi festivalyje. Šiemet savanorių laukia dar daugiau įspūdžių, kadangi festivalyje gros pirmo ryškumo Europos roko žvaigždės, bus itin turininga meninė programa, specialios pramogos šeimoms, laukiame atvykstančio didelio žiūrovų būrio iš kaimyninių šalių“, – pasakoja „Roko naktų 2011“ prodiuseris.
Rugpjūčio 5-6 d. Zaraso saloje vyksiančiame festivalyje koncertuos žymiausia grupė visoje „Roko naktų“ istorijoje – rokerių ketveriukė „Guano Apes“ (Vokietija), taip pat švedų industrinio metalo atstovai „Pain“, per 30 kitų atlikėjų iš užsienio šalių bei Lietuvos. Šiemet „Roko naktys“ taps plataus profilio renginiu, apimančiu ne tik įvairaus stiliaus muziką, bet ir menus, pramogas, žaidimus, edukacinius renginius bei kitas staigmenas, skirtas visai šeimai.
Vaizdo klipas „Tapk „Roko naktų 2011“ savanoriu!“:
2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („EuroBasket 2011″) organizatoriai iš daugiau nei 6000 kandidatų atrinko daugiau nei 2000 savanorių, kurie padės organizuoti didžiausią visų laikų sporto renginį Lietuvoje. Sąrašas žmonių, patekusių į pirmąjį savanorių mokymų etapą, yra interneto tinklalapyje www.eurodesk.lt.
Nemokamą emocinę pagalbą telefonu ir internetu teikianti „Jaunimo linija“ neseniai atšventė 20 metų jubiliejų. Šiuo metu čia dirba apie 90 savanorių. Į Laikas.lt skambutį atsiliepė Miglė ir Lina. Merginos „Jaunimo linijoje“ savanoriauja jau ketvirti metai.
Savanoris – tai žmogus, kuris neverčiamas imasi kokio nors darbo, už kurį negauna jokio materialaus atlygio. Susidomėjimas tuo, ką darai, užsiėmimo teikiamas dvasinis pasitenkinimas – tokie stiprūs, kad pinigai tampa nebesvarbūs. Savanoriavimo būdų esti įvairių – vaikų darželiuose, senelių namuose, sergančiųjų ŽIV/AIDS ligomis centruose Afrikoje ar Indijoje ir pan. Taigi apie savanorio veiklą pasakoja Miglė ir Lina.
Kaip atsidūrėte „Jaunimo linijoje“? Galbūt kažkada ji suteikė jums emocinę paramą ir tai paskatino padėti kitiems?
Lina Pradėjusi studijuoti psichologiją, atsikrausčiau į bendrabutį. Mano kambario draugė buvo nusiklijavusi visas sienas „Jaunimo linijos“ lipdukais, plakatais… Nekilo jokių abejonių, kad bandysiu tapti savanore. Pirmiausia, žinoma, norėjau to dėl psichologinės praktikos, tačiau kartu tai man atrodė labai įdomu. Skambina labai skirtingi žmonės, kuriems ne tik suteikiu paramą, bet ir pati iš jų pasisemiu gyvenimiškos patirties, susipažįstu su naujais požiūriais, už ką jiems esu labai dėkinga .
Miglė Turėjau nemažai draugų, pažįstamų iš psichologijos kurso, kurie čia savanoriavo. Tačiau labiausiai susidomėjau „Jaunimo linijos“ savanorių veikla, kai ji buvo pristatinėjama universitete. Mes dažnai vykstame į mokymo įstaigas, pasakojame žmonėms apie organizuojamus savanorių kursus, kviečiame visus prisijungti. Kaip ir Liną, mane taip pat traukė praktinė patirtis, bet stipresnis paskatinimas tapti savanore buvo galimybė išklausyti žmones. Tokia pagalba kitiems suteikia tikrai daug puikių emocijų.
Gal „Jaunimo linijoje“ savanoriauja tik studijuojantieji psichologiją?
Miglė Taip tikrai nėra. „Jaunimo linija“ nesirenka savanorių pagal specialybę. Tu gali būti psichologas, keramikas, siuvėjas, fizikos profesorius ar net moksleivis – mūsų durys visiems atviros.
O pagal ką tada renkasi?
Miglė Pagelbėti nepažįstamam žmogui tikrai nėra lengva. Tačiau tai savanorio darbo esmė. Kiekvienas, nusprendęs juo tapti, dalyvauja pusmetį trunkančiuose kursuose, laiko egzaminą. Tu tapsi savanoriu ar ne, nusprendžia tikrai ne vienas asmuo.
Lina Jei nori savanoriauti „Jaunimo linijoje“ tau nereikia kažkokių ypatingų psichologijos žinių. Viską lemia asmenybė, noras padėti kitam, ir, žinoma, gebėjimas tai padaryti. Dar labai svarbi nuostata – aš galiu priimti žmogų, kad ir koks jis bebūtų; jį išklausyti nesmerkiant, kad ir ką jis būtų padaręs.
Ar sutinkate, kad savanoris – išskirtinis žmogus?
Miglė Visi savanoriai pašėlusiai skirtingi, su įvairiausiomis patirtimis. Į „Jaunimo liniją“ savanoriauti ateina žmonių, patyrusių didžiules traumas, netektis, išgyvenimus, mačiusių daug pasaulio, todėl turinčių gyvenimiškos patirties, arba tiesiog norinčių įgyti psichologinės praktikos ir pan. Galbūt mus sieja tik vienas dalykas – mokėjimas išklausyti.
Prakalbote apie išklausymą, bet nepaminėjote sugebėjimo patarti į jus besikreipiančiajam?
Miglė Laikomės nuostatos, kad tik pats žmogus gali priimti sprendimą. Mes pabūname su juo, kartu pasvarstome, ką jam toliau daryti. Apžvelgiame galimus sprendimus. Jei kažką patari, reiškia – tu geriau išmanai skambinančiojo situaciją nei jis pats. O taip tikrai nėra. Tiks pats žmogus, gali nuspręsti, kaip jam elgtis.
Tačiau teikiant pagalbą internetu išklausymo metodas nebeįmanomas. Kaip elgiatės tokiais atvejais?
Lina Kadangi skambinti iš užsienio nemokamai negalima, sulaukiame iš ten nemažai laiškų. Žinoma, rašo ir gyvenantieji Lietuvoje. Atrašydami į gautą laišką mes leidžiame aprašytą situaciją pamatyti kito žmogaus akimis. Pateikiame jo istoriją taip, kaip mes ją supratome iš atsiųsto mums laiško. Būna vėliau sulaukiame laiškų, kad jiems vien užrašius visas mintis, pasidarė lengviau. Tai savotiškas išsikalbėjimas. Atsakydami į laišką, jei reikia nurodome, kur toliau galima kreiptis pagalbos.
Konsultuojate telefonu, internetu, o ar būna gyvų susitikimų su sunkumų turinčiais žmonėmis?
Lina Kaip tik praėjusiais metais pradėjome keliones po Lietuvos miestus su Jaunimo psichologinės paramos centro, „Jaunimo linijos“ ir Andriaus Mamontovo savižudybių prevencijos iniciatyva – „Nebijok kalbėti“. Iš tikro, kai kuriose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės neturi daug variantų, kur galėtų kreiptis psichologinės pagalbos. Vienas iš pavyzdžių – Kupiškis, kur savižudybių skaičius tikrai didelis.
„Nebijok kalbėti“ iniciatyvos idėja kilo, A. Mamontovui vienoje E. Jakilaičio TV laidoje iškėlus klausimą – kodėl mes tiek šnekame apie didelį savižudybių skaičių Lietuvoje, tačiau nieko nedarome. Pagaminome keliasdešimt tūkstančių „Nebijok kalbėti“ atvirukų, kurie buvo dalijami A. Mamontovo koncertų metu. Tačiau norėjosi kažko daugiau. Taip pradėjome keliones į mažesnius Lietuvos miestelius, kur savižudybių problema itin skaudi. Atvykę į pasirinktą vietovę, prieš renginį dažnai vaikštome gatvėmis, kviečiame žmones ateiti į susitikimą su mumis (siūlome pažiūrėti vaizdo reportažą – aut. past.). Atėjusieji gali gyvai užduoti ar ant lapelių užrašyti jiems rūpimus klausimus, kuriuos, nenurodydami autoriaus, skaitome ir kartu diskutuojame. Kalbamės įvairiausiomis temomis – nuo patyčių, alkoholizmo šeimoje iki savižudybės. Po to norintieji gali kalbėtis su konsultantais individualiai, akis į akį. Labai džiaugiamės kiekvienu atėjusiuoju.
http://www.youtube.com/watch?v=YU7IEHFljxs&feature=related
Miglė Šis projektas ne paskutinis. Jau greitai startuos „100 miestelių“. Važiuosime į miestelius, kuriuose gyvena nuo 500 iki 3000 gyventojų. Tokio dydžio gyvenvietėse psichologinės pagalbos galimybės itin ribotos. Tad stengsimės kuo daugiau papasakoti, kur jos galima gauti.
O kaip patys savanoriai apsisaugo nuo neigiamų emocijų, kurias kasdien gauna skambučiais, laiškais ar net susitikimų su Lietuvos žmonėmis metu?
Lina Savanoriai dalyvauja mokymuose, kur jie įgija bazines žinias, reikalingas, kad tokios neigiamos emocijos nepalaužtų. Bent kartą per porą mėnesių savanoriams vyksta kvalifikacijos kėlimo seminarai. Čia taip pat galima aptarti kylančius sunkumus. Savanoriai mokomi, kaip priimti karštą skambinančiojo emociją, kaip su ja būti po pokalbio. Būna visokiausių situacijų – pokalbis nutrūksta, baigiasi ne visai taip, kaip tu norėtum. Tada lieki vienas su įtampa ir nerimu. Tokiais atvejais galime paskambinti ilgiau „Jaunimo linijoje“ dirbančiam savanoriui. Taigi emocinę paramą gauname bei viens kitam teikiame ir mes patys – tai, kuo padedame skambinantiems mums žmonėms, veiksminga ir padedant viens kitam.
Per dvidešimt „Jaunimo linijos“ gyvavimo metų savanoriai atsiliepė į pusę milijono skambučių. Net septyni skambučiai per dieną būna susiję su savižudybe. Jei jauti, kad gali padėti emocinės pagalbos reikalaujančiam žmogui, turi galimybę tai padaryti tapęs „Jaunimo linijos“ savanoriu. Tad ilgai nelauk, nes tikrai yra tokių, kuriems tavęs reikia dabar!
Pirmoji Lietuvoje savanoriška emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ šiemet mini savo veiklos 20-ies metų sukaktį. Per šį laikotarpį organizacijoje dirbo daugiau nei 300 savanorių. Visi kartu prie telefono jie praleido virš 100 tūkst. valandų ir atsiliepė į daugiau nei pusę milijono skambučių.