savanoriai
Gegužės 21 dieną du šauktiniai savanoriai Lukas Kasnauskas ir Raimundas Ušackas baigė 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Klaipėdoje. Iš čia jaunuoliai pasiryžo pėsčiomis grįžti į Vilnių, įveikti daugiau nei 300 kilometrų ir kelyje sutiktiems papasakoti apie projektą „Misija Sibiras“ bei paskatinti prie jo prisidėti.
Jau nebe pirmą vasarą muzikos ir pramogų festivaliai Lietuvoje tampa svajonių užsiėmimu jauniems, veikliems ir kūrybingiems žmonėms. Trys draugiški festivaliai – „Bliuzo naktys“, „Galapagai“ ir „Roko naktys“ džiaugiasi suradę šimtus pareigingų, patikimų ir naudingų savanorių. Jiems dėkoja už vasaros darbus ir atsilygina maloniomis staigmenomis.
Rugpjūčio 1-2 dienomis Zarasuose vyksiančiam muzikos ir pramogų festivaliui „Galapagai“ jau renkama savanorių armija. Anot organizatorių, festivalyje metai iš metų nori dalyvauti tie patys savanoriai. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir į organizacinę komandą įsileisti „jauno kraujo“.
Daugiau nei 20 metų gyvuojančio ir ne vieną gerbėjų kartą užsiauginusio festivalio „Bliuzo naktys“ organizatoriai kviečia savanorius įsilieti į komandą ir iš arti pamatyti, kaip gimsta legendos.
Jaunų žmonių tarpe kasmet vis labiau populiarėja savanorystės idėja. Dažnai tenka išgirsti, kaip žmonės tam tikrų programų pagalba savanoriauti išvyksta net į tolimas pasaulio valstybes. Kasdien internete galima aptikti žinučių, kurios kviečia savanoriauti rengiamuose kultūriniuose (ir ne tik) festivaliuose ar savanoriškais pagrindais prisidėti prie įmonių veiklos.
Bulgarų flmas „Vienišas keleivis“ (He Who Travels Alone / Който tръгнал e cам) – nešvari dokumentika, labiausiai traukianti galimybe nors trumpam suartėti su kitokiais nei tu, išdrįsusiais gyventi taip, apie ką žiūrovas sau leidžia lyg tarp kitko pasvajoti.
Šiais metais „Eurobasket 2011” buvo jei ne svarbiausias, tai vienas esminių įvykių šalyje, todėl šia tema žiniasklaidoje pranešimų netrūko. Kai kam informacijos galėjo pasirodyti netgi per daug – 2011 m. kovą-rugsėjį Lietuvos žiniasklaidoje užfiksuota beveik 15 tūkstančių pranešimų. Aktyviausiai čempionato įvykius nušvietė portalai 15min.lt bei delfi.lt, o regioninėje spaudoje pranešimų gausa išsiskyrė Klaipėdos regiono laikraščiai. Šalies žiniasklaidoje čempionato įvaizdis buvo teigiamas; palankiausiai „Eurobasket 2011” pristatė naujienų agentūros, TV ir radijas, tuo tarpu nacionaliniuose ir verslo leidiniuose bei regioniniuose laikraščiuose fiksuoti prieštaringi vertinimai.
2011 m. kovą-rugsėjį Lietuvos spaudoje, interneto portaluose, radijuje bei televizijoje Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo paminėtas 14.950 pranešimuose. Paminėjimų dinamika puikiai atspindėjo laiką, likusį iki čempionato: jei kovą-birželį informacijos srautas svyravo apie 1.000 pranešimų per mėnesį, tai, pradėjęs kilti liepos mėn., rugsėjį jis buvo net penkis kartus didesnis.
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas” duomenimis, didžiausia porcija informacijos buvo pateikta per interneto portalus (66%), aktyvūs buvo ir regioniniai laikraščiai (19%), tarp kurių išsiskyrė Klaipėdos regiono žiniasklaida (21%), nuo jos kiek atsiliko Panevėžio (18%), Kauno (17%) bei Šiaulių (16%) leidiniai. Tuo tarpu Vilniaus regiono laikraščiuose buvo tik kiek daugiau nei dešimtadalis (12%) visų regioniniuose leidiniuose užfiksuotų pranešimų.
„Informacijos sraute auditorijos dėmesį stengtasi pritraukti ir vaizdinėmis priemonėmis. Tik penktadalis visų pranešimų (19,6%) buvo publikuoti be nuotraukų (dažniausiai – regioniniuose leidiniuose, ypač – redakcijos skiltyje). Kituose pranešimuose pateikta informacija buvo sustiprinta krepšininkų, sirgalių ar bent krepšinio kamuolio nuotraukomis, o 13,7% užfiksuotas „Eurobasket 2011″ logotipas, užrašas arba čempionato simbolis – linksmasis Amberis”, – teigė UAB „Mediaskopas” Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė.
Europos krepšinio čempionato įvaizdis žiniasklaidoje kito – jei kovą-birželį teigiamų ir neigiamų pranešimų skaičius buvo apylygis („Eurobasket 2011” buvo kritikuotas dėl neaiškaus bilietų į rungtynes platinimo principo, nuogąstauta dėl vėluojančių arenų statybų pabaigos), tai nuo liepos mėn. čempionato įvaizdis tolygiai gerėjo, o rugsėjį teigiamos informacijos srautas buvo net keturis kartus didesnis už pavienius nepalankius paburnojimus. Negailėta liaupsių pirmenybių organizatoriams: pasidžiaugta dalyviams suteiktomis sąlygomis, teigta, jog Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje įvyko be priekaištų, „Eurobasket 2011” vadintas geriausiai organizuotu per visą Europos krepšinio istoriją – pagyras žarstė FIBA atstovai, užsienio sirgaliai, tarptautinės dopingo kontrolės specialistai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog Lietuvai čempionatas davė artumo, vienybės ir pasididžiavimo jausmą.
Daugiausiai pagyrų sulaukta pasibaigus čempionatui: tarptautinės krepšinio federacijos FIBA Europos padalinys 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011”) Lietuvoje organizavimą įvertino aukščiausiu balu.
Rimstant aistroms po praėjusio „EuroBasket 2011″, galima apžvelgti Lietuvos rinktinės kelią jame.
Turnyro šeimininkai kovas pradėjo itin pajėgioje grupėje, kurioje kartu su lietuviais dar varžėsi Ispanijos, Turkijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Portugalijos krepšininkai. Mūsų rinktinė sėkmingai susitvarkė su šiuo išbandymu. Per penkerias rungtynes patirta tik viena nesėkmė. Tiesa, ji buvo itin skaudi, kadangi mače su ispanais Lietuvos krepšininkai praktiškai neturėjo jokių realių šansų, o rungtynių baigtis tapo aiški jau įpusėjus trečiajam kėliniui.
Antrajame etape lietuviai vėl pateko į itin stiprią grupę. Prie Lietuvos, Ispanijos ir Turkijos rinktinių prisijungė Serbijos, Vokietijos ir Prancūzijos ekipos. Šiame etape taip pat suklupome tik sykį, nusileisdami prancūzams. Verta pastebėti, jog būtent ispanai ir prancūzai ir žaidė Europos čempionato finale. Taigi, po antrojo etapo Lietuvos rinktinė užėmė trečiąją vietą savo grupėje ir laukė savo varžovo ketvirtfinalyje. Jais turėjo tapti Rusijos arba Makedonijos rinktinė.
Mače tarp pastarųjų rinktinių atrodė, kad ketvirtfinalyje teks kautis su rusais, kurie du kartus įveikė Lietuvos rinktinę pasiruošimo cikle, tačiau stebuklingas Sergey Monya tritaškis aidint finalinei sirenai dovanojo pergalę Rusijai ir kaip atrodė tada, palankų varžovą lietuviams ketvirtfinalyje – Makedonijos rinktinę, kurios daugelis tinkamai neįvertino.
Būtent tinkamas varžovo neįvertinimas ko gero ir tapo Lietuvos duobkasiu tame nelemtame ketvirtfinalyje. Makedonų neįvertino ne tik krepšininkai, bet ir visi sirgaliai, dar nesibaigus ketvirtfinalio susitikimui jau laukę būsimos pusfinalio akistatos su Europos čempionais ispanais. Šiai akistatai taip ir nebuvo lemta įvykti, kadangi Makedonijos krepšininkai sugebėjo sukurti sensaciją ir dar ketvirtfinalyje nugalėti ir iš kovos dėl medalių išmesti turnyro šeimininkę, Lietuvos rinktinę. Šis smūgis buvo itin skaudus, galima dar ir dar grįžti į praeitį ir kankinti save mintimis, kodėl Darius Songaila taip neapdairiai pasielgė su kamuoliu paskutinės atakos metu, tačiau visa rungtynių eiga nebuvo tokia, kokia turėjo būti žaidžiant tokios svarbos rungtynes kaip ketvirtfinalis, kada klysti negalima, o pralaimėjimas atima bet kokį šansą pasitaisyti. Jeigu trumpai, tai buvo matyti, jog makedonai tiesiog labiau norėjo laimėti ir jiems pavyko tai padaryti.
Vis dėlto, po šio pralaimėjimo jau kitą dieną Lietuvos rinktinė stojo į paskutinį mūšį, kuris iš tiesių lėmė itin daug. Pralaimėjimo atveju pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos krepšinio rinktinė nebūtų dalyvavusi Olimpinėse žaidynėse. Laimei, kitąmet mūsų krepšininkai turės progą pajusti Olimpinių žaidynių dvasią. Kovoje su slovėnais, priešingai nei akistatoje su makedonai, rungtynių pabaigoje fortūna buvo Lietuvos pusėje ir mūsų krepšininkams pavyko iškovoti svarbią pergalę bei teisę dalyvauti atrankoje į Londono Olimpines žaidynes. Atranka į šį didingiausią sporto renginį vyks kitąmet liepos 2-8 dienomis.
Galiausiai Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate užėmė 5-ąją vietą, paskutiniame mače palaužusi Graikijos rinktinę. Gaila, jog nesėkmė ketvirtfinalyje neleido pasinaudoti realiu šansu pakovoti dėl medalių.
Kokias išvadas galima padaryti po šio čempionato? Dar kartą įsitikinome, jog krepšinis Lietuvoje yra didelė jėga, vienijanti žmones, tiek pergalių, tiek pralaimėjimų atvejais. Gaila, kad šiemet Lietuvos rinktinei nepavyko nusigauti iki pusfinalio ir taip lauktos akistatos su ispanais taip ir neišvydome. Laimei, kad neišsipildė juodžiausias scenarijus ir po pralaimėjimo makedonams rinktinės vyrai rado savyje jėgų ir sugebėjo įgyvendinti minimalų tikslą – iškovoti galimybę dalyvauti atrankoje į Olimpines žaidynes. Visgi, atrodo, kad tikslas pasiektas, bet širdyje dar likęs kartėlis, kuris kirbanti mintis vis sako, kad šiemet norėjosi daugiau, kad šiemet, savo žiūrovų akivaizdoje buvo galima pasiekti daugiau, nei 5 vieta. Tačiau čia ir slypi sporto grožis, jog vieną dieną laimi, kitą pralaimi. Tik suprasdamas pralaimėjimo kartėlį gali tinkamai įvertinti pergalių svarbą ir jomis džiaugtis. Smagu, jog niekas neprarasta. Lietuva neliks be krepšinio ir kitais metais, kadangi galėsime stebėti rinktinės kovas atrankos turnyre, o jeigu pasiseks ir Londono Olimpinėse žaidynėse. Nereikia pamiršti ir to, kad šiemet rinktinei negalėjo padėti du itin svarbūs bronzinės 2010 metų rinktinės nariai – Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis, su kuriais šiųmetės rinktinės veidas ko gero būtų buvęs visai kitoks.
Kaip ten bebūtų, džiugu, kad Lietuvoje įvyko tokio mąsto sporto renginys, jis buvo sėkmingas, gerai organizuotas ir nors mūsų rinktinei ant nugalėtojų pakylos šįsyk užlipti nepavyko, tai jokiu būdu nereiškia, jog tie dvylika krepšininkų, vilkėjusių marškinėlius su užrašu “LIETUVA” nenusipelnė mūsų paramos ir pagarbos. Tikras sirgalius tas, kuris su komanda lieka visada, nesvarbu, sekasi jai ar nesiseka. Tikėkimės, kad pergalės sugrįš jau greitai – kitą vasarą.
Laikas.lt pakalbino Europos krepšinio čempionato savanorę Ugnę, kuri turėjo nerealią galimybę pamatyti „Eurobasket 2011” iš vidaus ir pasidalijo savo patirtais įspūdžiais.
Sulaukta 6 tūkstančių pageidavimų tapti savanoriais per Europos krepšinio čempionatą, kuris šiemet vyks Lietuvoje, iš jų atrinkta maždaug 1,5 tūkst. savanorių komanda. Atrankos komisiją džiugiai nustebino kiekis žmonių, pasirengusių savanoriauti ne tiek dėl paties krepšinio, kiek dėl noro parodyti, kad Lietuva, būdama tokia maža šalis, gali surengti puikų krepšinio renginį visai Europai ir visam pasauliui.