Šiauliai
Šiauliečių „indie“ roko grupė „Colours of Bubbles“ ruošiasi į pirmą savo kelionę į Šiaurės Europą – balandžio 19 dieną jie koncertuose viename iš seniausių Suomijos festivalių „Jyrock 2013“, vyksiančiame Juveskiulės (Jyväskylä) mieste.
Mano kontaktas su “Pogo” prekės ženklu prasidėjo keistai. Vieną vakarą atvykus į Vilnių paaiškėjo, kad tąnakt neturėsiu kur miegoti. Viešbutis man – per didelė prabanga, o vaikštinėti visą naktį po Vilnių norėjosi mažiausiai. Tad, pamaniau, keletui dienų apsistosiu hostelyje.
Senojo Šiaulių šokolado fabriko pastate Tilžės gatvėje birželio 1 dieną duris atvers pirmasis Lietuvoje Šokolado muziejus.
Nuo XVIII a. išplitus gotikiniam žanrui, žmonių vaizduotę užvaldė vampyrai, vilkolakiai, monstrai, vaiduokliai, antrininkai ir kt. būtybės. Mūsų žurnalistė Živilė sugebėjo atkapstyti šiuos sutvėrimus egzistuojant ir Lietuvoje.
XX a. priešaušry Bramas Stokeris pasauliui davė naują personažą – grafą Drakulą. Šio romano pagrindu 3-iajame dešimtmetyje gimė tyliojo kino šedevras „Nosferatu“. Pasak kino kritikės Živilės Pipinytės, Drakula vis prisikelia kas kelis dešimtmečius: 4-ajame dešimtmetyje pasaulį sužavėjo Bela Lugoši, amžiams įėjęs į žmonių atmintį kaip grafas Drakula. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose Drakula vėl atgimė, pažerdamas pasauliui daug kinematografinių variantų. 9-ajame dešimtmetyje, suaktyvėjus gotų judėjimui, pasaulis vėl ėmė domėtis kraugeriais, o Anne Rice pradėjo vieną garsiausių vampyriškų epopėjų – „Vampyrų kronikas“. Šiandien vampyrai prisikėlė tokiais pavidalais kaip „Saulėlydis“, „Tikras kraujas“, „Vampyrės dienoraštis“ ir kt., o pasaulio universitetuose šiems personažams skiriama vis daugiau dėmesio. Vienas geresnių pavyzdžių – lapkričio pradžioje organizuojama konferencija „Vampyrai: praeities ir ateities mitai“ Londono universitete.
Atrodo, kad vampyrai ir kitos mitinės būtybės Vakarų kultūroje gan gajos, tačiau kaip su lietuviškais variantais? Ar turėjome mes vampyrų bei vilkolakių?
Pagoniškuose mituose, pasakose gausu mitinių būtybių. Dažniausiai mūsų tautosakoje dominuoja velniai, raganos ir dievai, todėl tokios būtybės kaip vilkotakai, kraugeriai ar numirėliai, prisikeliantys iš kapų, yra rečiau sutinkami. Tačiau jų tikrai būta.
Dažnai tokios būtybės tautosakoje atsiranda ne iš paikystės, bet iš siekio suprasti ir paaiškinti anapusinį pasaulį, nugalėti mirties baimę. Siaubo pasakomis, kurių gausu mūsų kultūroje, stengtasi žmogų sudrausminti ir pamokyti, ar tikrai verta kištis į kitus pasaulius, stengtis juos pažinti ir ką tokia išmintis gali gera atnešti.
Nedėkokite už vandenį, vilkolakiu pavirsite
Baltų mituose sutinkame deivę Žvėrūną – miško ponią, kuri mėgdavo lakstyti vilkės pavidalu su savo vilkų arba vilkotakų/vilkotrasų ruja. Vilkotakai – tai žmonės, kurie užėjus ūpui galėdavo pavirsti vilku ir bėgioti miškuose. Tačiau į tikrų vilkų gaują galėdavę patekti tik būnant gūdžiai tamsai, nes tikri vilkai atpažindavo vilkotakus ir juos sudraskydavę. Tikėta, kad vilkotaku galima pavirsti, kai šis pasiūlydavęs paprastam žmogeliui vandens ir sakydavęs „Sveikas“, o žmogelis, atsakydamas „Dėkui“, perimdavęs užkratą. Tikėta, kad vilkotaką apliejus šaltu vandeniu iš pasturgalio arba burnos kyšteldavo uodega. Tad dažnai vilktakai, besimaudydavę pirtyse, nemėgdavo smagintis su jaunimu apsiliejant šaltu vandeniu. Žvėrūna vilkotakais taip pat dažnai paversdavo iš bažnyčios grįžtančią jaunosios palydą. Žvėrūna, nekęsdama vedybinio ir seksualinio gyvenimo, paleisdavo visą „veseliją“ vilkais lakstyti. Vaikai, kurie gimdavo su keistomis žymėmis taip pat buvo laikomi vilkolakiais.
Tikėta, kad Šiaulių rajone Ginkūnuose lankydavęsis vilkolakis, kuris kasdien ateidavęs pas avis ganiusį piemenį ir klausdavęs avių kainos.
Paslaptingosios Šiaulių senosios kapinės
Gan dažnas motyvas mūsų pasakose, kaip numirėlis iš kapų grįžta pas mylimąją, arba numirėliai vejasi naktimis gyvuosius, prašo panešioti juos aplink kapines, gelbėja geraširdžius žmogelius, prašo tekėti jaunų mergelių, o jei šios per daug užsiprašo dovanų, numirėliui išdygsta dantis ir auką sudrasko. Kad įsitikintumėte, kad tokios istorijos iš tikrųjų buvo sekamos senolių, tereikia atsiversti „Siaubo pasakas“ (sud. Rita Repšienė).
Tuo tarpu Šiauliuose, pasak tyrinėtojo Viliaus Purono „Įdomiojoje Šiaulių istorijoje“, miesto kapinės turi daug paslapčių. Sklido legendos, kad tarpukariu naktimis mieste siautėjo zombė Jadvyga, kuri žudydavo Šiaulių gražuoles. Dar ligi šiolei daugelis šiauliečių domisi, kuri iš senųjų kapinių kriptų slepia Jadvygos karstą, bet nieks nesiruošia į tokį nuotykį. O jeigu kas prikels baisiąją zombę naujoms žudynėms?
Tos pačios kapinės turi ir paslaptingą kapą, kurio plokštė pakrypusi. Ir jei tik kas stengiasi ją pakreipti į reikiamą kryptį, plokštė paslaptingai pakrypstą atgal į senąją kryptį.
Šiauliai garsėja taip pat ir savo vampyre Lemperkike arba kitaip vadinama Rygos gatvės pana. Šioji gatvė anksčiau prasidėdavusi nuo senųjų kapinių. Naktį pravažiuojant pro jas, arkliai neramiai prunkšdavo ir stodavosi piestu. O tamsią naktį prie mažųjų vartelių į kapines vežikus visada stabdydavo tamsi moteris, prašydavosi pavėžėti, o sumokėjus stambiu banknotu greitai išnykdavo naktyje. Ryte vežikai rasdavo sudžiūvusį lapą vietoj įduoto banknoto. Ir kai miesto vežėjai sukluso, kilo įtarimų dėl vaiduoklių. Ir buvo prisiminta, kad už kapinių buvo palaidota mergina, nusižudžiusi dėl nelaimingos meilės. Greitai buvo atkastas merginos kapas ir visų nustebimui rastas lavonas buvo kaip gyvas, nepakitęs. Visi suprato, kad ji – vampyrė, todėl pervėrė jos širdį mediniu kuolu, nukirto galvą, kurią padėjo ant kojų, ir pripylė aguonų, kad prisikėlęs lavonas būtų užsiėmęs skaičiuodamas sėklas ir negąsdintų naktimis žmonių. Taip ir ligi šiolei šis kapas tebėra senosiose kapinėse, o iš to kuolo, pervėrusio vampyrės širdį, dabar išaugęs didelis medis.
Vampyrai ir velniai išnyko?
Etnologė Ingrida Šlepavičiūtė, kuri daktaro disertacijoje tyrinėja vampyrus lietuvių mitologijoje, teigia, kad „vampyras yra naujesnių laikų veikėjas. Egzistuoja toks žanras kaip šiurpės ir jos skirtos vaikams gąsdinti, patirti kolektyvinę baimę. Ir vampyras atsiranda tose šiurpėse. Archyvuose teko rasti tik 19 sakmių su vampyrais. Apskritai, mūsų sakmėse dažniau sutinkamas gyvasis numirėlis, tačiau jis nevalgo žmonių, gyvena savo gyvenimą mitiškai nesaugiose vietose. Pasak mokslininkų, vampyras yra atėjęs iš slavų tautosakos. Net toks terminas kaip vampyras nesutinkamas mūsų sakmėse, tačiau vartojami slaviški pavadinimai kaip upiras, upioras, upijoras ir pan. Dažniausiai vampyras sutinkamas naktį prie kapinių, miškuose ir susiradęs pakeleivį, keliauja iki tam tikros vietos. Su tuo pakeleiviu įėjęs į namą susiranda auką, dažniausiai miegančią moterį. Tačiau vampyras visada yra nužudomas: nukertama galva padedama ant kojų, širdis perveriama šermukšniniu kuolu, būna, kad atkasus kapą ir radus nesuirusį kūną, šis užpilamas švęstu vandeniu ir vampyras sudūlėja. Bet dažniausiai tas pakeleivis neilgai išgyvena po vampyro mirties. Susidurti su kitu pasauliu yra pavojinga.“
Kyla klausimas, ar vampyrai galėjo iš tikrųjų egzistuoti, nes jaunoji mokslininkė teigia, kad „sakmių išskirtinis bruožas – kad jos pasakojamos kaip tikras įvykis ir nevalia netikėti žmogaus pasakojimu, nes pasakojantysis tiki, kad sutiko velnią, raganą ar vampyrą. Dažniausiai tokios istorijos yra skirtos ne tik baimei sukelti, bet ir mokyti elgesio taisyklių, negeisti žinoti daugiau nei pridera. Žmonės taip pat labai dažnai negalėdavo tiksliai paaiškinti tam tikrų reiškinių, tad neretai paprasti dalykai, kurie mums šiandien savaime suprantami, žmonėms buvo suvokiami mitiškai. Žmonėms net ir šiais laikais labai svarbu turėti kažką kitokio, svetimo iš kito pasaulio. Tad šiandien raganas, velnius pakeičia robotai, ateiviai ir t. t.“
Tad paklausius išmintingųjų patarimų, naktimis pasisaugokime kapinių, miškų ir bažnyčių, nesisveikinkime su tamsiomis žmogystomis ir nebandykime pavėžėti jų ar palydėti. Nežinia, kas gali nutikti naktimis, kai vėlės, raganos ir vampyrai išeina ieškoti aukų.
Živilė Kapaitė
Vampyrai.blogspot.com
Ketvirtadienio pavakarę Šiauliuose, pačiame miesto centre, būriavosi merginos, atėjusios mainytis savo nebenešiojamais drabužiais. Akcijos metu buvo galima savo atsibodusį drabužį pakeisti į reikalingesnį. Šią drabužių mainų akciją iniciavo mainų idėją bei prasmingesnį vartojimą skatinantis portalas manodrabuziai.lt.
„Atsinešiau palaidinę, kurią pirkau praėjusiais metais, bet taip ir nužsidėjau jos. Išmesti buvo gaila, nes mokėjau nemažai, tad vis vyliausi, kad rasiu prie ko ją priderinti. Deja, taip neįvyko ir vos tik pamačiau, kad vyks tokia akcija, nedvejodama susiradau šią palaidinę ir išsimainiau ją į nuostabų švarkelį. Tokio seniai ieškojau!”, – sako viena iš akcijos dalyvių Rūta.
Iš viso akcijoje dalyvavo apie 60 merginų ir nei vieno vaikino. „Mainų spintos“ dalyviai galėjo atnešti iki trijų atsibodusių daiktų ir mainais išrinkti bet ką iš kitų narių atneštų drabužių. Nuo 18.00 iki 18.59 dalyviai tik nešė drabužius, o lygiai 19.00 buvo įleisti į „Mainų spintą“, iš kurios galėjo pasiimti tiek daiktų, kiek atnešė. Be to, visi atnešusieji bent vieną atsibodusį drabužį buvo vaišinami „Coffee Inn“ kava nemokamai.
Šiauliuose tokia akcija vyko pirmą kartą, nors Vilniuje ir Kaune, renginys jau yra tapęs tradicija.
Kai 1993-iaisiais iš Šiaulių atvažiavau studijuoti į Vilnių, susidūriau su keistoku reiškiniu, kurį būtų galima pavadinti vilniofilija. Tai kai kurių vilniečių įsitikinimas, kad jie – patys geriausi, o čia grojama geriausia muzika ir pan.
Tačiau niekas nenuneigs, kad rokas Lietuvos periferijoje – bene pats kūrybiškiausias. Žinoma, kad išvengtume susiskaldymo, turime pripažinti, jog kiekviename mieste yra daug puikių roko grupių ir muzikantų. Pabūsiu subjektyvus ir pradėsiu roko Lietuvos periferijoje apžvalgą nuo gimtojo miesto – Šiaulių.
113 000 gyventojų turintys Šiauliai – unikalus miestas, kuriame gimė rokas, alternatyvusis rokas, socialinis rokas, holistinė muzika. Tad pažvelkime, kuo Šiauliai ypatingi roku ir jam artima muzika besidominčiam žmogui:
1. Šiauliuose, o ne Kaune ar Vilniuje, gimė lietuviškas rokas. Tai nutiko 1960-ųjų kovo 8 d. Tiesa, pirmoji roko grupė tais laikais vadinosi vokaliniu instrumentaliniu ansambliu (VIA). 1959 m. Šiaulių miesto dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ profsąjungos iniciatyva suburtas pradėjo repetuoti estradinis ansamblis. Ir 1960 m. kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje surengtas pirmasis viešas koncertas. Ši data ir yra laikoma kolektyvo įkūrimo data. Lietuvos respublikinių profesinių sąjungų tarybos sekretoriatas ir LTSR kultūros ministerijos kolegija už nuopelnus propaguojant lietuvių tarybinę estradinę muziką gamyklos klubo estradiniam ansambliui suteikė liaudies kolektyvo vardą – „Vairas“.
2.Šiaulietis Vilijus Vaišvila puikiai žinomas kaip kadaise „Dagiliukų“, vėliau – grupės „Sun City Beat“ narys, sukūręs per šimtą dainų. Jis – ir dailininkas, poetas. V. Vaišvila: „Grojome šokiuose, koncertavome, sėkmingai dalyvavome konkursuose. Repertuarą sudarė ir lietuvių liaudies aranžuotos, ir „The Beatles“, „Creedence Clearwater Revival“ dainos. 2006 metais savo muzikinę veiklą pradėjo bigbito grupė „Sun City Beat“. Idėja buvo groti 8 dešimtmečio muziką, kuriai vis dar jaučiame nostalgiją, kuri vis dar mus užveda“.
3. 1977 metais Šiaulių Pedagoginio Instituto (ŠPI) publikai debiutavo Telšiuose sukurta, bet Šiauliuose išgarsėjusi „Helmio grupė“. Grupė sukūrė daug savo dainų, kurių autorius – grupės lyderis Helimantas Stancevičius. Viena dainų vadinosi „Roko žmogus“. Koncertuose „Helmio grupė“ grodavo ilgas improvizacijas, kuriose buvo psichodelikos elementų. Grupė laikėsi hipizmo, pacifizmo idėjų, H. Stancevičius domėjosi Rytų filosofija, tapo vienu pirmųjų vaišnavų (krišnaistų) Lietuvoje. Šio muzikanto balsas – unikalus, kiek panašus į Roberto Planto („Led Zeppelin“).
4. 1987 metais Šiauliuose įkurta grupė „Utopija“, kurioje dainavo ir fleita grojo Neda Malūnavičiūtė. Tai buvo žymios muzikantės karjeros pradžia (po metų ji pradėjo džiazo vokalistės karjerą). Trombonu grojo Vytautas Pilipavičius, klavišiniais – Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius (apie šį žmogų žr. toliau).
5. Holistinės muzikos pradininkas Lietuvoje Gediminas Dapkevičius kompoziciją studijavo pas maestro Giedrių Kuprevičių ir prof. Eduardą Balsį. 1981 m. G. Dapkevičius kartu su kompozitoriumi Gintaru Kizevičiumi ir dailininku Algiu Lapieniu įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje eksperimentinės elektroninės muzikos grupių „Solaris“. Kūrė muziką teatrui, nekomerciniams filmams, koncertavo su Lietuvos džiazo meistrais Neda Malūnavičiūte, Vytautu Pilibavičiumi, Aurelijumi Ščiuka, su grupe „Saulė ir Žuvys“.
6. Dar vienas žinomas menininkas avangardistas iš Šiaulių – Geraldas Jankauskas-Jerry. 1977 m. jis Šiauliuose įkūrė roko grupę „Pionier“. Vėliau prasidėjo dvasiniai, ezoteriniai ieškojimai. Džeris grojo grupėse „Bix“, vėliau sukūrė grupę „7B Orkestras“, „kurioje realizavosi visi regėjimai ir vizijos, kurių neišėjo įkūnyti BIX‘uose“. 1994 m. pradėjo groti grupėje „Gin‘Gas“ – smagaus džiazroko/funky kompanijoje. Apsigynęs filosofijos daktaro disertaciją, Džeris paliko Lietuvą ir apsigyveno San Franciske, pasaulio hipių sostinėje.
7. Prie stiprios Šiaulių holistinės muzikos tradicijos būtinai turime paminėti dar du žmones. Vienas jų – Raimondas Rašpoliauskas-Raymist. Jis savo kūrybą vadina „kelione aplink pasaulį“. Grota ir su grupėmis „Lygiailyja“ bei „Žuvys“. Maždaug 1996 m. pradėta kurti holistinė muzika, įrašyti keli puikūs albumai. Vėliau Raymist ėmė kurti muziką ir koncertuoti su Vytautu V. Landsbergiu. Raymist vertina tylą, meditaciją.
8. Holistų vyrų būrį Šiauliuose papildo eruditė, unikalios meninės pajautos muzikantė, dailininkė, teatro režisierė Zita Vilutytė. Menininkė yra ne tik kompozitorė, dailininkė (ji pati iliustruoja visus savo albumus), bet ir Holistinio judėjimo teatro „S“ įkūrėja ir vadovė. Daugiau nei tuziną albumų sukūrusi menininkė šio teatro koncepciją pristato taip: „Holistinio judėjimo teatras „S” dirba holistinės pedagogikos principais. Pagrindinis tikslas – ieškant gelmės savyje, kuriant savo pasaulį, jungiant ir vienijant visus pasaulio dalykus į visumą, ieškoti pusiausvyros, šviesos, naujumo, tiesos, pajutimo gelmės, t. y. kurti TEISINGĄ meną.“
9. Be abejo, kalbant apie Šiaulius, būtina paminėti grupę-fenomeną „Bix“. Oficialūs jos įsikūrimo metai visur žymimi 1987-ieji, tačiau realiai grupė susikūrė dar 1980 metais ir grojo pankroką. Grupės lyderis Saulius Urbonavičius pasakojo: „Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis. O tada iš nevilties su draugeliu vakarais pradėjom muzikuoti. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, o aš brązginau akustine gitara. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. O pavadinimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota“.
10. Dar viena ryški Šiaulių roko muzikos figūra – Remigijus Ruokis, žinomas iš grupių „Les Stagnateurs/Stagnatai“, „Gin‘Gas“, „DaLyVis“. Tai ironijos, sarkazmo, socialinio protesto ir lengvo fankovo stiliaus meistras. „Kuo ilgiau tylėsim, tuo ilgiau mus p**“, – sako R. Ruokis, nevyniodamas žodžių į vatą. „DaLyVis“ – kieto rap metal grupė, kažkiek primenanti „Rage Against The Machine“, nebijanti dainuoti pagal Juliaus Janonio žodžius („Ar tu matei“), išrėžti, kad mes gyvename „š*d*nai puikiai“, esame tik „statistiniai duomenys“. Viena vertus, grupė kiek peržengia cinizmo ribas, kita vertus, tai būtinas grupės arsenalas – juk jie ne hipiai.
…ir taip toliau… Kadangi išsamus tyrimas, ko gero, užimtų per daug vietos, teks tik trumpai paminėti kitas roko ir jam artimų stilių įžymybes, kilusias iš Šiaulių, kuriuos muzikos žinovas Dovydas Bluvšteinas yra pavadinęs lietuviškuoju Mančesteriu. Tai Valdas Slabada, Gytis Paškevičius, Virgis Stakėnas, „Jonis“, „Crazy Crow“, „Svirplys“, „Blackout“, „Brainers“, „Colours of Bubbles“, „Da‘Žai“, „Ferum“, „Outsiders“, „Obertonas“, pankai „3-ias aukštas“, „Apatija“, „Bendradarbei“, „Didelis Dalykas“, „Elnias“, „Flagelacija“, „Prosto Marija“, metalistai „Argharus“, „Guided Violence“, „Mortuary Property“ (buv. INRI), P.O.L.L.Y. (Šiauliai/Kuršėnai), „Stranger Aeons“ (buv. „Bestija“), bardai Saulius Bareikis, Aidas Giniotis, Ieva Narkutė (Jieva), Ovidijus Jucys, folko/neofolko kūrėjai „Kitava“ ir daugelis kitų talentingų grupių bei muzikantų.
Tekstas: Mindaugo Peleckio
Nuotraukos: iš autoriaus asmeninio archyvo
SEB banko atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose. Reitinguojant miestus buvo vertinamos keturių asmenų šeimos pagrindinių išlaidų krepšelis: tai išlaidos maisto produktams, būsto išlaikymui (šildymui ir vandeniui) bei transporto paslaugoms.
Šiauliečių keturių asmenų šeima per mėnesį šaltuoju metų laiku šioms reikmėms iš viso turėtų išleisti vidutiniškai apie 1 816 litus, tai yra 8 proc. mažiau nei tokio paties dydžio šeima, gyvenanti brangiausiame Lietuvos mieste, Vilniuje, kuriame šios išlaidos sudaro 1 972 litus. SEB banko skaičiavimais po sostinės pagal pagrindinių išlaidų dydį toliau rikiuojasi Kaunas, po to seka Panevėžys ir Klaipėda.
„Sunkmečio našta Lietuvos miestuose pamažu lengvėja, bet nevienodai. Tam įtakos turi vidutinės pajamos bei patiriamos išlaidos. Nors Šiauliuose šiuo metu keturių asmenų šeima pagrindinėms išlaidoms santykinai išleidžia mažiau negu šeimos kituose didmiesčiuose, vidutinės pajamos, remiantis paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistika, Šiauliuose taip pat buvo mažiausios“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Analizuojant atskiras pagrindinių išlaidų grupes, Šiauliuose keturių asmenų šeima, lyginant su kitais didmiesčiais, mažiausia išleidžia maisto produktams. „Šiauliuose per pastaruosius metus maisto produktų kainos augo kiek lėčiau nei kitur, tačiau daugiausia, beveik penktadaliu, išaugo būsto išlaikymo kaina, taip pat gana smarkiai, beveik 9 proc., didėjo ir transporto paslaugų kainos“, – atkreipia dėmesį SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak ekspertės, ekonominis atsigavimas priklauso ir nuo nedarbo mažėjimo bei darbo užmokesčio didėjimo tempų. „Šiauliuose metų pabaigoje buvo fiksuojamas vienas didžiausių vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus padidėjimų lyginant su ankstesniu pusmečiu – 1,6 procento. Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per antrąjį 2010-ųjų metų pusmetį padidėjo 2,5 procento“, – pastebi J. Varanauskienė.
Remiantis Statistikos departamento pateikiama naujausia informacija apie regionus, 2010 m. pabaigoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Šiaulių mieste siekė 1 489,9 lito. SEB banko šeimos finansų ekspertės teigimu, darbo užmokesčio didėjimo poveikį namų ūkių gerovei nustelbė išaugusios prekių ir paslaugų kainos.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis Šiauliuose yra mažesnis negu didžiuosiuose miestuose, galima daryti prielaidą, kad išlaidos pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms – maistui, būstui išlaikyti – sudaro didesnę išlaidų krepšelio dalį. „Nepaisant to, kad Šiauliai – miestas, kuriame gyventi santykinai pigiau nei kituose didmiesčiuose, šiauliečiai to pigumo dar nejaučia. Nominalaus darbo užmokesčio augimas nekompensuoja brangstančių pragyvenimo išlaidų, todėl realų pajamų padidėjimą pajus tik tie šiauliečiai, kurie po pertraukos vėl ras darbą ir gaus didesnį užmokestį negu iki tol gautos socialinės išmokos“, sakė J. Varanauskienė.
Tačiau palyginus nekilnojamojo turto kainas didmiesčiuose, Šiauliuose būstą įsigyti galima santykinai pigiau. Naudodamasis bankų paskolomis vidutinį darbo užmokestį uždirbantis šiaulietis galėtų nusipirkti 51,4 kv. m ploto būstą Šiaulių gyvenamajame rajone, t.y. beveik perpus erdvesnį negu vidutines pajamas gaunantis vilnietis įpirktų Vilniuje.
Spalio 10 d. (sekmadienį) Šiauliuose, Šiaulių arenoje vyko sertifikatinė visų šunų veislių paroda. Parodoje dalyvavo daugiau nei 800 šunų (daugiau negu 100 skirtingų veislių). Tarp gausybės dalyvių buvo svečių iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Suomijos. Gražiausi šunys buvo renkami tarp skirtingų klasių , be to dar buvo renkama ir gražiausia pora. Taip pat buvo renkamas ir geriausias visos parodos šuo, geriausias šunų veislynas. Vyko ir šunų judrumo varžybos, kai reikėjo įveikti ruožą kliūčių ir kuo mažiau suklysti. Žiūrovai galėjo ne tik pasigrožėti įvairiausių šunų veislių grožiu, grakštumu, ar išsirinkti labiausiai patinkantį šuniuką, bet ir įsigyti jau turimam augintiniui maisto, žaislų, rūbelių, antkaklių, pavadėlių ar kitų šuniukui būtiniausių daiktų.
Spalio 10-oji Lietuvoje – Vietos savivaldos diena. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas kartu su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėmis bei Radviliškio rajono savivaldybe mini šią dieną, kuri svarbi ne tik valstybės ir savivaldybių tarnautojams, bet ir visai sąmoningai Lietuvos visuomenei, taip pat ir Universitetui – savivaldos institucijų partneriui.