šilkas
Likus vos septynioms dienoms iki Šv. Velykų, pat laikas pradėti mąstyti kūrybiškai – kaip marginsime velykinius margučius. Daugelis per Velykas nori nustebinti ne tik savo artimuosius, susirinkusius prie šventinio stalo, bet ir draugus, padovanodami ypatingus ir išskirtinius margučius. Tikriausiai šiuo atveju be „pasidaryk pats“ neišsiversime, o ir pats marginimo darbų procesas taip pat gali būti puiki laisvalaikio praleidimo forma. Mūsų pasiūlymas – šilkiniai margučiai. Jiems numarginti reikės 100 proc. natūralaus šilko.
JAV mokslininkai genetiškai modifikavo šilkaverpių vikšrus, kurie gamina gerokai patvaresnį šilką, praneša BBC.
Žurnale „PNAS journal” mokslininkai iš Vajomingo universiteto teigė, jog galutinis jų tikslas buvo sukurti vikšrus, kurie gamintų tokio pat patvarumo šilką kaip vorai.
Komiksų knygos „Žmogus voras” herojus sugebėjo išgauti voratinklinį šilką, kuriuo gaudydavo blogiukus ir siūbuodavo tarp miesto dangoraižių.
Mokslininkai metų metus bandė sukurti tokį šilką.
Tačiau dauginti ir auginti vorų dėl šilko neįmanoma, nes voragyviai nepagamina jo pakankamai, o suleidus po du jie suėda vienas kitą.
Tuo tarpu šilkaverpių vikšrus lengva veisti ir auginti, tačiau jų gaminamas šilkas yra per prastos kokybės.
Mokslininkų komanda, vadovaujama Vajomingo universiteto profesoriaus Dono Džarvio (Don Jarvis), pakeitė šilkaverpių vikšrų genetiką. Nuo šiol jie gamina vorų ir vikšrų mišinio šilką dideliais kiekiais. Pasak mokslininkų, šio šilko tvirtumas toks pat kaip vorų.
Šis naujas atradimas gali būti naudingas medicinos sektoriui siekiant sukurti patvaresnius siūlus, implantus ir raiščius. Be kita ko, genetiškai modifikuotų šilkaverpių vikšrų šilkas gali būti naudojamas kaip nauja medžiaga patvaresniam plastikui, kurio pagaminimui reikia daug energijos.
Esu Vaida Žemaitytė – būsima interjero dizainerė, kurianti šilko aksesuarus. Atvirai galiu prisipažinti – esu įsimylėjusi šilką. Mano akimis, šilkas – pats prabangiausias, tyriausias ir švelniausias audinys iš visų
natūralios kilmės audinių. Jis neturi sau lygių estetikos, bei patvarumo klausimais. Turbūt dėl šių priežasčių pagrinde ir pamilau jį. Bet pradėkim nuo pradžių…
Lengvi ir prabangūs audiniai, plunksnos, žėrintys karoliukai ir itin kruopštus rankų darbas. Aukštosios mados savaitė, vykstanti mados sostine tituluojamame Paryžiuje, yra viena iš retų progų, kurios metu galima išvysti tiek ištaigingų, paslaptimi ir prabanga dvelkiančių vienetinių kūrinių.
Ir nors vis dažniau prabylama apie lėtą aukštosios mados mirtį ir karščiausias tendencijas atitinkančių masinių gaminių įsiviešpatavimą, vienetinių drabužių pristatymai vis dar priverčia aikčioti iš susižavėjimo ir nuostabos. Didžiausiu skirtumu tarp aukštosios mados šedevrų ir kasdienės aprangos visada išliks nepriekaištinga kokybė, itin brangūs audiniai, kurių metro kaina prasideda nuo 150 JAV dolerių, bei kruopštus rankų darbas. Visi Haute Couture modeliai matuojami, kerpami bei siuvami rankomis. Atsižvelgiant į modelio sudėtingumą, siuvėjas profesionalas kostiumo kūrimui sugaišta nuo 100 iki 150 valandų, o prabangios vakaro suknelės pasiuvimui jis neretai paskiria net 1000 darbo valandų. Dėl kruopštaus rankų prisilietimo šie modeliai atrodo kur kas prabangiau ir išskirtiniau. Juk dėvimosios mados pristatyme niekada neišvysite suknelės, siuvinėtos 50 tūkst. Swarowski kristalų bei sveriančios 70 kilogramų. Žinoma, šių drabužių kaina taip pat nepalyginamai didesnė. Dieninių suknelių kainos prasideda nuo 20 tūkst. JAV dolerių, o vakarinei suknelei tektų išleisti mažiausiai 60 tūkstančių.
Nepaisant tokių didelių kainų, aukštoji mada nėra pelningas verslas – kolekcijos labiau reikalingos išlaikyti mados namų prestižą. Ypač skaudžiai mados pasauliui sudavė finansų krizė, dėl kurios gerokai sumažėjo brangių drabužių pardavimai. Dėl smukusių pajamų ir išaugusių sąnaudų net ir visame pasaulyje puikiai žinomi vardai ėmė balansuoti ant bedugnės krašto, o kai kurie neišsilaikė versle. Net tokie garsūs ženklai kaip „Prada“ ar „Versace“ neišvengė nuostolių.
Aukštosios mados pristatymų taip pat neaplenkė ir pasaulio nelaimių atgarsiai. Mados namai Chanel bei Giorgio Armani skyrė savo kolekcijas cunamio ir žemės drebėjimo aukoms Japonijoje pagerbti. Elegancijos karaliumi vadinamo Armani kurti modeliai dvelkė tolimaisiais rytais – ant podiumo plazdėjo japoniškas šilkas, margintas gėlių motyvais, modeliai vilkėjo drabužius, kurių siluetai priminė tautinius japonų drabužius – kimono.
Norėtųsi išskirti dar dviejų dizainerių kolekcijas – Giambattisto Valli bei Elie Sab. Pastarojo dizainerio kolekcija užburia savo lengvumu, spalvų švelnumu bei audinių kokybe – modeliai pasiūti iš aukščiausios kokybės šilko bei taftos, siuvinėtos kristalais. Ne veltui, po šio dizainerio pristatymų visos suknelės kaip mat nuperkamos Holivudo žvaigždžių. Giambattista Valli kolekcija taip pat užburia savo išskirtine prabanga – plazdančiomis suknelėmis, puikiai parinktomis spalvomis bei siluetais.
Aukštosios mados savaitėje buvo galima išvysti ir lietuvių veidų. Garsiųjų „Christian Dior“ mados namų kolekciją demonstravo lietuvė Julija Steponavičiūtė.
Parengė Ieva Varkojytė
Nuotr. Style.com