sirgaliai
Nors tai įvyko užvakar, panašu, jog taip greitai tai nepasimirš. Taip, kalbame apie tikrai netikėtai triuškinantį Brazilijos futbolininkų pralaimėjimą Vokietijos rinktinei Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje, gėdingu rezultatu 7:1. Turbūt nereikia ir sakyti, jog šios juodosios dienos ilgai iš atminties negalės ištrinti ne tik komandos nariai, bet ir čempionato šeimininkų rinktinės sirgaliai. Kviečiame pamatyti jų emocionalias reakcijas, supratus, kad įvykiai aikštėje klostosi ne tik ne prastai, bet ir tragiškai…
Ką tik pasibaigus sidabriniam Europos vyrų krepšinio čempionatui, pristatome jums nuotraukų galeriją, kurioje – linksmiausi ir keisčiausi sporto sirgaliai. Ko tik nepadarysi dėl mylimos komandos, o įtampa bei jaudulys kartais tikrai veda iš proto…
Likus kiek mažiau nei savaitei iki, matyt, laukiamiausio lietuviams įvykio –„Eurobasket 2013“ pradžios, jam ruošiasi ne tik mūsų šalyje gyvenantys ar vykstantys rinktinės palaikyti į Slovėniją, tačiau ir svetur emigravę žmonės.
„Ultros“ – fanatiškai ir išradingai sporto komandą palaikantys aistruoliai. Tačiau toks paprastas apibūdinimas mažai ką atskleidžia, o ir žodis „aistruoliai“ rodosi per silpnas. Žodį „fanatai“ norisi pakartoti bent tris kartus. Tokį įspūdį susidariau susipažinęs su dviem Kauno „Žalgirio“ „ultrų“ stiliaus grupuotės „Green White Boys“ nariais.
Krepšinio sirgalių keliamas triukšmas gali pakenkti klausai, perspėja medikai. Ekspertai išmatavo, kad emocijų kupini Lietuvos krepšinio sirgaliai per varžybas kelia triukšmo tiek, kiek propelerinis lėktuvas arba pneumatinis grąžtas.
Ekspertai išmatavo, kad Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 decibelų, palyginimui – įprastinė kalba yra apie 60 decibelų. Didesnis nei 140 decibelų triukšmas pavojingas gyvybei ir yra draudžiamas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus gydytojo Zenono Javtoko teigimu, neilgai pabuvus triukšmingoje aplinkoje klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse praeina, tačiau triukšmui trunkant ilgą laiką klausa gali būti pakenkiama negrįžtamai. Mat ilgai veikdamas triukšmas pažeidžia vidinėje ausyje esančias neurosensorines ląsteles, jos suyra ir nebegali perduoti signalų klausos nervui ir smegenims. Šios ląstelės neatsistato.
„Tai vyksta palaipsniui, nepastebimai, jums net neįtariant, jog pamažu prarandate klausą. Be klausos pakenkimo, triukšmas gali sukelti stresines reakcijas, sutrikdyti miegą, virškinimo sistemos organų veiklą, padidinti kraujo spaudimą, mažinti organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą, didinti nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką”, – aiškina gydytojas.
Sveikatos specialistai nepuoselėja iliuzijų, kad sirgaliai per varžybas bus ramūs, triukšmaudami nepalaikys savo komandų ar nenušvilps priešininkų, tačiau rekomenduoja varžybų organizatoriams neleisti atsinešti į mūsų sporto arenas sirenų, daugelyje šalių stadionuose uždraustų afrikietiškųjų vuvuzelų ir kitų stiprų garsą keliančių instrumentų.
„Tiems, kurie stebės varžybas „gyvai”, primename: jūs galite nuo 15 iki 30 proc. sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai ausų kamšteliais ar ausinėmis, dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Šių patarimų ypač neturėtų pamiršti tie, kuriems gera klausa yra jų „darbo įrankis” – gydytojai, muzikantai, dainininkai, tėvai, norintys, kad jų vaikai galėtų pasirinkti šias profesijas. Atminkite: čempionatai ateina ir praeina, o sugadinta klausa lieka visam gyvenimui”, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.
Krepšinio šalyje Lietuvoje daugeliui jau turbūt į kraują įaugo bruožas nuolat burtis su draugais ir palaikyti šios sporto šakos nacionalinę rinktinę arba mėgiamą klubą. Kai kuriems tai laisvalaikis, kitiems gi – gyvenimo būdas.
Tačiau kaip lietuviai išreiškia savo palaikymą kitose sporto šakose? Ar esame linkę į atvirą agresiją, kaip lenkų ir anglų futbolo chuliganai? Kaip susijęs patriotiškumas ir kietų daiktų svaidymas į aikštelę?
Su triukšmingomis, agresyviomis sporto šakomis ir jų palaikytojais kontrastuoja šalyje šiokį tokį pakilimą išgyvenantis tenisas. Ričardo Berankio, Lauryno Grigelio ir kitų sportininkų sėkmė teniso kortuose lėmė ir šios itin kultūringos sporto šakos populiarėjimą tarp tautiečių. Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad specifinis sirgalių palaikymas yra sena tradicija: „Jis pakankamai skiriasi nuo kitų sporto šakų, jau vien reikalavimu žaidimo metu laikytis tylos. Jokiame kitame sporte tokio dalyko nepastebėsi. Tai seniai įsigalėjusios tradicijos, tačiau šiek tiek skiriasi priklausomai nuo turnyro: tarkim, Deviso taurės metu į tai žiūrima kiek liberaliau nei klasika laikomame Vimbldono turnyre“.
Kultūringo sporto kultūringi sirgaliai
Kamuoliukui lakstant iš vienos pusės į kitą, teniso aikštėje privalo stoti mirtina tyla, sirgaliai skatinami gerbti varžovus ir vieni kitus, netriukšmauti, elgtis kultūringai. Lietuvoje, pasak R. Grušo, teniso sirgaliai šių taisyklių paiso, tačiau už teniso kortų tokia kultūra dar nenukeliavo: „Būkim biedni, bet teisingi: didžiojo teniso Lietuvoje turime labai mažai, taigi ir tradicijų. Bet šių taisyklių laikomės, jos globalios, universalios. Tik gal dėl nepatyrimo ar dėl to, kad didžiojo teniso matome retai, dažniau paspygaujam, patriukšmaujam viešose vietose“. Tačiau, nors ir pripratę prie audringo palaikymo stebėdami tenisą draugų būryje kažkur bare, mes dar neprilygstame pietiečiams: „Portugalų teisėjas neseniai pasakojo, kad antai Pietų Amerikoje Deviso taurės susitikimai visai kitokie, čia daugiau pietietiško karščio: prie svečių komandos viešbučio naktį būriuojasi sirgaliai, dainuoja dainas, neleidžia miegoti. Atvirajame Australijos turnyre prieš keletą metų įvyko didelės muštynės, berods tarp serbų ir bosnių. Taigi, emocijų pasitaiko ir tenise, tik už kortų ribų“, – pasakojo Lietuvos teniso sąjungos prezidentas.
Galbūt tai kažkiek lemia ir teniso, kaip pačios sporto šakos, kultūringumas? Juk stebime ne vienas kitą stumdančių ar kitaip fiziškai „skriaudžiančių“ sportininkų minią, o tik du kamuoliuką mušinėjančius žaidėjus. O tai, kad nemaža dalis žaidimo vyksta visiškoje tyloje, turbūt paverčia reginį dar ypatingesniu. Juk neimsi tokioje aplinkoje šokinėti ir rėkauti. Tačiau ir toks palaikymas gali būti šiltas – svetur titulus skinantys šalies tenisininkai sirgalių dėmesio nestokoja: „Kiek teko girdėti, bent didžiųjų turnyru metu žaidžiant R. Berankiui, pavyzdžiui pernai Vimbldone ir šįmet atvirajame Australijos čempionate, palaikymas buvo juntamas, buvo ir vėliavos spalvomis išsidažiusių žmonių. Remigijus Balžekas (Lietuvos rinktinės vyr. treneris ir R. Berankio mokytojas, – aut. past.) man sakydavo, kad tie dalykai jiems visada svarbūs ir labai padeda“, – sakė R. Grušas. Pasiektus rezultatus žinome – taigi, gal Lietuvos sirgaliai jau kažkiek pasitarnauja ir tenisininkams. Aišku, iki tikrai ištikimo palaikymo čia mums dar toli.
Oranžinio kamuolio mėgėjai – Lietuvos talismanas
Artėjant Europos čempionatui Lietuvoje, krepšinio sirgaliai dabar pastebimiausi. Kamuolio varymas per visą Lietuvą, krepšinio aitvaro laidymas ir kitos akcijos rodo, kad žmonės domisi ir laukia įspūdingų kovų arenose. Nors pavienių smurto protrūkių tarp aršių krepšinio sirgalių pasitaiko, lietuviai šioje sporto šakoje negarsėja agresyvumu: „Sirgalius sirgaliui nelygu, bet nemanau, kad Europos kontekste Lietuvos sirgaliai aršūs ar agresyvūs. Mūsų mentalitetas ramesnis nei pietiečių, pavyzdžiui, graikų, kurių „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ fanai kariauja tiesiogine to žodžio prasme“, – dėstė savo nuomonę ištikimas krepšinio gerbėjas Vytautas Alminas.
Tie žmonės, kurie ateina į rungtynes kelti muštynių, nelaikomi tikrais sirgaliais. „Jie ateina ne komandos palaikyti, o ieškoti konfliktų su kitos komandos gerbėjais. Toks elgesys nepuošia nei sporto renginio, nei kelia komandos, kurią jie neva palaiko, prestižą“, – pasakojo V. Alminas. Kaip bebūtų, džiugu pripažinti, jog krepšinio fanai iš Lietuvos geriau pažįstami dėl įspūdingų būgnų, žymiojo Sėklos barzdos ir aistringo palaikymo, o ne dėl noro laidyti raketas į aikštę ar smogti varžovų atributika pasidabinusiam žmogui. Džiugu, kad geltonai žaliai raudona armija tribūnose užsieniečiams dažniausiai kelia pavydą, o ne pasibjaurėjimą – ištikimai rinktinę lydintys sirgaliai yra savotiškas mūsų šalies talismanas ar prekinis ženklas: „Lietuvos krepšinio sirgaliai yra vieni geriausių pasaulyje, tokiais save laikome ne tik mes, bet ir kitos valstybės, kuriose krepšinis nėra paskutinėje vietoje“, – sakė aistruolis.
Futbolo tribūnose – chuliganų mūšio laukas
Atsigręžkime į futbolą, kurio vadinamieji chuliganai yra it atskira subkultūra su savais džiunglių įstatymais, garsėjanti žvėriškais susirėmimais. Be galo arši Lenkijos klubo „Legia“ gerbėjų armija, stadionuose kelianti neregėtas smurto bangas, prisidėjo prie besiformuojančios nuomonės, jog jų tautiečiai jau lenkia tokių fanų agresyvumo tradicijomis garsėjančią futbolo tėvynę Angliją.
Lietuvoje gi sportinis chuliganizmas, paskanintas rasizmu ir fanatišku nacionalizmu, dar nėra tiek pažengęs: „Palyginus su Vakarų Europa ar Rytų Europos bei Balkanų šalimis, Lietuvos fanai yra labai ramūs“, – sakė vienas tinklapio Patriotai.lt lankytojas. Išties, pas mus tokių masinių muštynių, kokios nieko nestebina Serbijoje, Anglijoje ar kitose šalyse, stadionuose pasitaiko nedažnai.
Paklaustas apie minėtame tinklapyje besiburiančių skinų (skustagalvių) vaidmenį smurto protrūkiuose tribūnose, anonimu panorėjęs likti Patriotai.lt lankytojas ėmėsi juos ginti: „Tai stereotipas, sumaišantis į vieną eilinius treninginius chuliganus, futbolo ultras ir skinus. Kadangi Lietuvos visuomenėje labiau žinomas skinų judėjimas, negu futbolo ultrų, dažniausiai visi neigiami dalykai surašomi jiems“. Futbolo ultros – visame pasaulyje paplitęs fenomenas, fanatiškų sirgalių judėjimai, žinomi dėl savo agresyvumo, politinių ar rasistinių polinkių. Išties, perdėm patogu suversti kaltę konkrečiai žmonių grupei, nors iš tiesų nebūna aišku, ar prasikaltusieji išvis priklauso kokiam nors judėjimui. Kaip bebūtų, incidentų būta įvairiausių – rasistiniai plakatai, užgaulus elgesys jau pelnė Lietuvos futbolo federacijai nemenkas baudas.
Peršasi paprasta išvada: sirgaliai, kaip ir visi žmonės, paklūsta įvairiausiai įtakai – tiek bendram savo aplinkos (šalies, miesto, šeimos) kultūriniam klimatui, tiek sporto šakos palaikyme įsigalėjusioms, dažnai ir nerašytoms, taisyklėms. Ne paskutinis čia ir bandos sindromas arba bent noras nelikti balta varna. Žinoma, viskam yra ribos, ir, jei jau nusprendėte mesti plytą, tai Jūsų pačių, o ne visų sirgalių, kultūros lygio atspindys.
Martynas Gedvila
„LT Identity“, vienijanti dizaineres J. Rimkutę, I. Ševiakovaitę ir grafikos dizainerį Edvardą Kavarską, nusprendė pristatyti lietuviškais simboliais papuoštus marškinėlius sporto sirgaliams. Pirmieji juos išbandė „Žalgirio“ ir mūsų rinktinės krepšininkai LKL čempionato apdovanojimų renginio metu.
„Nors esame sukūrusios jau per 30 „LT Identity“ marškinėlių, tačiau tai – pirmieji skirti sportinei tematikai. Labai džiaugiamės, kad šie marškinėliai iki „kaulų smegenų“ yra lietuviški: tiek dizainas, tiek medžiagos, tiek gamyba – viskas padaryta Lietuvoje. Net siūlės ant marškinėlių yra Lietuvos siuvėjų darbas“,- šypsosi „LT Identity“ dizaineriai, sirgalių marškinėlius kūrę pusę metų.
Šiai kolekcijai sukurti 6 skirtingi marškinėlių dizainai. Labiausiai dominuojanti spalva visoje kolekcijoje – žalia, o dažniausiai naudotas audinys – natūrali medvilnė. Pagal dizainerių sumanymą, rūbas specialiai nepabaigtas siūti: neapsiūti jo kraštai leis žmonėms patiems užsiimti kūryba – patrumpinti marškinėlius tiek, kiek jiems reikia.
Pasak „LT Identity“ kolektyvo, jie visuomet savo darbuose nori išryškinti lietuviškumą ir pasiūlyti lietuviams dėvėti originalų, kūrybinį ir kokybišką gaminį. Naujieji sirgalių marškinėliai išskirtiniai dar ir todėl, kad paprastai panašių marškinėlių dizainas atliekamas Lietuvoje, o gamyba vyksta dažniausiai Kinijoje ar net Bangladeše. Šiuo atveju viskas daryta Lietuvoje. Tai, kad apranga gaminama Lietuvoje, anot dizainerių, daugeliui žmonių reiškia kokybę, geresnes medžiagas ir tai, kad marškinėlius bus galima ilgiau nešioti.
J. Rimkutė ir I. Ševiakovaitė teigia, kad artėjant krepšinio čempionatui vis labiau pastebimas žmonių noras pabrėžti savo lietuvišką identitetą: „Mes pasistengėme, kad šis noras būtų patenkintas visapusiškai – ko gero, lietuviškesnės atributikos surasti bus neįmanoma. Toks ir buvo mūsų tikslas nuo pat pradžių – sukurti marškinėlius, kuriuos apsivilkęs žmogus jaustųsi tikru lietuviu, tikru patriotu, tikru sirgaliumi. Dirbome galvodamos ne tik apie grožį, tačiau ir apie prasmę bei dėvėjimo patogumą“.
Marškinėlių kūrybos procesas buvo visiškai originalus, nebuvo žiūrima į jokius kitus sirgalių marškinėlius nei Lietuvoje, nei užsienyje. Visi simboliai yra originaliai kurti grafikos dizainerio E. Kavarsko. Jis teigia, kad labiausiai kurti ant marškinėlių esančius simbolius jį įkvėpė heraldika, kuriai keliami labai griežti reikalavimai ir taisyklės.
Ąžuolas, kalavijas ir skydas marškinėliuose pasirinkti kaip tvirtybės, galios ir stiprybės išraiškos simboliai. Pasak E. Kavarsko, vienas įdomesnių panaudotų simbolių yra saulė – krepšinio kamuolys. Pastarasis simbolis turi ne tik vizualinę, bet ir gilesnę prasmę. Ant marškinėlių esančią stilizuotą saulę, primenančią krepšinio kamuolį, „LT Identity“ dizaineriai patalpino ne marškinėlių centre, o ties širdimi. „Tai padaryta specialiai tam, kad žmonės, giedodami mūsų himną, būtent ten galėtų dėti ranką“,- sako E. Kavarskas.
„LT Identity“ trijulė sutartinai tvirtina, kad šie marškinėliai tinka visiems. „Svarbiausia, kad pasinėrus į krepšinio aistras, šie marškinėliai iškart leis pasijausti ir tautiškais, ir madingais, o Lietuvoje gamintas natūralus audinys išlaikys tiek įtampos prakaitą, tiek pergalės šampano purslus“.
Įdomūs faktai.
Visas marškinėlių kūrybinis ir gamybinis procesas užtruko daugiau nei pusę metų.
Nauja sirgalių uniforma unikali tuo, kad marškinėliuose paliktos išvirkščios siūlės.
Be marškinėlių, dizainerės sukūrė ir lietuviškais simboliais papuoštas skareles.
Simboliai lietuviams – labai svarbūs, nes iki šiol populiariausi LT Identity marškinėliai buvo su Vyčiu, tad galima tikėtis, kad ir naujieji sirgaliaus marškinėliai bus itin populiarūs.
Sekmadienį aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“ sporto sirgaliai suformavo gyvą „Krepšinio širdį“.
Širdies forma stovinti žmonių minia dvidešimt viena skirtinga Europos šalių kalba skaitė frazę „Laukiame Jūsų Lietuvoje – Europos krepšinio širdyje“, taip kviesdami krepšinio aistruolius atvykti į Lietuvą.
Šio projekto idėja kilo bendruomenės „Krepšinio širdis“ įkūrėjui fotografui Tomui Tumalovičiui. Visus, neabejingus populiariausiai sporto šakai Lietuvoje, jis pakvietė įsiamžinti nuotraukose ir vaizdo klipe, kuris bus išplatintas Europos žiniasklaidai.
Nors žmonių susirinko mažiau nei planuota, jų pakako įgyvendinti akcijos organizatoriaus sumanymui.
Sekmadienį paaiškėjo naujasis „Krepšinio himnas“, kuris Lietuvos rinktinę į pergales ves šiemet „namuose“ vyksiančiame Europos čempionate.
Pirmoji vieta atiteko trigubam „M“ – Marijonui Mikutavičiui, Mantui ir Miai. Pirmasis jų scenoje „gyvai“ nepasirodė. Dabar jis keliauja po Pietryčių Aziją.
Antroje vietoje liko „Amberlife“ su daina „Krepšinio šalis – Lietuva“, treti – Raigardas Tautkus ir „Šampaninis“ choras – „Mes kartu“. Ketvirtoje vietoje atiteko LinoAdomaičio ir Merūno Vitulskio dainai „Stipriausias vardas“, penkta – Justo Lapatinsko atliktam „Krepšinis sugrįžo namo“.
Koks yra šiuolaikinis krepšininkas? Ar krepšinis vis dar žaidžiamas už Lietuvą ir jos garbę? Ar sportas ir sveikata suderinama? Į šiuos ir dar kelis klausimus bandome atsakyti kartu su ilgamečiu krepšininkų masažuotoju Juozu Petkevičiumi, plačiojoje visuomenėje švelniai vadinamu Juozuku.