skiepai
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Kaip ir kiekvienais metais, šaltėjant orams, vėl susiduriame su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau dažnai paprastą peršalimą prilyginame gripui ir atvirkščiai. Kai sveikatos specialistai sako, kad reikėtų skiepytis artėjant sezoniniam gripui, dažnas susimąsto – ar tikrai verta? Juk praeitais metais persirgau, savaitę pasikankinau su varvančia nosimi, gerklės skausmu, ir nežymia temperatūra, tai kam skiepintis nuo tokių simptomų, be to galima ir nesusirgti… Bet ar tikrai žinome kas yra gripas ir kad mes tikrai juo persirgome? O gal tai buvo tik paprastas peršalinimas nuo kurio skiepų nėra?
Iš vasaros estafetę perėmęs ruduo primena ne tik apie šiltesnius rūbus ar rudeninių gėrybių derlių. Šis metų laikas taip pat signalizuoja ir apie neužilgo prasidėsiantį peršalimo ligų ir ūminių susirgimų sezoną. O jam ruoštis ir stiprinti imunitetą rekomenduojama jau dabar.
Vasara – poilsio ir atostogų metas, kuomet nemažai laiko praleidžiama gamtoje, daug keliaujama. Planuojant pramogas pravartu ne tik kruopščiai suplanuoti atostogas, tačiau būtina pasirūpinti ir skiepais, padėsiančiais ne tik saugiai ir sveikai pailsėti, tačiau ir išvengti nesklandumų renkantis kelionėms egzotiškas šalis.
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui po skiepijimų susiformuoti reikalingas tam tikras laikotarpis. Tačiau jei kelionę suplanavote vėlai ir iki jos liko mažiau nei 4 sav., patariama vis tiek kreiptis į gydytoją, kadangi kai kuriais atvejais vakcinacija gali būti atliekama ir likus mažiau laiko. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai Europos Sąjungos šalyse registruojami kasmet. Pastaruoju metu padažnėjus tarptautinėms kelionėms, bendradarbiavimui tarp šalių ir susitikimams, gali padidėti užkrečiamųjų ligų įvežimo į Lietuvą rizika.
Poliomielitas
Didžiausia rizika susirgti poliomielitu yra Pakistano, Indijos, Nigerijos ir Afganistano teritorijose.
PSO žiniomis, 2011 metais viename Kinijos regione diagnozuota 18 pirmojo tipo laukinio poliomielito viruso atvejų. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad poliomielito virusas, plintantis Kinijoje, yra susijęs su Pakistane cirkuliuojančiu šios ligos atveju.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad kol poliomielito virusas plinta, vykstantieji į minėtas šalis turėtų pasiskiepyti. Kūdikiai ir vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, o suaugusiems, skiepytiems anksčiau, ir besirengiantiems keliauti į endemines teritorijas, prieš kelionę skiriama viena vakcinos dozė.
Difterija
Difterija paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėl ilgalaikio planinio skiepijimo retai nustatoma ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. XX a. 10-ajame dešimtmetyje difterijos epidemija buvo registruota Rytų Europos šalyse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2011 metais Švedijoje diagnozuotas pirmas per pastaruosius penkerius metus difterijos atvejis. Šia sunkia infekcine liga susirgo 11 metų mergaitė, kilusi iš Somalio.
Paskutinį kartą difterijos atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2011 metų spalio pradžioje– susirgo Vilniaus rajono gyventojas. Prieš tai ši liga Lietuvoje buvo diagnozuota tik 2008 m. Tuomet buvo užregistruoti du susirgimai, kurių vienas, deja, baigėsi mirtimi. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama, kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pagrindinės difterijos ir stabligės prevencinės priemonės–profilaktiniai skiepijimai. Vaikai vakcinuojami pagal skiepų kalendorių, suaugusiesiems pakartotiniai skiepijimai rekomenduojami kas 10 metų. Taigi, 26 (paskutinį kartą skiepytam 16 metų) metų asmuo turėtų pasiskiepyti palaikomąja doze, kuri finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kas 10 metų. Norintiems vakcinuotis asmenims, patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Cholera
Didžiausias choleros paplitimas registruojamas Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Šių metų žiemą prancūzui, grįžusiam iš Dominikos Respublikos, Paryžiuje diagnozuota cholera. Viešnagės svečioje šalyje metu ligonis vengė abejonių keliančio maisto ir gėrimų, neturėjo tiesioginio sąlyčio su cholera sirgusiais asmenimis, tačiau viešbutyje valgė austrių, gėrė kokteilius, kurių paruošimo sąlygos nebuvo žinomos. 2011 metais ši liga užregistruota Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O. Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos duomenimis, ligoniai galėjo susirgti cholera valgydami užkrėstą žuvį. Sukėlėjai nustatyti nuotekų vietose, kuriose ir buvo sugautos žuvys, vėliau naudotos maistui.
Pasiutligė
Pasiutligė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją. Daugiausia mirties nuo šios ligos atvejų registruojama Afrikoje ir Azijoje (55 tūkst. mirties atvejų per metus). ULAC 2011 m. žiniomis, Portugalijoje buvo diagnozuotas ir laboratoriškai patvirtintas susirgimas pasiutlige. Ligonė viešėjo savo gimtojoje šalyje Bisau Gvinėjoje, kuri yra šios užkrečiamosios ligos endeminė zona. Pasiutligė yra mirtina liga, jeigu laiku nesuleidžiama šios infekcijos vakcina, o kai kuriais atvejais būtinas net pasiutligės imunoglobulinas. Tuo tarpu per pastaruosius dešimt metų mūsų šalyje nuo pasiutligės mirė du žmonės.
Dengė karštligė
Per paskutinius dešimtmečius Dengė karštligė labiausiai paplito Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (Meksikoje, Karibų jūros salyne, Kolumbijoje, Bolivijoje, Ekvadore, Venesueloje, Brazilijoje, Paragvajuje).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad 2011 m. epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Dengė karštlige sirgęs vilnietis Brazilijoje buvo sugeltas uodų ir pirmuosius ligos požymius pajuto dar būdamas svečioje šalyje, tačiau medicinos pagalbos į vietinius gydytojus nesikreipė. Grįžęs į Vilnių, apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, kur jam buvo įtarta ir kliniškai nustatyta ši liga. Vokietijos Roberto Kocho institutas, atlikęs kraujo serologinius tyrimus, patvirtino Dengė hemoraginės karštligės infekciją.
Hepatitas A
Hepatitas A yra pasklidęs visame pasaulyje, ir pagal šios ligos paplitimo rodiklius, pasaulio šalys skirstomos į didelio hepatito A endemiškumo šalis (Afrika(Egiptas, Tunisas, Marokas), Pietų Amerika, Azija (Indija, Tailandas), vidutinio endemiškumo šalis (Rytų ir Pietų Europa) ir mažo endemiškumo šalis (Šiaurės ir Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, Japonija).
Vilniaus mieste 2010-2011 metais užregistruoti 8 virusinio hepatito A atvejai, du iš jų– įvežti iš Egipto ir Tadžikistano. Tačiau infekcijos šaltinis nenustatytas.
Didelę riziką susirgti turi asmenys, keliaujantys į didelio hepatito A endemiškumo šalis, ypač jei šiose šalyse ketinama gyventi ilgai, o būsimos gyvenimo sąlygos neužtikrins tinkamos higienos, galimybės vartoti saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Užsikrėsti hepatitu A galima ir buitinio kontakto metu, naudojantis tais pačiais indais, rankšluosčiais, kartu su sergančiuoju rūkant vandens pypkę, maudantis baseinuose. Vienintelis šios infekcijos šaltinis–sergantis žmogus. Susirgti šia liga pakanka net mažos užkrato dozės. Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės yra vakcinacija ir higienos laikymasis.
Geltonasis drugys. Meningokokinė infekcija
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad asmenims, keliaujantiems į egzotiškas užsienio šalis, būtina laikytis vakcinacijos rekomendacijų. Norint išvengti užkrečiamųjų ligų ir jų įvežimo iš kitų kraštų, patariama skiepytis nuo meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės.
Apsikrėsti geltonuoju drugiu didžiausia rizika kyla kai kuriose Afrikos bei Centrinės ir P. Amerikos šalyse. Vakcinuojant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu ir išvengti šios ligos įvežimo iš svetimų šalių.
Meningokokinės infekcijos vakcina privaloma piligrimams vykstantiems į Meką, keliaujantiems po Saudo Arabiją, taip pat patariama skiepytis vykstantiems į kai kurias pietuose nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, priklausančias vadinamajam „meningokokiniam diržui“ (nuo Senegalo iki Etiopijos). Vakcinuojama vieną kartą, po kurio imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime. Skiepijimų pažymėjimai reikalingi tiems asmenims, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turėti tarptautinį skiepijimo pažymėjimą, įrodantį, kad yra pasiskiepiję nuo konkrečios ligos, kitu atveju į tą valstybę gali būti neįleidžiami.
Keliaujant su mažais vaikais, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja juos papildomai vakcinuoti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Maliarija
Iš parazitinių tropinių ligų lietuviai į gimtinę dažniausiai įveža maliariją, tačiau pasitaiko ir kitų retų ligų.
Gyvybei grėsmingiausios maliarijos formos labiausiai paplitusios Subsacharinėje Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Į Lietuvą maliarija dažniausiai įvežama iš Afrikos.
ULAC duomenimis, per 2001-2010 m. dėl nereguliariai vartojamų chemoprofilaktinių vaistų, nepakankamos apsaugos nuo uodų, įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 41 asmuo, iš jų 3 žmonės mirė. Praėjusių metų pabaigoje į Klaipėdos universitetinę ligoninę paguldytas vyras, kuriam buvo diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis metų pradžioje buvo išvykęs į Afriką, tačiau šios ligos profilaktikai vaistų nevartojo. Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet užregistravo maliariją jaunam vyrui, grįžusiam iš Gvinėjos. Žmonės, vykdami į didelės maliarijos rizikos šalis, turi žinoti, kad ši liga– grėsminga gyvybei liga.
Leišmaniozė
Leišmaniozė yra tropinis susirgimas, nes labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur vyrauja moskitai, pernešantys šios ligos sukėlėjus. Leišmaniozė registruojama 88 pasaulio šalyse, iš kurių–72 besivystančios. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų registruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Susirgimų leišmaniozė pasitaiko ir kai kuriose Europos šalyse–Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Įvežtinių odos leišmaniozės atvejų Lietuvoje nepasitaikė kelis dešimtmečius. Tačiau populiarėjant kelionėms į egzotiškus kraštus, rizika užsikrėsti tropinėmis ligomis–didėja.
2008–2009 metais nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti keturi odos leišmaniozės atvejai. Keliautojai užsikrėtė Kosta Rikoje, Peru ir Maroke. 2010 metais laboratoriškai patvirtintas dar vienas, jau penktasis, odos leišmaniozės atvejis.
Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Profilaktinės priemonės
Keliaujant į egzotiškas šalis, derėtų pasidomėti pavojingiausiomis to krašto infekcinėmis ligomis, prisiminti jų keliamą grėsmę, išsiaiškinti vietinį sergamumą ir kaip nuo jų apsisaugoti. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų–vakcinacija. Pasiskiepyti nuo minėtų užkrečiamųjų ligų galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, turinčiuose licenciją šiai veiklai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skiepų kabinete.
Siekiant išvengti infekcinių ligų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja imtis prevencinių priemonių:
• vykstantiems į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privaloma vartoti vaistus. Juos paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas, turintis keliautojų medicinos specializaciją ar gydytojas infektologas;
• naudoti kraujasiurbius vabzdžius atbaidančias priemones–repelentus. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie jo panaudojimo dažnumą. Jų reikia griežtai laikytis ir neperdozuoti, ypač mažiems vaikams;
• paplūdimiuose nevaikščioti basomis, negulėti tiesiog ant paplūdimio smėlio/žemės;
• kuo dažniau plauti rankas–prieš valgio gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu; turėti su savimi muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių;
• gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
• valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
• prieš valgant daržoves bei vaisius, juos kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
• nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
• nepirkti maisto gatvėse;
• grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos pirmuosius požymius (karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, pageltimą, bėrimą, kraujosruvas ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia visuomenės dėmesį, kad, nepaisant įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasigirstančių neatsakingų kaltinimų, vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl visuomenė raginama pasitikėti moksliškai įrodytais sveikatos profesionalų teiginiais, o ne jokių ekspertų išvadomis nepagrįstais neatsakingais žiniasklaidos atstovų svarstymais.
„Suvokdami žiniasklaidos poveikio galimybes Lietuvoje, kreipiamės į visuomenę prašydami pasitikėti visų pirma moksliniais įrodymais, ne vien žurnalistų svarstymais, – sako sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Faktai iškalbingi: besivystančiose šalyse, kur nėra galimybės pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamų ligų. Todėl bandymai diskredituoti Lietuvos mokslininkus atmetant viso pasaulio patirtį vertintini mažų mažiausiai kaip neatsakingi“.
Atkreipiame dėmesį, kad tik skiepų dėka pasaulyje pavyko likviduoti raupus, iki minimumo sumažinti poliomielito, difterijos, tymų, kokliušo, virusinio hepatito B ir kitų infekcinių ligų epidemijų grėsmę. Šiuolaikinių vakcinų saugumas ir efektyvumas yra užtikrinamos aukščiausio lygio griežtai kontroliuojamomis priemonėmis, o apie galimas bendrines ir šalutines reakcijas skiepijami asmenys visada išsamiai informuojami. Todėl gąsdinant visuomenę skiepų pavojumi galima sulaukti užkrečiamų ligų epidemijos, brangiai kainuosiančios žmonėms ir valstybei.
Atsižvelgiant į Europos šalių praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, priimtinas ir neginčijamas kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinama Nacionalinė imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programa. Pagal šią programą Lietuvoje kūdikiai ir vaikai skiepijimai nuo dešimties užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat jau trečius metu iš eilės valstybės lėšomis skiepijami suaugę asmenys, priklausantys tam tikroms rizikos grupėms gripo vakcina; asmenys po traumų skiepijami nuo stabligės, asmenys, sužaloti naminių ar laukinių gyvūnų – nuo pasiutligės. Taip pat vyresni nei 26 m. asmenys skiepijimai difterijos vakcina. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos 2009-2013 m. programą, 2011 m., atsižvelgus į šalies ekonomines galimybes, numatyta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti vaikų skiepijimus konjuguota pneumokokine vakcina, o 2012 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti skiepijimus žmogaus papilomos viruso vakcina.
Kai kurių žiniasklaidos priemonių siekis diskredituoti skiepus kaip vieną sveikatos išsaugojimo priemonių kelia nerimą ir Lietuvos gydytojų profesinių draugijų atstovams, tarp kurių Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A. Laiškonis, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A. Valiulis, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos viceprezidentas prof. L. Valius, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė doc. D. Vaitkienė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imuniologų draugijos pirmininkė doc. R. Ėmužytė, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos vykdančioji sekretorė gyd. I. Ivaškevičienė, Baltijos šalių vaikų onkohematologų draugijos pirmininkė doc. L. Ragelienė, VU Šeimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiulevičius, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. V. Urbonavičius, Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkė gyd. A. Jankauskienė, Lietuvos vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų draugijos pirmininkė doc. V. Žilinskaitė. Šių žymių Lietuvos medikų pasirašytą laišką gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, SAM. Laiške be kita ko teigiama, kad neleistina, jog didesnių reitingų siekimas keltų pavojų vaikų sveikatai.
Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse narėse priežasčių.
Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Sergant gripu paūmėja daugelis lėtinių ligų, ypač vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05-0,1%, tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.
Sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti asmenį ir valdyti užkrečiamųjų ligų paplitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas apsaugant pasiskiepijusius siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.
Ilgametės stebėsenos duomenimis, gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas, kurio susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo terminų ir technikos, besiskiepijančio sveikatos būklės, kaip senai sirgote kokia nors liga ar susergama tuoj po skiepijimo. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.
Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.
Virusologinės analizės duomenimis, 2010 m. trivalentė sezoninio gripo vakcina veiksmingai ir patikimai apsaugos nuo šio sezono gripo virusų. Visos gripo vakcinos saugios. Nei viena vakcinos sudedamoji dalis negali sukelti gripo. Povakcininės vietinės reakcijos (sukietėjimas, skausmas, paraudimas dūrio vietoje) pasitaiko iki 20% pasiskiepijusių ir praeina be gydymo. Gripo vakciną galima vartoti kartu su kitomis vakcinomis.
PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);
• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose.
Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:
• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;
• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;
2010–2011 m. gripo sezono metu Lietuvoje ketvirtą kartą organizuojamas rizikos grupių asmenų skiepijimas valstybės lėšomis įgyta vakcina. Vilniaus apskritis gavo 21540 gripo vakcinos dozių, kurios pristatytos paraiškas pateikusioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Aukščiau minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys gali kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą, šeimos gydytoją dėl nemokamo skiepijimo sezonine gripo vakcina.
Gautos sezoninio gripo vakcinos paskirstytos visoms Vilniaus apskrities savivaldybėms: Vilniaus miesto 13488 vnt. (63%), Vilniaus rajono 1731 vnt. (8%), Elektrėnų 1199 vnt. (6%), Širvintų 983 vnt. (5%), Švenčionių 895 vnt.(4%), Šalčininkų 524 vnt. (2%) ir Trakų rajonui 1129 vnt.(5%).
Per du šiais metais vykdomos kampanijos mėnesius sėkmingai suskiepyta dalis (nuo gautųjų) vakcinų savivaldybėse: Vilniaus (71%), Vilniaus rajono (77%), Traku rajono (76%), Elektrėnų (70%), Šalčininkų (76%), Širvintų (39%), Švenčionių (99%). Tačiau visose savivaldybėse tai tesudaro 2–3% nuo visų gyventojų skaičiaus.
Rizikos grupių skiepijimo analizės duomenimis sėkmingiausiai skiepijami asmens sveikatos priežiūros darbuotojai Širvintų ir Elektrėnų savivaldybėse atitinkamai 77% ir 42% visų praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų tose administracinėse vietovėse. Socialinių globos įstaigų gyventojus sėkmingai skiepija Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybės atitinkamai 95% ir 51% iš visų administracinėje vietovėje registruotų šios rizikos grupės asmenų. Prioritetinėje 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje skiepijimo apimtys didžiausios Elektrėnų, Švenčionių savivaldybėse bei Trakų rajone atitinkamai 19,17%, 14,45%, 14,59% visų šio amžiaus gyventojų administracinėje vietovėje. Rezultatai kuklūs, kuomet siekiamybė – iki 2014–2015 m. žiemos sezono pasiekti 75 % vyresnio amžiaus žmonių ir, jei įmanoma, kitų nurodytų rizikos grupių skiepijimo mastą.
Nėščios moterys skiepijasi nedrąsiai, nors tai šiai ypatingos rizikos grupei itin rekomenduojama bet kuriuo nėštumo metu. Paskiepijus nėščiąją gripo vakcina likus keliems mėnesiams iki gimdymo, pasigaminę antikūnai perduodami ir vaisiui, taip apsaugomas ir būsimas kūdikis.
Siekiant šių pokyčių, rengiamos visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistų švietimo kampanijos: visi sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, gydytojai, sveikatos priežiūros sistemos pareigūnai ir politinius sprendimus šioje srityje priimantys asmenys informuojami apie sezoninio gripo problemą. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai aiškina savo pacientams, kurie yra labiau pažeidžiami, apie galimą itin didelį pavojų.
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat turėtų žinoti, kad jiems tenka atsakomybė už deramą savo pacientų informavimą apie skiepijimą. Skiepijimo kampanijos sėkmė – visų specialistų darbo indėlis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai besiruošiančius žiemos atostogoms gyventojus ragina pasirūpinti sveikata. Prieš kelionę rekomenduojama užsukti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir suteiks informacijos apie reikalingas ligų profilaktikos priemones.
Geriausia specifinė profilaktikos nuo užkrečiamųjų ligų priemonė – vakcinacija. Kad susidarytų imunitetas ligai, skiepytis reikia mažiausiai 2 savaites iki kelionės. Priklausomai nuo šalies į kurią vykstate, skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami. Rekomendacijas keliautojams kasmet išleidžia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Kai kurios šalys reikalauja, kad turistai turėtų tarptautinius skiepų pasus, su nurodyta informacija apie galiojančią vakcinaciją nuo tam tikrų ligų”, – aiškino ULAC Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė. Ji nuramino bijančius adatų – kai kurios vakcinos yra kompleksinės, todėl vienos vakcinacijos metu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Ligos, nuo kurių dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti prieš keliones:
Difterija – bakterinė infekcinė liga. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – oro lašelinis. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl neretai liga pasibaigia mirtimi. Vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė – ligos sukėlėjas į organizmą patenka per odos pažeidimus, paveikiama nervų sistema, kyla stiprių raumenų spazmų, liga gali baigtis mirtimi. Pirminė vakcinacija yra trijų injekcijų (imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės). Papildoma vakcinos dozė skiriama suaugusiesiems kas 10 metų.
Hepatitas A – viena dažniausių užkrečiamų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Liga paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Skiriamos dvi vakcinos dozės, pirmoji prieš keturias savaites iki kelionės, antroji po 6-12 mėn.
Hepatitas B – tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per organizmo skysčius, kraują, atsitiktinių lytinių santykių metu ir šimtą kartų labiau užkrečiama nei ŽIV. Ilgą laiką liga yra nepastebima, tačiau kepenų cirozės vystymosi gali išvengti retas ligonis. Rekomenduojama skiepytis vykstantiems į Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų šalis Reikalingos trys vakcinos dozės, pirmas dvi gali būti skiriamos prieš kelionę, paskutinioji po kelionės.
Vidurių šiltinė – tai labai užkrečiama ir pavojinga liga, galimi net mirties atvejai. Pasireiškianti žarnyno uždegimu, viduriavimu, karščiavimu ir kt. Užkrečiama per maistą ir vandenį. Didžiausia ligos grėsmė – Šiaurės bei Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Viena vakcinos dozė saugo trejus metus.
Geltonasis drugys – virusinė liga, kurią platina uodai. Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Norint įvažiuoti į daugelį šių šalių reikalingas tarptautinis skiepų pasas. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Reikalinga viena vakcinos dozė, imunitetas susidaro dešimčiai metų.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Maliarija. Ją platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių, o 90 proc. tropinės maliarijos (sunkiausios formos liga) galima užsikrėsti Afrikoje. Nuo šios ligos apsaugo tik vaistai (tabletės), vakcinos nėra.
Jei keliaujate su mažais vaikais, rekomenduojama juos paskiepyti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.