skulptura
„Angelų medis“ jau auga. Pirmąją skulptūrą, Ilzenbergo dvaro parke atidengtą pernai rudenį, šiuo metu gaubia fontano šnaresys. Šiemet parke turėtų atsirasti dar keletas išskirtinių meno kūrinių, papildysiančių senojo dvaro erdvę.
Vilniuje atidengta bronzinė garsiojo britų muzikanto Johno Lennono skulptūra. Idėja taip pagerbti Johną Lennoną kilo žinomam fotomenininkui Sauliui Paukščiui, ją įgyvendino skulptorius Jonas Gencevičius. Ant granitinės kolonos stovinti bronzinė skulptūra vaizduoja muzikanto veidą, kurio vieną akį dengia gėlės žiedas.
Žaliojo tilto skulptūros nuolat tampa diskusijų objektu. Kol nebuvo iškeltas jų saugumo klausimas, tol esantieji skirtingų barikadų pusėse ginčijosi dėl skulptūrų grožio, dekoratyvumo, simbolizmo ir politinės reikšmės.
Jei ne „menkos smulkmenos“, šios skulptūrėlės tikrai primintų klasikinius porcialeno ar molio gaminius, dažnai aptinkamus pas močiutes ar netgi muziejuose. Visgi tos „smulkmenos“ iš karto keičia visą esmę – pasirodo, jog puošniom suknelėmis pasipuošusioms damoms nukrito galva, išlindo žarnos, o rankoje vietoj rankinuko atsidūrė smegenys. Neišsigąskite, tai – ne pamišusių senų močiučių darbas, o britų menininkės Jessicos Harrison kūryba, pavadinimu „Pride and Prejudice and Zombies“.
Dongwook Lee – korėjiečių skulptorius, garsėjantis savo šiek tiek bauginančia kūrinių stilistika. Jo miniatiūrinės skulptūros vaizduoja žmogų, į kurio kasdienybę žiūrima per juodo humoro prizmę. Jo sukurti personažai stovi gyvenimo ir mirties, grožio ir pasibjaurėjimo, tikrovės ir fantazijos, švelnumo ir žiaurumo kryžkelėje. Kuriuo keliu jis pasuks, priklauso nuo jo vertintojo ir stebėtojo individualybės.
„Tragiška ir linksma“ – taip savo skulptūras apibūdina vienas perspektyviausių ispanų tapytojų ir skulptorių Samuel Salcedo. 1975 metais gimęs menininkas pasaulyje žinomas dėl drąsa pasižyminčios kūrybos ir gebėjimo į įprastus dalykus pažiūrėti neįprastu kampu.
Benamis, jį pažįstančių žmonių vadinamas Dr. Geebers, per 2,5 metų nuėjo maždaug 11 tūkst. kilometrų Didžiosios Britanijos pakrante ir iš vienos vietos į kitą perkėlė virš 1 tūkst. akmenų. Ne, jis nepamišęs (na, gal šiek tiek), jam tiesiog labai patinka piešti akmeninius paveikslus.
Škotų menininkė Jessica Harrison sekdama stipriai šokiruoti nebijančio kinų skulptoriaus Cao Hui pėdomis, kuria žmogaus oda imituojančias miniatiūrines skulptūras, kurios telpa į delną. Šios serijos skulptūros vaizduoja mažus baldus aptrauktus žmogaus oda – šokiruoja, bet tuo pačiu intriguoja. Į delną telpantys škotės darbai kuria žmogaus odos tęstinumo iliuziją, todėl jie spacialiai talpinami ant delno, kad sukurtų delno deformacijos iliuziją. Taip menininkė bando susieti tai kas gyvą su negyvu. Kaip bebūtų, menininkės darbai yra kur kas švelnesni nei minėtojo Cao Hui, kuris nebijo prasibrauti ir į savo kūrinių vidų, laukan išvirtusius organus, nesibaido atvirų žaizdų, chirurginių meno pjūvių, kuriais šokiruoja ir, kaip pats sako, „nori pažaisti Dievą“.
Ajovos valstijoje pirmą kartą eksponuojama LEGO skulptūrų paroda. LEGO menininku ir skulptoriumi vadinamas Seanas Kenney’s savo eksponatos sukonstravo iš beveik 500 tūkst. kaladėlių. Pati didžiausia skulptūra – motina bizonė padaryta iš 45,143 kaladėlių.
Suomių skulptorė Miina Äkkijyrkkä jau yra pasižymėjusi nestandartiniais darbais. Kodėl? Nes menininkės mūzos yra… karvės. O naujausio įkvėpimo pagriebta Miina iš automobilių dalių sukūrė įspūdingą karvių skulptūrų kolekciją.
M.Äkkijyrkkä surenko tuzinus panaudotų mašinų ir spalvotas jų dalis panaudojo kurdama įspūdingo dydžio karvių skulptūras, kurios kartais primena „At At“ iš legendinio filmo „Žvaigždžių karai“. Toks agro ir aukštosios kultūrų sujungimas neretai aprašomas suomių žiniasklaidoje, tačiau panašu, kad pati menininkė gyvena tokį gyvenimą, kuriame nelieka vietos paskaloms. Žmogaus ir kūrybos laisvę vertinanti skulptorė retai duoda interviu ir dar rečiau pasirodo menininkų piketuose.
„Mano jausmai karvėms yra tarsi motinos jausmai vaikui. Šie jausmai stipresni negu kada nors esu jautusi mylimajam ar kam nors kitam šioje žemėje. Aš į pasaulį žiūriu karvės akimis“, – viename interviu savo meile dalinosi M. Äkkijyrkkä.
Daugiau nei 30 metų kurianti M.Äkkijyrkkä yra pripažinta profesionalia skulptore. 2002 m. Suomijos valdžia M.Äkkijyrkkä apdovanojo ir įteikė solidžią piniginę premiją. Savo kalboje ji dėkojo Dievui už aistrą, rėmėjams, automobilių tiekėjams ir karvėms.
M. Äkkijyrkkä taip pat yra pasižymėjusi kine, yra didelė raguočių gerbėja, visuomenės aktyvistė ir kovotoja už suomiškos karvių rūšies „Finncattle“ išsaugojimą.
Daugiau skulptorės darbų galite pamatyti čia.
Laikas.lt