slemas
MC Mesijus (Žygimantas Kudirka) – tai toji galva iš šiuo metu internete plintančio vaizdo klipo „Nelieskit mėlynojo gaublio“. Šis buvo atrinktas į 59-ojo Tarptautinio Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio programą, o jau penktadienį MC Mesijus grąsina „Paskutiniu repo albumu“.
Slemas jau kuris laikas vis tvirčiau įsitvirtina ir Lietuvoje: slemo vakarai tapo tradiciniais, vis daugiau renginių kviečia slemerius pasirodymams, o per Vilniaus knygų mugę išleista ir knyga (su DVD) – „Slemas Lietuvoje!“, į kurios pristatymą LITEXPO parodų rumuose rinkosi pasipuošę slemeriai ir slemo gerbėjai.
Prieš kelis metu Lietuvos kultūros pogrindyje išaugęs lietuviškas slemas jau spėjo susikurti legendą ir tapo unikaliu (kontr)kultūros reiškiniu. „Kitų knygų“ išleista knyga „Slemas Lietuvoje!” – pirmasis bandymas dokumentizuoti ir vizualizuoti trumpą, bet labai veržlią lietuviško slemo istoriją. Gausiai iliustruotame leidinyje pateikti rinktiniai Lietuvos slemerių tekstai ir ryškiausių slemo vėliavnešių – Marco Smitho, Bobo Holmano ir Saulo Williamso – pasisakymai, o DVD plokštelėje – Evaldo Janso filmas „Slemas arba deklamuojamo žodžio menas“ su filmuotais slemerių pasirodymais.
„Ši knyga itin aktuali, nes ji pristato per kelis metus Lietuvoje išpopuliarėjusį slemo judėjimą. Tikimės, jog ji paskatins aktyviau domėtis šiuo žanru. Knygos skaitytojas (ir filmo žiūrėtojas), niekada anksčiau negirdėjęs žodžio „slemas“, galės susipažinti su slemo kontekstu, įsidėmėti jau pasižymėjusių slemerių veidus, o tada drąsiai ateiti į slemo skaitymus ir tapti arba teisėju (nes tai daro visa publika), arba dalyviu (nes dalyvauti gali visi norintys)“, – sako knygos sudarytojas Darius „Zaizras“ Jurevičius.
„Poezijai trūksta balso. Balsui trūksta poezijos. Kai baruose nebesigirdi gyvo žodžio, kai poezija pernelyg romi, o muzika pernelyg buka, kai norisi maišto, bet nesinori eiti prie Seimo, – tada randasi nauja scena dar nenutilusiems, savuose ratuose dar neužsidariusiems balsams, kurie tiki ištarto žodžio galia. Slemą šiandien giria, peikia ir aptarinėja. Slemas jau yra apčiuopiamas. Slemas jau yra”, – įsitikinęs slemo atlikėjas Žygimantas „Mesijus” Kudirka.
Slemas – atliekamosios raiškiosios poezijos (plat)forma, prieš tris dešimtmečius iškilusi kaip alternatyva nuobodiems akademiniams literatūros skaitymams. Tai necenzūruotos (nebūtinai necenzūrinės) poezijos vakarai, trykštantys gaivališka energija ir aštriadančiu sąmoju, azartiškos poetų varžytuvės, virstančios įprastam poezijos skaitymų tonui nepaklūstančiu poetiniu tūsu. Tai laisva scena laisviems protams ir laisvoms širdims, prabylančioms viena į kitą karštu, spontanišku ir intymiu poetinės raiškos žodžiu.
Šis žanras gavo pradžią devintajame dešimtmetyje džiazo žabokėliuose Amerikoje, kuriuose buvo tinkama terpė ir dvasia tokiems į džiazo improvizacijas panėšėjusiems skaitymams. Jie stipriai skyrėsi nuo įprastų skaitymų, kai tuo metu net žinomi poetai sutraukdavo vos kelias dešimtis gerbėjų ar kolegų poetų. 1984 m. Marcas Smithas, iki tol dirbęs statybininku, užsidegė pagyvinti poezijos skaitymus ir ėmėsi organizuoti vakarus Čikagos džiazo klube „Get me high lozunge“. 1986 m. džiazo klube „Green Mill” slemo skaitymai ėmė vykti kiekvieną sekmadienį. „Uptown poetry slam” – skelbė afišos. Taip prigijo slemo terminas.
Iš Čikagos slemas ėmė plisti į Niujorką, San Franciską, visą Ameriką. Cikliškus skaitymus papildė varžybos tarp skirtingoms valstijoms atstovaujančių slemerių komandų. 1990 m. San Franciske surengtas pirmasis nacionalinis Amerikos slemo turnyras.Reiškiniu susidomėjo spauda ir kitos medijos. Ėmė vykti ir daugiadieniai čempionatai. Slemo vertybes labai greitai pasigavo Europa, kiti kontinentai. Taip slemas tapo pasauliniu reiškiniu – žinomiausia įprastų skaitymų alternatyva.
Gyva atmintis byloja, kad pirmuoju slemu Lietuvoje galėtume laikyti 2008 m. Trubadūro Bacevyčios (Kęstučio Bacevičiaus) iniciatyva surengtus skaitymus kartu su vaikais ir anarchistais gimtojo Šakių rajono sodyboje. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis oficialus slemas Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje, kuris buvo renginio „Su knyga per kultūrinę Europą. Lietuva“ dalis.
2009 m. du Lietuvos atstovai – dviejų slemų nugalėtojas Darius „Zaizras” Jurevičius ir muzikinės scenos ungurys Žygimantas „Mesijus” Kudirka – dalyvavo savaitę trukusiame Europos slemo čempionate Berlyne. 2010 m. ėmė vykti kasmėnesiniai slemo vakarai „Fluxus ministerijoje“. 2011 m. kasmėnesiniai slemo skaitymai išsikraustė į „Bix“ barą, o Lietuvoje apsilankė viena ryškiausių slemo ikonų – Saulas Williamsas. 2012 m. išleista pirmoji ir vienintelė lietuviška knyga apie poetinį slemą. Šis žanras, kuris pasaulyje bujoja jau 20 metų, atranda savo vietą ir Lietuvoje.
„Į užsienį dažnai atvykstu pranešti žinios, kad tokia kalbėjimo forma yra, atvykstu kaip revoliucionierius. Lietuva maloniai nustebino – ši šalis jau kuris laikas žino, kas yra slemas“, – prieš porą savaičių publiką Vilniuje sveikino JAV slemeris, poetas Saul Williams. Tiesiai iš jo rankų lapkričio 24 d. slem mikrofonas grįžta garsinti lietuvių tekstų.
Jau maždaug pusantrų metų Lietuvoje vykstančios slemo varžybos kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį kalbėti kviečia visus, turinčius, ką pasakyti. Slemas – tai interaktyvi sakytinė poezija, išsinėrusi iš įprastos rašytinės formos, atliekama (skaitoma) gyvai, skiriant daug dėmesio kalbėjimo raiškai ir palaikant ryšį su klausytojais. Kitaip nei tradicinė poezija, slemas daro poveikį ne skaitytojui ilgai skaitant ir interpretuojant eilėraščius, o klausytojui klausant sąmojingai, taikliai ir išraiškingai (kartais išgaunant papildomus nekalbinius garsus – švilpimą, baubimą, cakcėjimą ar pan.) atliekamą tekstą. Terminas „slem poezija” įsitvirtino išvertus angliškąjį „slam poetry”, tačiau pastarasis Amerikoje kartais yra keičiamas ir sinonimine fraze „spoken word”.
Azarto suteikianti varžybų forma diktuoja kelias paprastas taisykles: kiekvienas poetas skaito po 3 ne ilgesnius kaip 5 min. trukmės savo kūrinius, papildoma scenografija pasirodymo metu draudžiama, nugalėtojus renka publika, o laimėtojui atitenka simbolinė pereinamoji taurė – 10 litų. Skaityti ir dalyvauti gali visi norintys.
Lapkričio 24 dieną 20 val. bare „BIX“ (Vilniuje) vyks jau šešioliktasis kasmėnesinis tradicinis slemo vakaras. Slemas, besidairantis ne tik į naujas poezijos formas, bet įkvėpimo ieškantis ir lietuvių literatūros šaknynuose, šį kartą apšildymui pakvietė poetus, kurie perskaitys jau mirusio Juozo Žlabio – Žengės nervuotą poemą „Anykščių šilelis“. Ją atliks Benediktas Januševičius, Dainius Gintalas, Domas Raibys, Žygimantas Kudirka. Poema bus skaitoma kitaip, nei ją skaitė mūsų tėvai. Į klausimą „o kaip?” bus atsakyta renginio metu. O į klausimą, kas nėra poezija, atsakyta nebus apskritai, tačiau perskaičius poemą, tradiciškai vyks slemo varžybos.
Į nemokamą renginį kviečiami visi klausantys ir kalbantys žmonės. Norintieji sudalyvauti slem varžybose ir skaityti savo kūrybą kviečiami registruotis el. paštu [email protected] arba renginio vietoje.
Gruodžio 9 – 11 dienomis slemas viešės ir paimti į rankas mikrofoną kalbančiuosius kvies Švėkšnoje, Pasvalyje bei Palangoje.
Daugiau informacijos apie slem poeziją Lietuvoje: http://www.facebook.com/SlamPoetryLT
Akimirkos iš vykusių slemų:
http://www.youtube.com/watch?v=wrSDqwSdBlo
http://www.youtube.com/watch?v=JlM44BPE7-0
Organizatorių inf.
Nuotraukos – Dariaus Jurevičiaus.