sofoklis
Romano veiksmas vyksta ateityje, nors nei šalis, nei laikas nenurodyti. Pagrindinis veikėjas, rafinuotas klasikinės muzikos gerbėjas Aleksas, yra tikras smurto virtuozas, prievartos menininkas. Jo maištas – tai destruktyvus, savitikslis smurtas, „ultrasmurtas“. Visai jaunas jis patenka į pataisos namus, net nesulaukęs pilnametystės spėja įvykdyti kelias žmogžudystes… Smurtas įkvepia jam kūrybinio entuziazmo ir suteikia gyvenimo pilnatvę.
„Taip, gyvenimas kupinas vargo, – šnibžda Erika, – bet yra stebuklingas kelias nuo jo pabėgti – mokytis ir pažinti kitokius žmones, kitas šalis ir civilizacijas. Tik kai daug žinosi, tavo protas, kad ir kas nutiktų, gebės kurti istorijas, kurios nuneš tave, kur tik panorėsi.“
Ar kalbant apie 1913-uosius galima ignoruoti negandą, jau tykančią už kampo? Pirmasis pasaulinis karas vos po metų, tačiau Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“ – kvapą gniaužianti išskirtinio laikotarpio kultūrinio gyvenimo panorama. 1913-ieji buvo ypatingi metai. Tai literatūros, dailės, muzikos pakilimo laikotarpis, kultūros aukso amžius.
„Tapyti merginas“ – širdį veriantis romanas, įkvėptas mergaitės, pozavusios garsiajai Edgaro Dega statulėlei „Mažoji keturiolikmetė šokėja“, gyvenimo.