Sovietų Sąjunga
Nors po Černobylio katastrofos praėjo beveik 30 metų, kalbos apie tikrąsias nelaimės priežastis netyla iki šiol. Vieni kaltę verčia prižiūrėtojams, kiti – silpnoms elektrinės konstrukcijoms. Tačiau vieną kontroversiškiausių sprogimo versijų atskleis dokumentinis filmas „Rusų genys“ („The Russian Woodpecker“), kurį bus galima pamatyti spalio 15 dieną prasidėsiančiame žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Filme aiškiai ir be užuolankų teigiama – katastrofą suplanavo tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia.
Nuo 1920 iki 1950 m. sovietų mokslininkas Sergejus Briuchonenka begales valandų praleido triūsdamas savo laboratorijoje. Savo Tėvynėje jis buvo gerbiamas mokslininkas dėl savo įžvalgų apie kraujo perpylimo procedūrą. Tačiau mokslininkas norėjo savo darbais pasiekti įmanomumo ribą. Makabriški jo eksperimentai buvo sutelkti į galimybę palaikyti gyvybę dirbtiniu būdu. Nieko nuostabaus, kad jo laborantams teko priprasti prie gyvų begalvių šunų ir dekapituotų gyvūnų galvų kasdienybės. O po šiurpių eksperimentų mokslininkai šunis atgaivindavo. Kur nuvedė šie šunų-zombių likimais grįsti transplantacijos istorijos keliai ir klystkeliai?
Socialinės dokumentinės nuotraukos darytos Rusijoje šiek tiek mažiau nei prieš tris dešimtmečius – paskutiniaisias Sovietų Sąjungos gyvavimo metais. Viskas atrodo šiek tiek pažįstama ir viduriniosios kartos lietuviams – ilgos eilės parduotuvėse, nežinant ar užteks maisto produktų, kol sulauksi savo eilės.
Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios ir tuo metu tai atrodė normalu – kitokio gyvenimo Sovietų Sąjungos gyventojai nežinojo.