stojamieji
Po brandos egzaminų ir išleistuvių šurmulio atsigaunantys abiturientai visa galva pasinėrė į naujus rūpesčius – tenka galutinai nuspręsti dėl būsimų studijų, pasirinkti prioritetines studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Negana to, tenka gilintis į kasmet besikeičiančius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, apie kuriuos paprastai ir aiškiai pasakoja Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanas prof. dr. Giedrius Laukaitis.
Prodekane, ar esant naujai stojimo tvarkai į aukštąsias mokyklas, abiturientams nekyla problemų susiorientuojant?
Didžioji dalis abiturientų pagrindinius naujos tvarkos reikalavimus išmano gerai – dar prieš valstybinių egzaminų pradžią registravosi į LAMA BPO svetainę (www.lamabpo.lt), kur pageidavimus išdėstė prioriteto mažėjimo tvarka ir rinkosi studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Tiesa, klausimų kyla visada, tačiau bendra orientacija yra gera.
Jeigu po valstybinių egzaminų pasikeitė planai – galima koreguoti prašymą? Kiek kartų tai galima daryti?
Jei po valstybinių egzaminų rezultatų paskelbimo Jūsų planai dėl stojimo keičiasi – koreguoti prašymą galima neribotą skaičių kartų iki liepos 22 d., 17 val., t.y. iki bendrojo priėmimo pirmojo etapo prašymų registravimo pabaigos. Prašymo pageidavimų sąraše galima keisti studijų programų išdėstymo eiliškumą ir papildyti ar išbraukti (trinti) studijų programas, galima nurodyti studijų formą ir finansavimo pobūdį, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad negalima įrašyti studijų programų, kuriose numatytas stojamasis egzaminas, testas arba motyvacijos įvertinimas ir kurie jau yra įvykę arba iki stojamojo egzamino, testo arba motyvacijos įvertinimo yra likę mažiau nei 24 valandos.
Kokie pagrindiniai neaiškumai kyla stojantiesiems?
Fundamentaliųjų mokslų fakultetas studijų programas, vykdomus mokslinius tyrimus, studentų veiklą pristato internetinėje svetainėje www.fmf.lt, kurioje būsimi studentai gali fakulteto darbuotojams pateikti klausimus. Užklausos yra aktualios ir populiarios – pagrindiniai neaiškumai susiję su studijų kainomis valstybės nefinansuojamose vietose bei situacijomis, kuomet po brandos egzaminų pasirinkimo paaiškėja, kad abiturientas norės stoti į tokią studijų programą, kuriai konkursinis balas skaičiuojamas visai iš kitokio egzaminų derinio.
Ir kokias galimybes tokiu atveju turi abiturientas?
Netinkamai pasirinkti brandos egzaminai abiturientui jokiu būdu neužkerta kelio į valstybės finansuojamas vietas. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi vienintelį griežtą reikalavimą pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose – 2011 metų laidos abiturientai turi būti išlaikę ne mažiau kaip 3 valstybinius egzaminus. Tai gali būti bet kokių dalykų egzaminai, svarbu, kad jų būtų ne mažiau nei trys. Po to, pildant paraišką į konkrečią specialybę, skaičiuojamas konkursinis balas.
Pavyzdžiui, stojant į Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studijų programas taikomoji fizika arba medžiagos ir nanotechnologijos, konkursinis balas skaičiuojamas iš fizikos, matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos įvertinimų. Konkursiniam balui apskaičiuoti imami trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) įvertinimai ir ketvirto dalyko, nesutampančio su dalykais, kurie įvertinami per brandos egzaminą, metinis pažymys. Jeigu yra laikytas valstybinis egzaminas, tuomet imamas reikiamo dalyko egzamino įvertinimas, jei tokio egzamino stojantysis nelaikė, imamas metinis dalyko pažymys.
Be to, labai svarbu ar laikytas valstybinis egzaminas iš to dalyko, kuris sudaro pagrindinę dedamąją skaičiuojant konkursinį balą. Pavyzdžiui, stojant į mūsų fakulteto studijų programas „Taikomoji matematika“ bei „Medžiagos ir nanotechnologijos“, pagrindinė konkursinio balo dedamoji yra matematikos įvertinimas, o studijų programoje „Taikomoji fizika“ – fizikos įvertinimas. Tačiau, jei pagrindinės dedamosios matematikos į studijų programą medžiagos ir nanotechnologijos brandos egzaminas yra nelaikytas (arba į studijų programą taikomoji fizika – fizikos brandos egzaminas) – skaičiuojant konkursinį balą ši dedamoji bus lygi nuliui, bet stojantysis vis tiek gali pretenduoti į pasirinktą studijų programą. Taigi, konkurse į šias studijų programas gali dalyvauti net ir tie abiturientai, kurie išlaikė brandos lietuvių kalbos, istorijos ir biologijos egzaminus.
Gali kilti klausimas, kam tuomet rinktis tiksliųjų mokslų egzaminus, jei į inžinerinius mokslus galima įstoti su humanitarinio profilio egzaminais. Situacija paaiškėja įsigilinus į konkursinio balo skaičiavimo formulę. Jei į metinį įvertinimo laukelį įrašomas valstybinio egzamino balas, jo svertinis koeficientas yra žymiai didesnis nei paprasto metinio pažymio. Vadinasi, formaliai į inžinerinius mokslus gali pretenduoti ir humanitarinio profilio abiturientai, tačiau jų galutinis konkursinis balas bus daug mažesnis nei tiksliųjų mokslų valstybinius egzaminus išlaikiusio abituriento.
Jeigu abiturientas mokyklą baigė 2010 metais ar dar anksčiau – priėmimo tvarka skiriasi ar išlieka ta pati?
2010 m. vidurinio ugdymo programą baigę stojantieji, norintys pretenduoti į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) koleginių ir universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas vietas, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2082 (Žin., 2009, Nr. 129-5621), turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris brandos egzaminus arba du brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą. Stojantieji į koleginių ir universitetinių menų studijų programas turi būti išlaikę ne mažiau kaip du brandos egzaminus.
Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2082 (Žin., 2009, Nr. 129-5621), 2011 metais Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę: į universitetinių studijų programas, išskyrus meno, – tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą; į universitetinių meno studijų programas – du valstybinius brandos egzaminus; du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas; du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių koleginių studijų programas. Mokyklinis geografijos egzaminas prilyginamas valstybiniam egzaminui, tik stojantiesiems į tą studijų programą, kurio konkursinį balą sudaro šį dedamoji.
O jei abiturientas pasiryžo rinktis savo lėšomis finansuojamą vietą, reikalavimai yra tokie patys?
Stojant į savo lėšomis finansuojamą vietą KTU būtina sąlyga turėti brandos atestatą, brandos egzaminų barjero nėra.
Įstojus į savo lėšomis finansuojamą vietą ar yra galimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą?
Taip galimybė yra. Ta galimybė atsiranda tuomet, jei studijų programoje atsiranda laisva valstybės finansuojama vieta. Tai atsitinka jei:
a) asmuo gavęs valstybės finansuojamą vietą išsibraukia iš studentų sąrašų ir nenori tęsti studijų,
b) studentas yra nepažangus (neatsiskaito už studijų dalykus) ir yra išbraukiamas iš studentų sąrašų už nepažangumą.
Atsiradusią laisvą valstybės finansuojamą vietą gali užimti studentas, kuris moka už studijas ir jo pažangumas yra geriausias tarp mokamose vietose esančių studentų.
Taip pat yra galimybė pereiti į valstybės finansuojamą vietą pabaigus antro kurso studijas, kai yra perreitinguojami studijų programoje studijuojantys studentai (tai numato Aukštojo mokslo įstatymas bei Priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas sąlygos).
Ar skiriasi priėmimo sąlygos pretenduojantiems į ištęstines studijas?
Priėmimo sąlygos yra lygiai tokios pačios kaip ir stojant į nuolatines studijas.
Priminkite dar kartelį visiems stojantiesiems, kokios yra pagrindinės stojimų datos ir kokius darbus iki jų ir po jų teks atlikti būsimiems studentams?
Stojantiesiems reikėtų remtis informacija pateikta LAMA BPO tinklapyje, t.y.
Pasibaigus prašymų teikimo terminui, pirmajame pagrindinio priėmimo etape atskirai apskaičiuojamos stojančiųjų galimybės patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytus geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo principus ir prašymuose nurodytus prioritetus bei valstybės nefinansuojamas vietas pagal prašymuose nurodytus prioritetus. Nors pirmasis pagrindinio priėmimo etapas yra galimybių nustatymo etapas, tačiau jau ir jame stojantysis gali priimti jį tenkinančius pakvietimus. Šio etapo pabaigoje, liepos 26 d., skelbiami kvietimai stojantiesiems pirmajame pagrindinio priėmimo etape užimti vieną valstybės finansuojamą studijų vietą į universitetinių arba koleginių studijų programą pagal stojančiojo prioritetus ir/arba vieną valstybės nefinansuojamą vietą, jeigu stojantysis pageidavimų sąraše tokią nurodė.
Nuo to, kaip stojantysis išdėlioja savo prioritetus, priklauso, kur jis bus pakviestas studijuoti, todėl būtina, kad prioritetai būtų sudėlioti kuo tiksliau. Kokią pasiūlytą vietą – valstybės finansuojamą ar valstybės nefinansuojamą pasirinkti – apsisprendžia stojantysis. Jis taip pat gali atsisakyti siūlomos (siūlomų) vietos (vietų) ir dalyvauti tolesniuose priėmimo etapuose. Tačiau, jeigu jis atsisako jam pasiūlytos vietos, laimėtos pagal 1–3 pageidavimus (skaičiuojami tik valstybės finansuojamas vietas atitinkantys pageidavimai), ir iki liepos 29 dienos (imtinai) neatvyksta į aukštąją mokyklą pasirašyti studijų sutarties, antrajame priėmimo etape jis dalyvauti negali.
Pirmajame pagrindinio priėmimo etape stojančiųjų prašymai įvertinami tokia seka:
pagal geriausiųjų eilės sudarymo kriterijus apskaičiuojami prašymus pateikusių asmenų balai pagal kiekvieną bet kurios studijų srities pageidavimą studijuoti valstybės biudžeto lėšomis ir mažėjančių balų tvarka sudaroma preliminari geriausiųjų eilė; stojančiojo pavardė šioje eilėje kartojasi tiek kartų, kiek pageidavimų studijuoti valstybės biudžeto lėšomis jis yra įrašęs prašyme;
pagal aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka apskaičiuotus konkursinius balus sudaromos konkursinės eilės pageidaujančių studijuoti pasirinktas studijų programas asmenų; stojančiojo pavardė šiose eilėse gali kartotis;
iš preliminarios geriausiųjų eilės ir konkursinių eilių į studijų programas aukščiausio prioriteto tenkinimo tvarka, atsižvelgiant į vietų skaičiaus atskirose programose apribojimus ir į aukštosios mokyklos nustatytus papildomus reikalavimus, išrenkami asmenys, kurie gali būti pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose; tenkinama tiek prašymų, kiek leidžia tai studijų krypčių grupei (jų yra 13 universitetinėse studijose ir 11 – koleginėse studijose) skirtų valstybės biudžeto lėšų apimtis; universitetams ir kolegijoms skirtos lėšos nesumuojamos;
iš konkursinių eilių į studijų programas aukščiausio prioriteto tenkinimo tvarka, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos nustatytus vietų skaičiaus atskirose programose apribojimus ir papildomus reikalavimus, išrenkami asmenys, kurie gali būti pakviesti studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose;
sudaromos atskiros kviečiamųjų eilės į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas studijų programose ir sudaryti sąrašai skelbiami stojantiesiems; pagal šiuos sąrašus stojantysis gali apsispręsti ir priimti vieną iš jį tenkinančių kvietimų, jei tokie jam buvo pateikti.
Antrajame pagrindinio priėmimo etape galioja tas pats įregistruotas prašymas. Stojantysis iki liepos 30 dienos (imtinai) gali keisti pageidavimų eiliškumą, tačiau jau negali įrašyti naujų pageidavimų, nes geriausiųjų eilė jau sudaryta. Stojantysis, pageidaujantis dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape, savo ketinimą turi pažymėti LAMA BPO IS. Nepareiškęs savo apsisprendimo baigiantis pirmajam etapui arba neturintis teisės dėl atsisakyto 1–3 pageidavimu laimėtos valstybės finansuojamos vietos gali dalyvauti tik papildomame priėmime. Antrojo etapo pasirinkimas stojančiajam susijęs su rizika, nes kitų stojančiųjų pasirinkimų korekcijos gali labai paveikti jo galimybes įstoti. Informacinėje sistemoje stojantysis gali sužinoti kaip užpildytos vietos į programas, dėl kurių jis rungėsi.
Baigiantis antrajam bendrojo priėmimo etapui, rugpjūčio 1 d., stojančiajam, atsižvelgus į jo rezultatus ir prašyme nurodytus prioritetus, pateikiamas vienas kvietimas užimti po pirmojo etapo likusią valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje, jeigu stojantysis pageidavimų sąraše jas nurodė, arba jam pateikiamas neigiamas atsakymas. Pakviestieji turi ne vėliau kaip iki rugpjūčio 4 d. atvykti į atitinkamą aukštąją mokyklą pasirašyti studijų sutarties.
Baigiantis pagrindiniam priėmimui, dalis stojančių į menų studijų srities programas, kuriems nepavyko laimėti valstybės finansuojamos vietos bendro konkurso tvarka, nors jie ir parodė labai gerus stojamojo egzamino rezultatus, bus priimti į tikslines vietas, aukštosioms mokykloms paskirtas švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-828 „Dėl tiksliniu būdu valstybės finansuojamų studijų vietų 2011 metais“.
Ką patartumėte tiems, kurie vis dar neapsisprendžia, kokias specialybes ir universitetus pasirinkti?
Pirmiausia siūlau nepasiduoti masinei madai ir sprendimus priimti pagal tai, kokie mokomieji dalykai buvo įdomūs mokykloje, kokios gyvenimo sritys labiausiai domina. Jaunimas bijo iš pirmo žvilgsnio sunkesnių mokslų – studijų programos, kuriose yra daug fizikos ar matematikos dalykų, ir tai iš karto kelia jiems šiurpą. Tačiau visai be reikalo – kiekviena studijų programa sudaryta taip, kad visos žinios būtų įsisavinamos nuosekliai ir tolygiai. Be to, didesnis fundamentaliųjų žinių kiekis atveria platesnes pasirinkimo galimybes po studijų, pavyzdžiui, socialinių studijų absolventams sudėtingiau dirbti su ekonominės analizės įrankiais net ir socialinėje sferoje, o taikomosios matematikos specialistui dėl to nekyla jokių problemų nei socialinėje, nei inžinerinėje sferoje.
Tad abejojantiems, kokias studijų programas pasirinkti, visada siūlau rinktis universalesnes specialybes su galimybe įsidarbinti įvairiose sferose – tokiu būdu nekils problemų po studijų, kuomet atsivers plačios darbo pasirinkimo galimybės.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų apklausą apie studijų tęsimo aukštesnėje studijų pakopoje perspektyvas, paaiškėjo, kad beveik trečdalis bakalauro diplomą šiemet įgijusiųjų ketina ir toliau tęsti studijas, 2/3 iš jų rinksis studijas Lietuvoje, 68 proc. ketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir 63 proc. absolventų teigė, jog jų mėnesinės pajamos neviršija 500 Lt.
Ketinantys tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje, dažniausiai planuoja studijuoti Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Absolventai nurodė, kad tokį jų apsisprendimą nulėmė geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas, studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei mažesnė studijų kaina. Beveik trečdalis planuojančių rinktis studijas užsienyje nurodė, kad ketina likti dirbti toje šalyje ir po studijų baigimo.
LSAS pastebi tai, jog trečdalis absolventų teigė nesvarstantys galimybės tęsti studijų magistrantūroje. Beveik pusė iš jų savo apsisprendimą motyvuoja per didele studijų kaina bei prasta jų kokybe, o daugiau kaip penktadalis absolventų išvis neturi poreikio arba noro siekti magistro laipsnio. Apklaustieji absolventai, ketinantys studijas tęsti Lietuvoje nurodo, kad tokį sprendimą lemia nenoras palikti artimuosius, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.
„Pastebime, jog daugėja norinčių išvykti studijuoti į tam tikras šalis: palyginus su praėjusias metais absolventų, ketinančių išvykti tęsti studijas į Daniją padaugėjo nuo 13,1 proc. iki 15 proc., o norinčių išvykti į Norvegiją beveik trys kartus daugiau – 8 proc. Šios išvykimo tendencijos aiškiai siejasi ir su didelės dalies absolventų išsakyta nuomone, jog studijos yra per brangios, tuo tarpu Danijoje, Norvegijoje už studijas mokėti nereikia.“ – sako LSAS prezidentė Ieva Dičmonaitė. „Akivaizdu, jog išlaikant esamas tendencijas bei studijų kainas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir toliau prarasime dalį išsilavinusio jaunimo. LSAS ragina kuo skubiau imtis atitinkamų priemonių, skatinančių jaunus žmones ateitį kurtį Lietuvoje bei pagaliau įgyvendinti skambias frazes, deklaruojančias mokslo svarbą valstybėje.“
Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų didesnis darbo užmokestis, geresnės darbo suradimo perspektyvos bei galimybės įsidarbinti pagal specialybę. Užsienyje darbo ieškotis ketina dešimtadaliu daugiau absolventų nei praėjusiais metais. Taip pat dešimtadaliu daugiau absolventų, t.y. 49 proc., teigė, jog šiuo metu nedirba bei to nedarė studijų laikotarpiu.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2011 m. stojamųjų egzaminų į menų ir meno pedagogikos studijas organizavimo ir vertinimo tvarką. Jau trečius metus iš eilės, siekiant sudaryti sąlygas kuo objektyviau atrinkti talentingus ir gabius studentus, į atskiras menų programas vykdomi bendri stojamieji egzaminai.
Prieš patvirtinant priėmimo tvarką, jos esminiai principai buvo detaliai aptarti su menų studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis. Su visomis menų studijas vykdančiomis kolegijomis, akademijomis ir universitetais buvo tartasi dėl stojamųjų egzaminų organizavimo, vertinimo komisijų sudarymo, stojamųjų egzaminų rezultatų vertinimo ir norminimo bei kitais klausimais. Kaip ir anksčiau, didžiąją menų srities konkursinio balo dalį sudarys gebėjimus vertinantis stojamasis egzaminas.
Iki Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo 2009 m. kiekviena aukštoji mokykla stojamuosius egzaminus organizavo atskirai, o stojančiųjų rezultatus vertino tik tos aukštosios mokyklos atstovai. Dabar į menų
studijas rengiami bendri stojamieji egzaminai.
Konkrečių krypčių menų studijas vykdančios aukštosios mokyklos parengs bendrų stojamųjų egzaminų užduotis. Stojančiuosius vertins jungtinės aukštųjų mokyklų komisijos, vadovaujamos nepriklausomų ekspertų.
Atsižvelgus į aukštųjų mokyklų siūlymus patvirtinta, kad 2011 m. stojamųjų egzaminų rezultatai į vaizduojamųjų menų studijų programas bus vertinami rašant balus pagal šimtabalę sistemą, o stojantieji į atlikėjus rengiančias programas bus reitinguojami.
Siekiant užtikrinti sklandų egzaminų procesą ir priartinti priėmimą prie stojančiųjų, kai kurių krypčių egzaminai bus vykdomi keliuose miestuose. Pavyzdžiui, norintieji studijuoti dainavimą stojamąjį egzaminą laikys Kaune, o stojantieji į džiazą ir liaudies instrumentus – Klaipėdoje.
Preliminariai numatoma, kad 2011–2012 mokslo metais valstybė finansuos apie 780 menų studijų pirmakursių – 544 universitetuose ir 238 kolegijose. Studijų krepšelių menų sričiai skiriama tiek pat, kiek ir praėjusiais mokslo metais. Pagrindinė priėmimui į menų studijas skirtų lėšų dalis bus padalyta bendra tvarka, pagal kurią valstybės finansavimą gauna tos aukštosios mokyklos ir studijų programos, kurias pasirenka geriausi stojantieji. Jie vertinami pagal mokyklos baigimo rezultatus, tačiau dėl menų studijų specifikos didžiausią vertę įgyja stojamasis specialybės egzaminas.
Įvertinus skirtingų krypčių specifiką, menų studijų srities universitetuose finansavimas šiemet atskiriamas į keturias krypčių grupes: muzikos, meno studijų ir rašytinės kūrybos; šokio, teatro ir
kino; architektūros ir dizaino; dailės, fotografijos ir medijų. Tokiu būdu stojantieji į muzikos programas dėl valstybės finansavimo konkuruos atskirai nuo stojančiųjų į teatro ir kino bei šokio studijas, o stojantieji į populiarias architektūros ir dizaino studijas – atskirai nuo pasirinkusiųjų dailę, fotografiją ir medijas.
Koleginių menų studijų valstybės finansuojamos vietos, kaip ir pernai, skirstomos dviems studijų krypčių grupėms: muzikos, šokio, teatro ir kino bei dailės, dizaino, fotografijos ir medijų.
Menų studijų atžvilgiu šiemet antrą kartą pritaikytas Mokslo ir studijų įstatyme numatytas tikslinis studijų finansavimas. Paraiškas grantams galėjo teikti menų studijas vykdančios valstybinės aukštosios mokyklos, pagrįsdamos savo vykdomų menų studijų išskirtinumą bei kokybę. Jungtinė Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisija tikslinio finansavimo būdu paskyrė 35 menų studijų vietas universitetams.
Stojamuosius egzaminus administruoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 17 – liepos 4 dienomis.
Ketvirtadienį prasidėjo tarptautinė, kiekvienais metais vykstanti paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“. Devintus metus iš eilės vykstanti paroda pateikė netikėtų staigmenų. Tarp daugybės prašmatnių, išsičiusčiųsių stendų, primygtinai siūlančių studijas geriausiuose universitetuose įsitaisė ir visiškai netradicinis ir, iš pirmo žvilgnio šiek tiek keistokas, primenantis studiją – žurnalo moksleiviams „Crazy id“ kampelis. Jame nematysite nė vienos užuominos apie universitetą, studijas, baigiamuosius egzaminus ar kažką panašaus.